30 Aug

Šeima – naujų iššūkių epochoje

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Šeima – naujų iššūkių epochoje“. Jį kviečiame perskaityti: Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Nors gyvename šalyje, kuri šiandien skaičiuoja jau 27-uosius laisvės metus, tačiau dar gan dažnai susiduriame su itin paprastu mąstymo modeliu – sovietmetis tai blogis, o šiandieninė liberali, demokratiniais pagrindais remta valstybė – nepamainomas gėris. Iš tiesų, sunku būtų nepritarti šiam teiginiui, vis dėlto toks vienpusis suvokimas atima galimybę matyti savo pačių gyvenimus gerokai platesniame kontekste. Sovietmetis, bet kuriuo atveju, buvo tragiškas laikotarpis. Tačiau dažniausiai tuo, ir ypač jaunesniojoje kartoje, visos žinios pasibaigia.

Skubėjimas šiandien yra virtęs kasdienybe – kuo daugiau skubame, tuo mažiau tai pastebime. Situacija tarsi apsiverčia – anksčiau privalėję atlikti darbą priverstinai, šiandien neretai laiką, skirtą santykiams ir šeimai aukojame kurdami karjeras ar siekdami prestižo. Kitaip tariant, pasiduodame kito lygio vergovei – tampame savo pačių įkaitais egoistinio savanaudiškumo dramoje. Ir nors laikas jau iš tiesų kitas, tačiau gavę laisvę elgiamės lygiai taip, kaip tai darė sovietai – paverčiame šeimą vien ekonominės kreivės atkarpa, kurios vertė mūsų gyvenimų barometruose neretai matuojama pagal tai, kiek ji padeda ar trukdo mums siekti savo pačių tikslų.

Todėl jei norime turėti stiprią šeimą savoje valstybėje, pirmiausia privalome gerai suvokti tai, kas vyksta aplink. Svarbu suprasti, kad neretu atveju sovietmetis tik išpureno dirvą vakarietiškai pasaulėžiūrai čia atnešti visai kitokius vaisius, nei ten, kur laisvės, lygybės ir brolybės idėjos buvo savos ne vieną šimtmetį. Tad šeima šioje situacijoje, jei tik ji nepasiduos destruktyvioms tendencijoms, o sugebės pozityviai pasinaudoti turima laisve, galės tapti ta tvarios visuomenės ląstele, kurios lengvai perpūsti negalės jokie svetimų idėjų ar praeities pervartų vėjai.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

25 Aug

Pirmą kartą – politikų palankumo šeimos stiprinimui reitingai!

Pernai lankantis Vašingtone (JAV) labai sudomino nevyriausybininkų ir Kongreso Pro-life Caucus vadovo Christopher H. Smith naudojamas bei mums rekomenduotas politikų veiklos vertinimo įrankis Vote Scorecard. Po vizito peržvelgėme, kas panašaus jau yra daroma pas mus, Lietuvoje. Deja, tokio paprasto, kiekvienam žmogui suprantamo vertinimo įrankio rasti taip ir nepavyko.

Todėl džiaugiamės pristatydami Jums pirmąją tokią 2012–2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos balsavimo rezultatų apžvalgą, skirtą šeimos stiprinimo temai. Atkreipiame dėmesį, kad apžvelgiamoje Seimo kadencijoje šeimai stiprinti skirti pasiūlymai buvo tik pateikiami siekiant pritarimo tolesniam svarstymui. Deja, šių teisės aktų svarstymai komitetuose vyko labai vangiai, o Seimo posėdžių salę pasiekė tik Konstitucijos pataisa dėl šeimos sąvokos patikslinimo. Kaip skelbiama Seimo, dažniausiai priimama mažiau negu pusė į sesijos darbų programą įtrauktų teisės aktų projektų. Tad daugybė pasiūlymų tiesiog „keliauja“ iš vienos sesijos darbų programos į kitą, vis tikintis, kad jie pasieks svarstymo ir priėmimo stadijas.

Šeimos stiprinimas šioje apžvalgoje suprantamas vadovaujantis pagrindiniais Lietuvos teisės aktais: pagal Konstitucijos 38 str. – kaip vyro ir moters tarpusavio įsipareigojimų ir atsakomybės, tėvų teisių ir pareigų bei vaikų pareigų įtvirtinimo stiprinimas, valstybės apsaugos ir globos stiprinimas šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės atžvilgiu; pagal Civilinio kodekso 3.3 str.kaip šeimos reikšmės visuomenėje užtikrinimo stiprinimas, šeimos narių tarpusavio atsakomybės už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą stiprinimas bei galimybių visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises stiprinimas.

Šiuo darbu tikimės padėti Jums būti pilietiškai aktyviems, o artėjant Seimo rinkimams – lengviau pasirinkti, už ką balsuoti, remiantis ne tik kandidatų pažadais, bet ir Seimo narių realiais balsavimais dėl konkrečių teisės aktų. Sukūrėme plataus naudojimo spektro įrankį, kurį atiduodame visuomenei:

  • rinkėjams, kad galėtų rinktis ne tik pagal kalbas, pažadus, bet, svarbiausia, – pagal darbus;
  • Seimo nariams, kad žinotų, jog yra stebimi, skaičiuojami, vertinami ir visa ši informacija yra vieša;
  • kandidatams, kad suprastų, jog pasirinko ne ramų užutėkį, kur reikalui esant galės pasislėpti, išnykti (juk apie daugybę Seimo narių nesame nieko girdėję!), bet kad išrinkti į Seimą bus stebimi, vertinami, jų darbai (ir darbų vengimas!) bus viešinami;
  • NVO, kad pagal savo poreikius naudotųsi pateiktais duomenimis dirbdamos su politikais ir rinkėjais;
  • žiniasklaidai, kad skleistų patikimą informaciją;
  • verslui, kad stiprintų pasitikėjimą nevyriausybinių organizacijų veikla ir skirtų jai paramą;
  • mokslininkams, kad naudotųsi pateiktais duomenimis savo vertinimams.

Seimo narių reitingai apskaičiuoti vertinant tik balsavimus. Rezultatas pateikiamas, kai yra balsuota nors vieną kartą; jei Seimo narys nė karto nebalsavo (!?), paliktas tuščias langelis. Reitingas rodo, kaip dažnai (procentais nuo visų konkretaus Seimo lentelenario balsavimų) buvo balsuojama palankiai šeimos stiprinimui. Nebalsavimas dėl bet kurios priežasties neturėjo įtakos reitingui, tačiau labai svarbu, kad Jūs atkreiptumėte dėmesį, kaip dažnai ir dėl kokių priežasčių Seimo nariai nedalyvavo posėdžiuose.

Kviečiame ir raginame drąsiai bendrauti su Jūsų interesams atstovaujančiais politikais. Teiraukitės, kodėl jie palaikė (nepalaikė) vieną ar kitą teisės akto projektą. Klauskite, kokios pagalbos reikia, kad šeimą stiprinantys sprendimai būtų priimti ir įgyvendinami.

Nepamirškime: tai mes kuriame savo šeimos, visos visuomenės ir valstybės ateitį!

Dėkojame visiems, kurių dėka įgyvendinamas šis projektas: „Šeimos instituto“ savanoriams, nuolatiniam bendradarbiui mėnraščiui „Artuma“, rėmėjams ir bendraminčiams.

Daugiau informacijos (metodika, teisės aktų pristatymai ir duomenys)

Seimo narių reitingų leidinys spausdinimui (PDF)

11 Aug

Ką liaudies daina pasakoja apie šeimą?

Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės, LMC parengtą straipsnį „Ką liaudies daina pasakoja apie šeimą?“ (interviu su dr. Brone Stundžiene). Jį kviečiame perskaityti: Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Lietuvių liaudies dainose žodis šeima minimas retai, bet iš tikrųjų šeimos bei giminystės tema – labai svarbi. Seniausiojo liaudies dainų sluoksnio – su atpažįstamais XVI–XVIII a. gyvenimo faktais ir pasaulėjauta – pasakojimą apie šeimą dažnai tenka atkurti iš mitiniu-ritualiniu pasaulio supratimu grįsto simbolinio dainos kalbėjimo, kurio užmarštin nunirusias prasmes dabartinėms kartoms jau reikia specialiai aiškintis bei „šifruotis“…

Lopšinių, žaidinimų bei kėkavimų, gyvūnijos apdainavimų ir kitų paprastučių dainelių turinys ir forma, kaip skelbia tyrėjai, buvo pritaikytos, atitiko vaiko vaizduotę ir suvokimo galias. Mokėta į tai atsižvelgti. Nūnai dar prisimenamas pasakymas „nuo lopšio buvau dainų augintas“ nėra tuščia frazė. Šiandien mes čia jau linkę įžiūrėti vien vargo foną ar šiaip naivią patirtį, nebepastebėdami svarbesnių dalykų – ankstesnių vaikus auginusių kartų gebėjimo rasti laiko bendrauti su vaikais, jiems ir su jais dainuoti, žaisti. Gyvu balsu, jausmu ir judesiu.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.