19 Jun

Šeimos politikos klausimus skirtingai mato net Vyriausybė

Seime svarstomas socialinis modelis prieštarauja Vyriausybės programai, nes jame ketinama naikinti iki šiol Darbo kodekse galiojusias garantijas vaikus auginančioms šeimoms, priešingai Vyriausybės programoje numatytiems šeimos politikos tikslams.

Toks pavyzdys buvo pateiktas ketvirtadienį Vilniuje vykusioje baigiamojoje diskusijoje apie šeimos politikos tikslą Lietuvoje, kurios metu buvo apibendrintos nevyriausybinių organizacijų atstovų, mokslininkų ir politikų bei valdininkų mintys šeimos politikos klausimais.

Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė įžanginiame pranešime atkreipė dėmesį į tai, kad visų trijų iki tol vykusių diskusijų metu buvo išsakyta daugybė skirtingų nuomonių, įvairios grupės kreipė dėmesį į skirtingus aspektus, todėl pasitvirtino prielaida, kad Lietuvoje nėra bendro supratimo, kas yra šeimos politika ir koks yra jos tikslas, nors yra keletas koncepcijų ir strategijų, kalbančių apie šeimą.

Mokslininkė pastebėjo, kad šios Vyriausybės programoje yra atskiras skirsnis, skirtas šeimos politikai, kur numatoma siekti, kad gyventojų skaičius didėtų, o šeimos galėtų deramai išauginti ir išauklėti kuo daugiau vaikų, tačiau dabar Vyriausybės patvirtintame ir Seimui perduotame svarstyti socialiniame modelyje šeimos politika yra pamiršta, o tiems, kurie augina vaikus, yra stipriai mažinamos garantijos.

„Ar gali Vyriausybė priimti tokį socialinį modelį, kuris prieštarauja Vyriausybės programai?“, – retorinį klausimą kėlė mokslininkė. Ji pridūrė, kad panašu, jog politikai pamiršo, kad pagal 1998 metų Konstitucinio Teismo nutarimą Vyriausybės programa teisiškai įpareigoja tiek pačią Vyriausybę, tiek ir jai pritarusią Seimo daugumą atitinkamai elgtis.

Baigiamosios diskusijos metu buvo apibendrintos trys iki tol vykusios diskusijos. Nevyriausybinių organizacijų atstovai kalbėjo, jog Lietuvoje šeimos politikos tikslas nėra aiškus, o ekonominiai pokyčiai turi didžiulį poveikį šeimai, be to Lietuvoje vykdoma šeimos politika yra fragmentuota.  Mokslininkai pripažino, kad Lietuvoje nėra apibrėžto šeimos politikos tikslo ir vyrauja individualistinis požiūris į šeimą – siekiama užtikrinti atskirų individų, o ne šeimos, kaip visuomenės vieneto, teises. Politikų ir valdininkų diskusijoje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvoje vis dar nėra aišku, kas yra šeima, nes skirtinguose teisės aktuose yra pateikiami skirtingi apibrėžimai.

Viena iš diskusijų ciklo iniciatorių nevyriausybinės organizacijos „Šeimos institutas“ vadovė Jolanta Ramonienė, apibendrindama baigiamąją diskusiją sakė, kad visos išsakytos mintys suformuos darbotvarkę ateities darbams, nes akivaizdu, kad šeimos politikos srityje yra labai daug neaiškumų. Diskusijų ciklo apibendrinimai bus paruošti ir perduoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri šiuo metu ruošia 2016-2018 metų veiksmų planą, apimantį priemones demografinės padėties gerinimui, mokesčių politikos pritaikymui, gyventojų senėjimo problemai spręsti.

„Tikimės, kad į mūsų diskusijose iškeltus klausimus bus atsižvelgta“, – sakė J. Ramonienė.

Diskusijų ciklas buvo inicijuotas tam, kad įvairios interesų grupės išsakytų savo nuomones ir būtų pradėtos bendro šeimos politikos tikslo, kurio siekti norėtų pati visuomenė, paieškos.

Diskusija tiesiogiai buvo transliuojama DelfiTV, jos įrašą galima peržiūrėti http://www.delfi.lt/video/gyvai/diskusija-koks-turetu-buti-seimos-politikos-tikslas.d?id=68283830  arba http://www.scena.lt/lt/event?rid=10216

Daugiau informacijos apie diskusijų ciklą https://www.seimos.org/viesos-diskusijos-ieskant-seimos-politikos-tikslo/.

17 Jun

Radijo laida apie partnerystę. Ar einame link dar lengvesnio ryšių nutraukimo?

Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ (2015-06-17) žurnalistas R. Jasiulionis kalbino „Šeimos instituto“ vadovę J. Ramonienę ir kitus pašnekovus apie partnerystės įteisinimo aktualijas Lietuvoje.

Laidos įrašas:

Šaltinis – Žinių radijas

Žinių radijo pranešimas „Partnerystė. Ar einame link dar lengvesnio ryšių nutraukimo?“

J. Ramonienės teigimu, dėl to, kad santuoką, gal net ir šeimą, pavadiname pančiais, primestu dalyku, galvojame, kad partnerystė bus neribota laisvė ir dėl to atsiranda noras bėgti nuo tų pančių ir rinktis laisvę.

„Kaip yra iš tiesų? Santuoka, kaip įrašyta ir Konstitucijoje, ir Civiliniame kodekse, yra laisvas pasirinkimas. Santuoka sudaroma savanoriškai, sutuoktiniai yra lygiateisiai. Tai apie kokią dar laisvę galime kalbėti? Laisvę greičiau nutraukti ryšius? Ar tai yra siekiamybė? Ar link to turime eiti, kad žmonės dar greičiau galėtų nutraukti savo ryšius?“ – kalbėjo J. Ramonienė.

Pasak jos, esmė yra tai, ar gebame puoselėti ryšius, skirti dėmesį vienas kitam, ar to mokomės, nes be to, teigia J. Ramonienė, ryšiai sutrūkinės.

„Tai, kas dabar siūloma, neišsprendžia tikrųjų problemų, (…) tų tarpusavio santykių“, – kalbėjo J. Ramonienė.

15 Jun

Koks turėtų būti šeimos politikos tikslas Lietuvoje?

Šį ketvirtadienį Vilniuje vyks baigiamoji diskusija apie šeimos politikos tikslą Lietuvoje, kurios metu bus apibendrintos nevyriausybinių organizacijų atstovų, mokslininkų ir politikų bei valdininkų mintys ir pamėginta atsakyti į klausimą, ką reikia daryti, kad šeimos pagaliau pajustų valstybės dėmesį ir palaikymą.

Ketvirtoji, apibendrinančioji, diskusija vyks 2015 m. birželio 18 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (Vokiečių g. 10, 402 auditorija). Pradžia 15 val.

Diskusijų ciklą inicijavo Lietuvos teisės instituto mokslininkai bei nevyriausybinė organizacija „Šeimos institutas“. Iki šiol diskusijose dalyvavo nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokslininkai, politikai bei valdininkai. Kaip sako „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė, mokslininkai jau ne kartą yra pastebėję, kad iki šiol visuomenė nemato šeimos politikos naudos, šeimos politikos formuotojai neturi aiškaus sutarimo, koks turėtų būti šeimos politikos tikslas, o bendrai šeimos politika Lietuvoje yra atsitiktinių sprendimų, susijusių su šeima, priėmimas.

„Priimant sprendimus vyksta politiniai žaidimai, atspindintys politikų, o ne šeimos ar visuomenės interesus. Vis dar stinga pilietiškumo, nevyriausybinės organizacijos ir visuomenė pasyviai reiškia savo interesus. Diskutuojant apie šeimą ir šeimos politiką, dažniausiai įvyksta aštrios vertybinės sankirtos arba vyksta monologas“, – sako J. Ramonienė.

Diskusijų ciklas buvo inicijuotas tam, kad įvairios interesų grupės išsakytų savo nuomones ir būtų pradėtos bendro šeimos politikos tikslo, kurio siekti norėtų pati visuomenė, paieškos. Ketvirtojoje, baigiamojoje diskusijoje bus apibendrintos iki tol išsakytos mintys ir bus pamėginta rasti bendrą vardiklį skirtingų interesų grupių norams bei siekiams.

Visus pageidaujančius kviečiame dalyvauti paskutinėje renginių ciklo diskusijoje. Tie, kurie neturės galimybių į diskusiją atvykti, ją tiesiogiai galės stebėti per DelfiTV.

Daugiau informacijos apie diskusijų ciklą – https://www.seimos.org/viesos-diskusijos-ieskant-seimos-politikos-tikslo/.

cropped-SI-logo-RGB-Web-maz1.png

logo_lt[1]

 

09 Jun

Radijo laida: kokios šeimos politikos reikia Lietuvai?

Radijo stoties „Laisvoji banga“ laidoje „Vektorius“ diskutavome, kokios šeimos politikos reikia Lietuvai. Laidoje dalyvavo „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė, Daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ atstovė Skaidrė Vainikauskaitė, Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ patarėja vaiko teisių klausimais Odeta Intė. Laidą vedė Marius Eidukonis.

Šaltinis – Laisvoji banga

08 Jun

Straipsnis „Pavasario siurprizai šeimoms“

Straipsnis „Pavasario siurprizai šeimoms“ publikuotas katalikiškame mėnraštyje šeimai „Artuma“ (2015 m. birželis)

Pavasario pabaigoje gausu su šeima susijusių švenčių. Tai Pasaulinė gyvybės diena, Motinos diena, Tarptautinė šeimos diena. Atrodo, tokiu metu visų mintys ir darbai turėtų būti nukreipti į pagarbos ir padėkos šeimai rodymą, šeimos stiprinimą. Ar taip vyko ir šįmet?

Kaip vieną didžiausių pavasario „siurprizų“ šeimoms įvardiju socialdemokratų siekį pakeisti visuomenės santvarką. Perskaičius socdemų pasiūlytą Seime atstovaujamų partijų susitarimo Dėl žmogaus teisių ir laisvių apsaugos Lietuvoje projektą, negalėjau patikėti – nejau partijoje dauguma taip mąsto? Pateiksiu keletą prieštaringų pasiūlymų, kurie iš esmės keičia požiūrį į gyvybę ir šeimą.

Projekte siūloma partijoms susitarti, kad „žmogaus teisė į gyvybę apima jo teisę į eutanaziją“ ir „palaikyti teisės aktus, įteisinančius šią galimybę“, kad „žmogaus teisė į kūno neliečiamybę apima moters teisę į nėštumo nutraukimą iki įstatymų nustatyto nėštumo laikotarpio“ ir todėl politikai „įsipareigoja į šią teisę nesikėsinti“. Siūloma susitarti dėl teisės kurti šeimą ir teigiama, jog valstybė turi pripažinti „visas šeimos formas, kurios neprieštarauja Konstitucijai“, o partijos turi įsipareigoti „nesiimti jokių veiksmų siekiant siaurinti dabar Konstitucijoje įtvirtintą šeimos sampratą“. Be to, „valstybė negali diskriminuoti žmonių iškeldama vieną šeimos modelį kaip viršesnį prieš kitus“.

Visą straipsnį skaitykite čia (PDF)

Artuma

05 Jun

Politikai: Lietuvoje neaišku, kas yra šeima

Lietuvoje vis dar nėra aišku, kas yra šeima, nes skirtinguose teisės aktuose, teismų išaiškinimuose yra pateikiami skirtingi apibrėžimai, o šeimos politika vykdoma fragmentiškai, neįvardinant aiškių, visuomenei suprantamų ir priimtinų prioritetų. Tokios mintys buvo išsakytos penktadienį Seime vykusioje politikų ir valdininkų diskusijoje, skirtoje išgryninti šeimos politikos tikslą.

Kartu su Lietuvos teisės institutu diskusiją inicijavusio Šeimos instituto vadovė Jolanta Ramonienė pradėdama diskusiją sakė, jog renginių ciklo idėja kilo iš noro nebūti nuošalyje. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad yra daug programinių dokumentų, bet jie įgyvendinami fragmentiškai. Norint, kad sprendimus priimantys politikai bei valdininkai žinotų, kurie siekiai yra tikslesni, būtina žinoti, kaip visuomenė pasiruošusi juos priimti. Inicijuotas diskusijų ciklas yra kvietimas dialogui ir bendradarbiavimui ieškant kompromiso.

Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė įžanginiame pranešime lygino įvairių valstybių taikomas praktikas, taip pat atkreipė dėmesį, kad valstybės veiksmai, liečiantys šeimas, nėra nuoseklūs, dažnai prieštarauja vieni kitiems. Buvo pateiktas pavyzdys, kai vienu metu buvo svarstomi dviejų teisės aktų pakeitimai – vienu buvo siekiama prailginti motinystės atostogas, kad moteris kuo ilgiau galėtų būti su savo vaiku, kitu teisės aktu buvo siekiama kuo greičiau sugrąžinti pagimdžiusią moterį į darbo rinką, kad ji neprarastų kvalifikacijos ir įgūdžių. Mokslininkė taip pat atkreipė dėmesį į tai kad šeimos politika Lietuvoje yra retrospektyvi, visos priemonės nukreiptos į pagalbą sunkiai besiverčiančioms šeimoms, tuo tarpu pasiturinčios ar vidutinės šeimos nėra skatinamos turėti daugiau vaikų.

Diskusijoje dalyvavę politikai skirtingai matė svarbiausius šeimos politikos aspektus. Vieni atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje šeimos politika kol kas vykdoma dėl… šeimos politikos, kad reikalinga susitarti, kam ji reikalinga. Kiti politikai ragino kuo mažiau kontroliuoti šeimas, tiesiog leisti joms gyventi pagal savo norus ir įsitikinimus besikeičiančioje demokratinėje visuomenėje. Buvo išsakyta nuomonė, jog diskutuojant apie šeimos politiką prasminga būtų nesusipriešinti dėl skirtingų požiūrių, o įvertinti, ką realiai galima padaryti šeimoms.

Pasisakymuose išryškėjo tai, kad Lietuvoje politikai drebina orą vietoje to, kad spręstų konkrečias šeimų problemas. Kai kurie politikai tvirtino, jog visa problema yra bailūs Lietuvos vyrai, kurie niekaip nesiryžta pasipiršti savo moterims ir sukurti stiprių šeimų.

Diskusijoje dalyvavę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai minėjo, jog yra ruošiamas Demografinės strategijos įgyvendinimo 2016-2018 metų veiksmų planas, kuris apimtų priemones demografinės padėties gerinimui, mokesčių politikos pritaikymui, gyventojų senėjimo problemai spręsti. Jaunimo reikalų departamento vadovas Juozas Meldžiukas pastebėjo, kad šeimos politika apima daugybę valstybės ir visuomenės gyvenimo sričių. Anot diskusijos dalyvio, reikėtų siekti to, kad šeimos politika būtų paremta grįžtamuoju ryšiu, šeimų ir bendruomenių įtraukimu. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sakė, jog dabar Lietuvoje nėra aišku, ar valstybė tikrai remia paprastą šeimą. Pasak jos, kuo daugiau šeima augina vaikų, tuo mažiau gali išleisti vaiko poreikiams tenkinti.

Diskusiją apibendrinusi mokslininkė E. Kavoliūnaitė – Ragauskienė akcentavo šeimos apibrėžimo nebuvimą. Anot jos, atliekant mokslinį darbą buvo aptikta apie 30 skirtingų šeimos apibrėžimų. Diskusijos dalyviai kaip vieną iš šeimos politikos tikslų įvardijo gimstamumo skatinimą, kuris susijęs su šeimos gerovės užtikrinimu.

Ši diskusija yra jau trečioji, kurioje siekiama aptarti šeimos politikos tikslus. Iki šiol savo nuomonėmis šiuo klausimu jau pasidalijo nevyriausybinių organizacijų atstovai bei mokslininkai. Baigiamoji diskusija, kurioje bus apibendrinta įvairių sričių nuomonės vyks birželio 18 dieną Vilniaus universiteto patalpose.

Kaip žinoma, Lietuvos teisės institutas ir nevyriausybinė organizacija „Šeimos institutas“ šiemet Tarptautinės šeimos dienos proga pradėjo viešųjų diskusijų ciklą apie šeimos politikos tikslą, kurio būtų siekiama pasitelkiant įvairias šeimos politikos priemones. Diskusijų metu bus siekiama nustatyti bendrai suvokiamus tikslus, kurių įgyvendinimu būtų suinteresuota pati visuomenė.

Visą diskusijos įrašą galima rasti internete: https://www.seimos.org/viesos-diskusijos-ieskant-seimos-politikos-tikslo/

02 Jun

Seime vyks diskusija apie šeimos politikos tikslus Lietuvoje

Birželio 5 d. 10 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai) vyks Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, „Šeimos instituto“ bei Lietuvos teisės instituto rengiama diskusija iš renginių ciklo „Koks turėtų būti šeimos politikos tikslas?“.

Pasak diskusijos organizatorių, šeimos politika, kaip ir bet kuri kita viešoji politika, turi būti tikslinga, turi būti nustatytas visuomenei naudingas tikslas. Šeimos politiką nagrinėjantys mokslininkai jau ne kartą yra pastebėję, kad iki šiol visuomenė nemato šeimos politikos naudos, o jos formuotojai neturi aiškaus sutarimo, koks turėtų būti šeimos politikos tikslas.

Taip pat mokslininkai pabrėžia, kad šeimos politikos rezultatas priklauso ne tiek nuo sprendimus priimančių politikų, kiek nuo gyventojų, kuriems tie sprendimai skirti. Todėl siekiant tikslingos ir kryptingos šeimos politikos, reikia aiškaus susikalbėjimo tiek tarp politikų tarpusavyje, tiek tarp politikų ir visuomenės.

Diskusijoje Seime dalyvaus politikai ir valdininkai, formuojantys šeimos politiką – Seimo, Vyriausybės, Prezidento kanceliarijos atstovai. Pranešimą skaitys Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė. Diskusiją moderuos „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė ir politologas Lukas Grinius.

Renginys bus tiesiogiai transliuojamas Seimo interneto svetainėje ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“

Norinčius dalyvauti diskusijoje prašom iki birželio 3 d. registruotis el. paštu institutas@seimos.org.

 

Tai jau trečioji viešųjų diskusijų ciklo diskusija. Jau surengtos diskusijos tarp nevyriausybinių organizacijų atstovų ir mokslininkų – https://www.seimos.org/viesos-diskusijos-ieskant-seimos-politikos-tikslo/.

cropped-SI-logo-RGB-Web-maz1.png

logo_lt[1]