23 Jun

Ko trokšta herojai?

Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės, LMC parengtą straipsnį „Ko trokšta herojai?“ (interviu su humanitarinių mokslų daktare, profesore, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Kultūros studijų ir etnologijos katedros dėstytoja Gražina Kazlauskiene). Jį kviečiame perskaityti: Bernardinai.lt ir 15min.lt. Antrąją dalį skaitykite: Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Pačia plačiausia prasme, siekia to, ko ir mes, – laimės. Daugybė pasakų baigiasi formule „ir laimingai gyveno“. O ko reikia laimingam gyvenimui? Tai atskleidžia herojaus veiklos tikslai.

Esminiai tikslai, kaip matome, susiję su šeima – tai siekis ją sukurti ar pastangos išsaugoti. Šeima stebuklinėse pasakose – pati didžiausia vertybė.

Visų pirma pasakos veikėjai suvokiami kaip šeimos (ar giminės) nariai. Prisiminkime, kaip jie įvardijami: tėvas, motina, sūnus, duktė, brolis, sesuo, vyras, žmona.

Kaip pradedama pasaka? Ogi šeiminės padėties nusakymu: „Buvo karalius, turėjo tris dukteris ir sūnų“ ar „Kitąkart gyveno seni žmonės, vyras su žmona. Gyveno lūšnelėj, turėjo vieną sūnų“. Vystantis pasakos veiksmui, herojaus gyvenimo kelias išveda jį iš šeimos rėmais apribotos erdvės į svetimą. Ten, patyręs daug išbandymų, įrodo esąs pranašesnis už kitus. Paskutinis kelionės taškas – ir vėl šeima: vienos pasakos baigiasi vestuvėmis, kitos – išskirtų sutuoktinių susitikimu, trečios – prapuolusių vaikų grįžimu pas tėvus.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

20 Jun

Šeima ir valdžia – kaip susikalbėti?

Ar esate kada nors pasvarstę, kam reikalinga šeimos politika, kokia jos nauda mums, visuomenei? Vienas paprasčiausių atsakymų galėtų būti toks – kad stiprintų šeimas. Akivaizdu, kad būtent stipri šeima pajėgi būti Konstitucijoje įtvirtintu mūsų valstybės pagrindu. Deja, realybėje matome daug aštrių diskusijų, ginčų, kuriuose dažniausia pamirštama pati esmė – šeima. Ta, kuri nori ir siekia pati kurti savo gerovę, kuri nori pati rinktis tai, kas jai šiuo metu geriausia, kuri nori pati spręsti ir prisiimti atsakomybę. Tokiai šeimai reikia palankių sąlygų, galimybių sudarymo, o ne deklaracijų, epizodinių sprendimų ar vieno teisingo kelio nustatymo visiems gyvenimo atvejams.

Ar tai įmanoma? Kokiu būdu tai galima pasiekti? Iki šiol priimami sprendimai yra nenuoseklūs, nepastovūs, t.y. tokie, kurie nesuteikia šeimoms reikalingo užtikrintumo. Mokslininkai yra pastebėję, kad į šeimų lūkesčius politikai atsižvelgia tik prieš rinkimus. Artėja dar vieni Seimo rinkimai, dalis politikų ir vėl žarstys populistinius pažadus, nė neketindami siekti jų įgyvendinimo. Tačiau yra ir kitas kelias. Seime šiuo metu svarstomas Šeimos stiprinimo įstatymo projektas, kuriame yra numatyta, kaip nuolat galėtų bendradarbiauti šeimos ir vietinė bei šalies valdžia. Tereikia palankaus politikų sprendimo.

Apie savivaldybių šeimos tarybų veiklą, jų plėtrą bei galimybę įsteigti Nacionalinę šeimos tarybą kalbamės su Rasa Žemaite, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio (NAMS) atstove ir Jolanta Ramoniene, „Šeimos instituto“ vadove.

Interviu skaitykite čia (Regionų naujienos)

Interviu taip pat publikuotas portaluose verslimama.ltBernardinai.lt, 15min.lt, aukstaitijosgidas.lt, zemaitijosgidas.lt, dainavosgidas.lt, suduvosgidas.lt, vilniauskrastas.lt, manokrastas.lt.

Šiuo metu Lietuvoje jau veikia septynios savivaldybių šeimos tarybos – Kauno, Klaipėdos ir Alytaus miestų, Radviliškio, Vilkaviškio, Kaišiadorių ir Širvintų rajonų. Minėtame įstatymo projekte kalbama ir apie Nacionalinę šeimos tarybą, kurios vis dar nėra, nors Seime prieš keletą metų jau buvo pateiktas pasiūlymas ją įsteigti.

Apie šeimos tarybų veiklą, sunkumus, su kuriais susiduria visuomenininkai, bei lūkesčius ateičiai kalbamės su Kristina Paulike, Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininke, Klaipėdos m. sav. šeimos tarybos pirmininke ir Egle Šveckiene, Vėriškių bendruomenės tarybos nare, Radviliškio r. sav. šeimos tarybos pirmininke.

Interviu skaitykite čia (Regionų naujienos)

Interviu taip pat publikuotas portaluose 15min.ltverslimama.ltBernardinai.lt, aukstaitijosgidas.lt, zemaitijosgidas.lt, dainavosgidas.lt, suduvosgidas.ltmanokrastas.lt.

11 Jun

Ar santuokai užtenka dviejų?

Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės, LMC parengtą straipsnį „Ar santuokai užtenka dviejų?“ (interviu su etnologu Aleksandru Žarskumi). Jį kviečiame perskaityti: Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Net kalbėdami apie santuoką ar lyčių santykius, neretai nukrypstame į smulkmenas ir pamirštame tai, kas svarbiausia. Detalės ir formos yra laikinos ir keičiasi, o esmė – pastovi.

Vydūnas teigė, kad bet kokios visuomenės, tautos ar kultūros pagrindas yra santykiai tarp gimčių. Pagalvokime patys: juk visuomenės ateitis – vaikai – tiesiogiai priklauso nuo šių santykių.

Nėra vaikų, nėra nei visuomenės, nei kultūros. Deja, pritrūkus išminties, šie santykiai ne tik pamažu lėkštėja, bet dar ir stumiami degradacijos pusėn.

Taisyklė labai paprasta: mylėtis galima tik su vienu ar viena, o mylėti – kiek pajėgi!

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

09 Jun

Radijo laida apie Konstitucijos 38 str. pataisų svarstymą Seime (2016-06-10)

Tyčia ar netyčia vilkinamas Konstitucijos pataisų dėl šeimos sąvokos svarstymas? Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui prireikė dviejų metų, kad priimtų sprendimą. Deja, klausimui patekus į Seimo posėdžių salę, vilkinimas vėl tęsiasi.

Apie tai, kodėl Seimo nariams sunku apsispręsti, kas yra šeima, kalbėjomės su Seimo nariu, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoju Stasiu Šedbaru, kaip susiklosčiusią situaciją vertina šeimų organizacijos, pristatė Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Kristina Paulikė, o apie tai, ar būtų pažeidžiamos žmogaus teisės, jei šeima būtų apibrėžta kaip sukuriama sudarius santuoką ir kylanti iš tėvystės ir motinystės, paaiškino Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas. Laidą vedė „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė.

Laidos įrašas

02 Jun

J. Ramonienė: Ar mums tikrai reikia 30 šeimos apibrėžimų?

Ketvirtadienį, birželio 2 d., Seimo plenariniame posėdyje numatytas pirmasis svarstymas Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto, kuriuo būtų įtvirtinti šeimos atsiradimo pagrindai – santuoka ir motinystė bei tėvystė.

Ar pakaks Seime politinės valios pagaliau pradėti esminius pokyčius? Ar išdrįsime aiškiai įvardinti, kurie pasirinkimai yra reikšmingi ne tik asmeniui, šeimai, bet ir visuomenei, todėl jiems skirta konstitucinė apsauga?

Šiuo metu Lietuvos įstatymuose egzistuoja apie 30 skirtingo ar net neaiškaus turinio šeimos ar šeimos narių sąvokų. Mokslininkai teigia, kad jos buvo sukurtos netikslingai. Tad ar tikslinga saugoti šią ydingą situaciją? Kam ji naudinga?

Plačiau apie tai – „Šeimos instituto“ vadovės Jolantos Ramonienės parengtame straipsnyje „Ar mums tikrai reikia 30 skirtingų šeimos apibrėžimų?“

Visą straipsnį skaitykite čia (15min.lt)

Straipsnis taip pat publikuotas portaluose Bernardinai.lt, regionunaujienos.lt, manokrastas.lt.