27 Oct

Laukti negalima veikti

Skaitytojams siūlome pagal interviu su skyrybas išgyvenusia Kristina Gaponoviene, Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ nare parengtą straipsnį „Laukti negalima veikti“. Jį kviečiame perskaityti: Delfi.lt, Regionunaujienos.lt, Verslimama.lt, aukstaitijosgidas.lt, suduvosgidas.lt, dainavosgidas.lt, zemaitijosgidas.lt, bernardinai.lt, alfa.lt.

– Krizė šeimoje – tai skamba gąsdinančiai ar atrodo visiškai natūralus dalykas? Kaip apibūdintumėte, kas tai ir kodėl jos šeimose nutinka?

Kai išgirstu žodį „krizė“, negaliu tiksliai apibrėžti, ką man tai reiškia. Ar tai iššūkiai, sunkumai, barniai-nekalbėjimai-susitaikymai? Kur yra ta laiko ar skausmo riba, kurią jau galima vadinti krize? Ar apskritai galima tikėtis gyventi kartu ir nepatirti jokių sunkumų ar nepatogumų? Niekada neklysti, būti tobulam?

Manau, kad tam tikros neįprastos ar sunkios bendros patirtys padeda pamatyti save ir sutuoktinį visiškai kitokioje šviesoje. Man tai atrodo galimybė augti ir auginti santykius, pažinti vienas kitą, įveikti kliūtis kartu, „susigroti“. Blogai iš esmės, manau, jau yra tada, kai žmonės nebegali išeiti iš krizės, ji užsitęsia taip, kad ieškoma ne sprendimo būdų, o nuo jų bėgama ar situacija paliekama savieigai.

[…] Iš tikrųjų tikiu, kad kiekvieną dieną Dievas mums duoda dar vieną šansą gyventi, kurti, džiaugtis… Bet ar Jūs duosite dar vieną šansą sau ir savo sutuoktiniui – priklauso nuo Jūsų.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Pagalba santykių krizes išgyvenančioms šeimoms“.

26 Oct

Parengta Seime 2016 m. rudenį svarstomų teisės aktų apžvalga

Suvokti, kas vyksta Seime ar Vyriausybėje, kokie ir kodėl yra rengiami įstatymai bei kiti teisės aktų pakeitimai ar papildymai, kaip vyksta jų svarstymas – nėra paprasta, nes tai reikalauja ne tik tam tikrų žinių, bet ir nemažai laiko.

VšĮ „Šeimos institutas“ bendradarbiaujant su VšĮ Caritas leidykla „Artuma“ parengė ir išleido 2016 metų rudenį Seime svarstomų teisės aktų apžvalgą. Šioje, jau ketvirtojoje apžvalgoje, atkreipiame Jūsų dėmesį į teisės aktus, kurie gali būti svarbūs šeimos gyvenimui ir gyvybės kultūrai puoselėti ir yra įtraukti į 2016 m. rudens sesijos darbų programą. Apžvalgoje rasite informaciją apie tai, kas įvyko per praėjusią 2016 m. pavasario sesiją ir šios sesijos pradžioje. Taip mes siekiame padėti Jums susiorientuoti gausybėje teisės aktų projektų, sekti, kaip vyksta jų svarstymas, kad galėtumėte tinkamai išreikšti savo nuomonę. Rengiant apžvalgą talkino Laisvos visuomenės institutas.

Kviečiame drąsiai bendrauti su Jūsų interesams atstovaujančiais politikais. Teiraukitės, kodėl jie pateikė vieną ar kitą teisės akto projektą. Prašykite paaiškinti, ar numatyti pakeitimai tikrai prisidės prie gyvenimo kokybės pagerinimo, o gal taps tik dar vienu papildomu formalumu, sukuriančiu darbo aiškintojams ir ataskaitų rengėjams. Klauskite, kokios pagalbos reikia, kad šeimą stiprinantys sprendimai būtų priimti ir įgyvendinami. Pasidomėkite, kokia jų pozicija kitais Jums svarbiais klausimais, kurie svarstomi Seimo komitetuose ir dėl kurių bus balsuojama plenarinių posėdžių salėje.

Su leidiniu susipažinti galite:  PDF ir interaktyviai

Lankstinukas201610

26 Oct

Kokios laisvės mums reikia?

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Kokios laisvės mums reikia?“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Juk, rodos, šiandien gyvename geriausiomis sąlygomis – skaičiuojame jau 27–uosius laisvės metus, galime keliauti ir mokytis beveik bet kur, kur tik panorėsime. Į politinės ir visuomeninės veiklos areną ateina žmonės, brendę nepriklausomybės metais. Žinoma, yra ir kita medalio pusė. Lietuvą įvairios organizacijos nuolat perspėja dėl vis didėjančios prarajos tarp turtingųjų ir skurstančiųjų, mūsų švietimo sistema yra sustabarėjusi, o jai reformuoti trūksta politinės valios, iš Lietuvos didžiuliais srautais emigruoja žmonės. Visa tai mes žinome. Tačiau, ką daryti, kad tai pasikeistų? Atsakymų, žinoma, tūkstančiai. Bet patyrinėkime vieną jų. Tai nebus dar vienas techninis valstybės valdymo patarimas. Veikiau humanitarinis svarstymas apie tai, kaip mes suvokiame dalykus, keičiančius mūsų gyvenimus ir kasdienybę.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

21 Oct

Laida apie Šeimos stiprinimo įstatymą

seima-zrNeseniai Vyriausybė pritarė Šeimos stiprinimo įstatymo projektui. Šio projekto preambulėje rašoma, kad „šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“, o „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės ir palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos kūrimo pagrindas“.

Siekdama paskatinti jaunimo apsisprendimą kurti šeimą ir šeimų apsisprendimą auginti vaikus, valstybė turėtų sudaryti palankias sąlygas būsto nuomai ar pirmojo būsto įsigijimui, sudaryti palankias sąlygas derinti profesinius interesus su šeiminėmis pareigomis.

Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ (2016-10-21) diskutavo Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio narė Rasa Žemaitė, Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas, „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė, apie emigraciją galvojančios šeimos narė Kristina Paulikė. Laidą vedė Raigardas Musnickas.

Laidos klausykite

13 Oct

Tradicijos iššūkis

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Tradicijos iššūkis“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Tradicija gali kelti iššūkį. Ji sugeba provokuoti ir ypač tai daro šiandien. Jei prisimintume teksto pradžioje minėtą apibrėžimą („Įsitikinimų ar papročių perdavimas iš kartos į kartą ar bet kurio kito fakto perdavimas tokiu būdu“), galime pastebėti, kad ryšiai tarp kartų šiais laikais nebėra tokie glaudūs, kaip anksčiau. Tai vyksta dėl keleto priežasčių. Pasauliui virstant globaliu, žmonių srautai juda daug greičiau ir platesniu mastu. Nemažai mano draugų ir pažįstamų sunkiai geba atrasti savo tapatybę ir jaučiasi vieniši, nes jų tėvai priklauso visiškai skirtingoms tautoms ir kontekstams. Galiausiai ir dėl daugelio kitų veiksnių, seniau buvęs toks stabilus savų įsitikinimų perdavimas, dabar nebėra toks užtikrintas. Todėl turint galvoje visą šį vaizdą, nesunku suprasti, kodėl tradicija kartais gali atrodyti kaip pasenęs, provokuojantis ar netgi absoliučiai naujas dalykas.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.