15 Jun

Visuomeninės organizacijos reikalauja neratifikuoti Stambulo konvencijos

„Šeimos institutas“ drauge su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis ragina politikus neratifikuoti Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos (Stambulo konvencijos), nes tai atneštų Lietuvos valstybei daugiau žalos negu naudos.

Kreipimąsi pasirašė: NVO vaikams konfederacija (atstovaujanti 86 nevyriausybines organizacijas), Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (atstovaujanti 33 nevyriausybines organizacijas), Lietuvos šeimos centras (atstovaujantis 54 regioninius šeimos centrus), Laisvos visuomenės institutas, Santuokos ir šeimos studijų centras (VDU), Lietuvos tėvų forumas, Vakarų Lietuvos tėvų forumas, „Šeimos institutas“, Ateitininkų federacija, Daugiavaikių šeimų asociacija „MES“, Pasaulio gydytojų federacija „Už žmogaus gyvybę“ ir kitos.

Viešo kreipimosi dėl Stambulo konvencijos tekstas

Informuojame, kad 2017 m. birželio 16 d. Seime vyks Žmogaus teisių komiteto organizuojama tarptautinė konferencija „Stambulo konvencijos ratifikavimas – kas pasikeistų?“. Atkreipiame dėmesį, kad kreipimąsi pasirašiusių organizacijų atstovai galės pasisakyti tik  po konferencijos vyksiančioje panelinėje diskusijoje.

30 Gegužė

Kokia turėtų būti Nacionalinė šeimos taryba?

Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvyko šeimų NVO atstovų ir ministerijos atstovų susitikimas dėl Nacionalinės šeimos tarybos (NŠT) statuso, tikslų, funkcijų, teisių ir kt. Nevyriausybinių organizacijų atstovai pastarąsias savaites tarpusavyje diskutavo, kokia turėtų būti NŠT. Buvo peržiūrėtas Seimo nutarimo dėl Nacionalinės šeimos tarybos įsteigimo ir jos veiklos nuostatų patvirtinimo projektas (XIIP-786, 2013-06-25), įvertintas Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos veiklos modelis, diskutuota dėl numatomos NŠT ir jau veikiančios Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos veiklų koordinavimo ar net bendro veikimo ir pan.

„Formuojant bene svarbiausią Lietuvai – šeimos – politiką, priimant įvairius sprendimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai labai svarbi šeimas atstovaujančių, dirbančių su šeimomis nevyriausybinių organizacijų pagalba“, – sakė ministro patarėja Kristina Paulikė.

Susitikimas baigėsi nutarus ministrui pasiūlyti kas 2 mėnesius organizuoti šeimų NVO ir SADM vadovybės bei šeimos politikos skyriaus atstovų susitikimus aktualiais šeimoms klausimais, nes NŠT steigimo klausimas bus sprendžiamas Seime svarstant Šeimos stiprinimo įstatymo projektą.

02 Gegužė

Įvyko pirmasis šeimų NVO atstovų susitikimas su SAD ministru

Pirmajame šeimų NVO atstovų susitikime su Socialinės apsaugos ir darbo (SAD) ministru Linu Kukuraičiu buvo tariamasi, kaip stiprinti šeimas. Šeimų NVO atstovai ne tik prisistatė, bet ministrui ir jo komandai išsakė gausybę lūkesčių, įvardino opiausias problemas. Ministras pristatė, kokios svarbiausios SAD ministerijos veiklos kryptys:
1) pajamų nelygybės ir skurdo mažinimas (darbo užmokesčio didinimas; socialinių išmokų ir pensijų didinimas; paramą gaunančiųjų aktyvinimas);
2) šeimų ir vaiko teisių apsaugos stiprinimas (vaiko pinigų didinimas ir gavėjų rato plėtimas; vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimas, unifikavimas, standartizavimas visoje Lietuvoje; maksimalaus paslaugų šeimoms paketo sukūrimas);
3) socialinės piliečių atsakomybės didinimas (darbuotojų derybinių galių stiprinimas; NVO institucinis stiprinimas.

„Šeimos klausimai yra horizontalūs. Tai yra, jie apima visas pagrindines sritis – darbą, sveikatą, švietimą, būstą ir kitas svarbias sritis. Todėl į šeimos klausimų sprendimą sieksime įtraukti visų susijusių institucijų atstovus, svarbų balsą suteikiant nevyriausybinėms organizacijoms“, – sakė ministras L. Kukuraitis.

Susitikimas baigėsi ministrui apibendrinus ir išskyrus svarbiausius klausimus/darbus:
1. Tarimosi struktūra su sprendimo galia, t.y. Šeimos tarybos su ministerijų atstovais viceministrais ir Vyriausybės atstovais, NVO atstovais ir mokslininkais sukūrimas. Iki kito susitikimo šeimų NVO atstovai ir ministerijos atstovai turi apsvarstyti, kokia galėtų būti tokios Tarybos sudėtis, nuostatai ir pan.
2. Šeimos stiprinimo įstatymo projekto tobulinimas. Ministras pakvietė NVO atstovus dirbti su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu, raginti jį svarstyti įstatymo projektą, teikti siūlymus.

Susitikime dalyvavo atstovai iš šių NVO: Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Lietuvos tėvų forumas, Nacionalinis aktyvių mamų sambūris, Gausių šeimų asociacija, „Šeimos institutas“, Laisvos visuomenės institutas, Šeimų universitetas, asociacija „Kitoks vaikas“, pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centras, Šiaurės Lietuvos tėvų asociacija. Taip pat dalyvavo Vilkaviškio rajono ir Kauno miesto šeimų tarybų atstovai.

08 Feb

Įvyko pirmasis šeimų NVO atstovų susitikimas su Seimo Pirmininku

Šeimų NVO atstovų susitikime su Seimo Pirmininku V. Pranckiečiu buvo aptariamos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) pataisos, kuriomis siekiama apibrėžti smurtą ir atskiras jo rūšis bei įtvirtinti jo draudimą. Šie pasiūlymai numatomi svarstyti Seimo neeilinėje sesijoje, vyksiančioje vasario 14 d.

Susitikime dalyvavo Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė, Seimo narė D. Šakalienė, „Šeimos instituto“ vadovė J. Ramonienė, Laisvos visuomenės instituto vadovė K. Zamarytė-Sakavičienė, Lietuvos tėvų forumo atstovė K. Gaponovienė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas T. Šalkauskas ir NVO koalicijos „Už vaiko teises“ atstovės.

Dž. G. Barysaitės nuotrauka, Seimo vaizdo ir garso archyvas

Susitikimo dalyviai vieningai sutarė, kad šeima yra pati palankiausia aplinka vaikui augti ir vystytis. Tad tikimės, kad siekiant užtikrinti vaiko teisių apsaugą bus ypatingas dėmesys skiriamas šeimos stiprinimui.

Siūlomo teisinio reguliavimo problemos:

  • Vienintelio vaiko poreikio – būti apsaugotam nuo smurto (orientacija į smurtą šeimoje) – iškėlimas aukščiau visko.
  • Smurto prieš vaikus problemos sprendimo susiaurinimas iki smurto sąvokų apibrėžimo ir bausmių tėvams numatymo.
  • Taisyklių kūrimas visiems tėvams pagal išimtinius atvejus.
  • Šeima traktuojama kaip potenciali smurto vieta, o ne kaip palankiausia aplinka vaikui augti ir vystytis.

Šeimas atstovaujančių organizacijų palaikomi principai dėl vaiko teisių apsaugos

Vienareikšmiškai pasisakome prieš smurtą šeimose – tiek tėvų prieš vaikus, tiek valstybės institucijų prieš tėvus. Siekiant spręsti smurto visuomenėje problemą ir užtikrinti geriausią bei saugiausią vaikui vystytis aplinką, siūlome vadovautis šiais principais:

  • Tėvai yra pirminiai vaikų ugdytojai ir turi teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.
  • Biologinių tėčio ir mamos šeima valstybėje turi būti traktuojama kaip palankiausia aplinka vaikui augti ir vystytis, o ne kaip potenciali smurto vieta. Tos išimtys, kai gyvenimas šeimoje vaikui išties kelia grėsmę, negali pateisinti visų šeimų privataus gyvenimo ir teisės auklėti vaikus negerbimo.
  • Esminis vaiko poreikis yra būti mylimam ir augti savo šeimoje, todėl turi būti teikiamos paslaugos vaikui jo šeimoje, taip pat tėvams, kad jie gebėtų prisiimti savo vaiko auginimo atsakomybę ir neperduotų tos atsakomybės valstybei. Valstybei globa brangiai kainuoja, o tarptautinė patirtis rodo, kad vaikai, augę ne savo šeimoje, taip pat dažnai patys neaugina savo vaikų ir tęsiasi užburtas ratas.
  • Visuomenėje besitęsiantį smurto vešėjimą gali nutraukti tik nuo vaikystės skatinami kitokie tarpusavio santykiai, grindžiami pagarba ir meile kitam asmeniui. Jei santykiai šeimoje tampa įtempti ir tai gali pereiti į smurtą, tokiai šeimai reikia pagalbos, o ne bausmių.
  • Siekiant iš esmės mažinti smurto problemą, reikia kovoti ne su pačiu smurtu, bet su jo priežastimis: alkoholio vartojimas, auklėjimo įgūdžių stoka, skurdas bei tėvų bejėgiškumo jausmas užgriuvus problemoms, šeimyninių, bendruomeninių ryšių ir atsakingos kaimynystės stoka.
  • Smurto klausimo sprendimas yra ne tiek įstatymo, kiek vykdymo problemų, grįžtamojo ryšio, tarpžinybinio bendradarbiavimo klausimas. Būtina plėsti prevencinių ir intervencinių paslaugų tinklą, kad VTAP įstatymas neliktų tik grėsme tėvams.
  • Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turi suteikti reikiamus įgaliojimus vaiko teisių apsaugos tarnyboms, bet taip pat turi apsaugoti tėvus nuo perteklinio valstybės kišimosi į šeimą, kai tam nėra būtino reikalo. Valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai turi būti taikomi tik tada, kai tai išties reikalinga; turi būti nustatyti saugikliai, kurie apsaugotų šeimas ir ypač jų vaikus nuo galimų klaidų ar piktnaudžiavimo.
  • Vaiko atskyrimas nuo šeimos yra skausmingas pačiam vaikui ir tai visai atvejais turi likti kraštutine priemone.
  • Svarbu vaikus traktuoti kaip lygiaverčius asmenis suaugusiems ne tik teisių, bet ir jų galimybės pagal amžių bei brandą prisiimti pareigas, prasme. Svarbiausios vaiko pareigos (mokytis, gerbti tėvus ir pan.) turi būti numatytos VTAPĮ.
  • Valstybės pagarba šeimai veda link pagarbos vienas kitam šeimoje.
26 Jan

Pradedamas projektas „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“

Nuo 2016 m. vasario kviečiame kas savaitę skaityti straipsnius šeimos tematika. Juos rengs „Šeimos instituto“ bendradarbiai remdamiesi istoriniais šaltiniais, tautosaka, literatūra, kino filmais bei išskirtinėmis patirtimis.

Primename, kad bendradarbiaujant su Bernardinai.lt 2014–2015 metais buvo vykdytas projektas „Šeima – bendrystės sodas“. Tuomet kalbinome šeimas. Džiugu, kad jos atvėrė ne tik savo namų duris, bet ir savo širdis.

Šįmet bendradarbių ratas plečiasi, prisijungė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI), informacinė svetainė jaunimui Jaunimogidas.lt. Kviesime bendradarbiauti mokslininkus iš Lietuvos istorijos instituto, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų, kultūros, kino naujienų portalus bei regioninę žiniasklaidą.

„Šeimos institutas“ yra projekto „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“ iniciatorius. Vadovė Jolanta Ramonienė pasakoja, kaip kilo projekto idėja.

Praėjusį rudenį dalyvavau LLTI konferencijoje „Šeima lietuvių kultūroje“. Klausydamasi mokslininkų pranešimų sužinojau daug naujų ir įdomių dalykų apie šeimą. Buvo kalbama apie meilę ir draugystę šeimoje prieš 300 metų, santuokinę santarvę – prieš 200 metų, apie šeimos darną ir nesutarimus, vaikų auklėjimą ir kitus svarbius dalykus, kurie buvo perduodami iš kartos į kartą. Vėliau vis svarsčiau, kaip perteikti kitiems tai, ką atradau? Žinojau, kad konferencijos organizatoriai parengs mokslinį leidinį. Tačiau norint pasiekti šeimas, reikėjo ko nors paprastesnio, labiau įprasto, kasdieniško. Taip ir kilo idėja kalbinti mokslininkus apie jų tyrimus ir rengti lengvai skaitomus straipsnius šeimos tema bei publikuoti juos interneto portaluose.

Detalesnė projekto informacija ir straipsniai: http://www.seimos.org/seima-kulturoje/

01 Oct

Nesurežisuoti vaikų atsakymai verčia susimąstyti

Lietuvos vaikai – patyčių skatintojai ir aukos, vieni nelaimingiausių pasaulyje, tėvai skiria vaikams mažiau nei 10 minučių per dieną. Panašu, kad auginame liūdną kartą, tačiau viską galima po truputį keisti. Kampanija „Už aktyvias šeimas“ kviečia pradėti spręsti šias problemas nuo šeimų.

03

Asociacija „Lietuvos tėvų forumas“, organizacija Lietuvos šeimos centras, iniciatyva Šeimoms.lt, Daugiavaikių šeimų asociacija „MES“, VšĮ „Prieraišiosios tėvystės centras“, „Šeimos institutas“ bei nuotykių parkai UNO Parks inicijavo kampaniją „Už aktyvias šeimas“ norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į šeimų santykius ir laiką, praleistą kartu. Buvo pastebėta, kad dažnai tėvai užima savo vaikus būreliais, pramogomis, tačiau patys su vaikais šiomis veiklomis neužsiima.

LSMU Sveikatos psichologijos katedros lektorė dr. Jolita Jonynienė pastebi, kad iš šiuolaikinių tėvų tikimasi labai daug ir jie turi tapti supertėvais. Jie kopia karjeros laiptais, rūpinasi buitimi, auklėja vaikus. „Natūralu, kad laiko bendram laisvalaikiui lieka labai nedaug. Tėvai vaikui gali skirti vos kelias minutes, kurios dažniausiai būna paskirtos klausimams apie tai, kas nutiko mokykloje, kas nepavyko, ką veikė po pamokų“, – pastebi J. Jonynienė.

Svarbu ne laiko kiekybė, bet kokybė

01„Šeimos instituto“ direktorė Jolanta Ramonienė teigia, kad mato itin didelę problemą šeimų praleidžiamo laiko kokybėje. „Šeimos nariai negeba išklausyti vienas kito, suprasti ir tik tada siūlyti savo pagalbą. Vaikams būtina užsiimti tam tikromis veiklomis su tėvais ir jei klaustume vaikų, išgirstume, kad jiems reikia ne tik protingų pašnekesių ar pamokymų. Jie nori pramogauti, kvailioti, klysti kartu. Vaikams reikia matyti, kad tėvai nėra tobuli, kad jie klysta, kažko bijo, yra paprasti žmonės“, – sako J. Ramonienė.

Pašnekovė mano, kad ypač paaugliams yra svarbus tėvų vaidmuo ir bendri pokalbiai. Jų problematiškos, besiformuojančios asmenybės reikalauja palaikymo ir supratimo.  Ji kviečia tėvus nepalikti vaikų pramogauti ar užsiimti bet kokia veikla vieniems, bet tai daryti su jais kartu.

J. Jonynienė šeimoms siūlo planuotis bendras veiklas: „Dažniausiai rasti laiko bendram šeimos pasibuvimui nebūna taip sunku, kaip sau sakome, kad yra. Svarbu pradėti ir pasižadėti sau, kad bent pusdienis drauge savaitgalį – būtinas darbas tarp visų kitų.“

Žymios šeimos neliko abejingos kampanijai

02

Žymios šeimos pramogaudamos Vilniaus nuotykių parke rodė pavyzdį, kad ir būnant labai užimtiems – savo šeimai ir vaikams rasti laiko yra būtina. Renata Voitechovskaja – Norvilienė su Deiviu Norvilu ir vaikais smagiai čiaužė lynais, įveikinėjo įvairias rungtis kartu. Prie jų prisidėjo Laura Imbrasienė su gausia šeimyna, taip pat Vaida Genytė, Jurga Šeduikytė ir Viktoras Diawara su šeimomis.

„Mane labai džiugina progos, kai galiu skirti savo šeimai daugiau laiko, kai nėra telefono ir niekas mums netrukdo. Mes labai mėgstame aktyviai leisti laiką, išvykti į sodybą, kur darbo visuomet yra kiekvienam“, – pasakojo Laura Imbrasienė apie savo šeimos pomėgius. Laidų vedėja mano, kad šeimai skirtas dėmesys yra labai svarbus, nes dažnai užsisukame savo darbų gausoje ir pamirštame, kad šeimai mūsų laiko taip pat reikia.

Nesurežisuoti vaikų atsakymai

04Iniciatyvą palaikančioms ir inicijavusioms organizacijoms priklausančios šeimos tapo kampanijos „Už aktyvias šeimas“ herojėmis. Nuotykių parke šeimos pramogavo kartu ir tapo puikiu šeimų pavyzdžiu, leidžiančiu laiką kartu. Vaikų nesurežisuoti atsakymai į klausimus apie šeimų laiką yra nuoširdūs, atviri, paprasti bei parodo, ko vaikai tikisi iš tėvų. Tėvams ir vaikams šie atsakymai bus staigmena, nes vaikai kalbėjosi atskirai nuo tėvų.

 

19 Jun

Šeimos politikos klausimus skirtingai mato net Vyriausybė

Seime svarstomas socialinis modelis prieštarauja Vyriausybės programai, nes jame ketinama naikinti iki šiol Darbo kodekse galiojusias garantijas vaikus auginančioms šeimoms, priešingai Vyriausybės programoje numatytiems šeimos politikos tikslams.

Toks pavyzdys buvo pateiktas ketvirtadienį Vilniuje vykusioje baigiamojoje diskusijoje apie šeimos politikos tikslą Lietuvoje, kurios metu buvo apibendrintos nevyriausybinių organizacijų atstovų, mokslininkų ir politikų bei valdininkų mintys šeimos politikos klausimais.

Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė įžanginiame pranešime atkreipė dėmesį į tai, kad visų trijų iki tol vykusių diskusijų metu buvo išsakyta daugybė skirtingų nuomonių, įvairios grupės kreipė dėmesį į skirtingus aspektus, todėl pasitvirtino prielaida, kad Lietuvoje nėra bendro supratimo, kas yra šeimos politika ir koks yra jos tikslas, nors yra keletas koncepcijų ir strategijų, kalbančių apie šeimą.

Mokslininkė pastebėjo, kad šios Vyriausybės programoje yra atskiras skirsnis, skirtas šeimos politikai, kur numatoma siekti, kad gyventojų skaičius didėtų, o šeimos galėtų deramai išauginti ir išauklėti kuo daugiau vaikų, tačiau dabar Vyriausybės patvirtintame ir Seimui perduotame svarstyti socialiniame modelyje šeimos politika yra pamiršta, o tiems, kurie augina vaikus, yra stipriai mažinamos garantijos.

„Ar gali Vyriausybė priimti tokį socialinį modelį, kuris prieštarauja Vyriausybės programai?“, – retorinį klausimą kėlė mokslininkė. Ji pridūrė, kad panašu, jog politikai pamiršo, kad pagal 1998 metų Konstitucinio Teismo nutarimą Vyriausybės programa teisiškai įpareigoja tiek pačią Vyriausybę, tiek ir jai pritarusią Seimo daugumą atitinkamai elgtis.

Baigiamosios diskusijos metu buvo apibendrintos trys iki tol vykusios diskusijos. Nevyriausybinių organizacijų atstovai kalbėjo, jog Lietuvoje šeimos politikos tikslas nėra aiškus, o ekonominiai pokyčiai turi didžiulį poveikį šeimai, be to Lietuvoje vykdoma šeimos politika yra fragmentuota.  Mokslininkai pripažino, kad Lietuvoje nėra apibrėžto šeimos politikos tikslo ir vyrauja individualistinis požiūris į šeimą – siekiama užtikrinti atskirų individų, o ne šeimos, kaip visuomenės vieneto, teises. Politikų ir valdininkų diskusijoje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvoje vis dar nėra aišku, kas yra šeima, nes skirtinguose teisės aktuose yra pateikiami skirtingi apibrėžimai.

Viena iš diskusijų ciklo iniciatorių nevyriausybinės organizacijos „Šeimos institutas“ vadovė Jolanta Ramonienė, apibendrindama baigiamąją diskusiją sakė, kad visos išsakytos mintys suformuos darbotvarkę ateities darbams, nes akivaizdu, kad šeimos politikos srityje yra labai daug neaiškumų. Diskusijų ciklo apibendrinimai bus paruošti ir perduoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri šiuo metu ruošia 2016-2018 metų veiksmų planą, apimantį priemones demografinės padėties gerinimui, mokesčių politikos pritaikymui, gyventojų senėjimo problemai spręsti.

„Tikimės, kad į mūsų diskusijose iškeltus klausimus bus atsižvelgta“, – sakė J. Ramonienė.

Diskusijų ciklas buvo inicijuotas tam, kad įvairios interesų grupės išsakytų savo nuomones ir būtų pradėtos bendro šeimos politikos tikslo, kurio siekti norėtų pati visuomenė, paieškos.

Diskusija tiesiogiai buvo transliuojama DelfiTV, jos įrašą galima peržiūrėti http://www.delfi.lt/video/gyvai/diskusija-koks-turetu-buti-seimos-politikos-tikslas.d?id=68283830  arba http://www.scena.lt/lt/event?rid=10216

Daugiau informacijos apie diskusijų ciklą http://www.seimos.org/viesos-diskusijos-ieskant-seimos-politikos-tikslo/.

15 Jun

Koks turėtų būti šeimos politikos tikslas Lietuvoje?

Šį ketvirtadienį Vilniuje vyks baigiamoji diskusija apie šeimos politikos tikslą Lietuvoje, kurios metu bus apibendrintos nevyriausybinių organizacijų atstovų, mokslininkų ir politikų bei valdininkų mintys ir pamėginta atsakyti į klausimą, ką reikia daryti, kad šeimos pagaliau pajustų valstybės dėmesį ir palaikymą.

Ketvirtoji, apibendrinančioji, diskusija vyks 2015 m. birželio 18 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (Vokiečių g. 10, 402 auditorija). Pradžia 15 val.

Diskusijų ciklą inicijavo Lietuvos teisės instituto mokslininkai bei nevyriausybinė organizacija „Šeimos institutas“. Iki šiol diskusijose dalyvavo nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokslininkai, politikai bei valdininkai. Kaip sako „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė, mokslininkai jau ne kartą yra pastebėję, kad iki šiol visuomenė nemato šeimos politikos naudos, šeimos politikos formuotojai neturi aiškaus sutarimo, koks turėtų būti šeimos politikos tikslas, o bendrai šeimos politika Lietuvoje yra atsitiktinių sprendimų, susijusių su šeima, priėmimas.

„Priimant sprendimus vyksta politiniai žaidimai, atspindintys politikų, o ne šeimos ar visuomenės interesus. Vis dar stinga pilietiškumo, nevyriausybinės organizacijos ir visuomenė pasyviai reiškia savo interesus. Diskutuojant apie šeimą ir šeimos politiką, dažniausiai įvyksta aštrios vertybinės sankirtos arba vyksta monologas“, – sako J. Ramonienė.

Diskusijų ciklas buvo inicijuotas tam, kad įvairios interesų grupės išsakytų savo nuomones ir būtų pradėtos bendro šeimos politikos tikslo, kurio siekti norėtų pati visuomenė, paieškos. Ketvirtojoje, baigiamojoje diskusijoje bus apibendrintos iki tol išsakytos mintys ir bus pamėginta rasti bendrą vardiklį skirtingų interesų grupių norams bei siekiams.

Visus pageidaujančius kviečiame dalyvauti paskutinėje renginių ciklo diskusijoje. Tie, kurie neturės galimybių į diskusiją atvykti, ją tiesiogiai galės stebėti per DelfiTV.

Daugiau informacijos apie diskusijų ciklą – http://www.seimos.org/viesos-diskusijos-ieskant-seimos-politikos-tikslo/.

cropped-SI-logo-RGB-Web-maz1.png

logo_lt[1]

 

05 Jun

Politikai: Lietuvoje neaišku, kas yra šeima

Lietuvoje vis dar nėra aišku, kas yra šeima, nes skirtinguose teisės aktuose, teismų išaiškinimuose yra pateikiami skirtingi apibrėžimai, o šeimos politika vykdoma fragmentiškai, neįvardinant aiškių, visuomenei suprantamų ir priimtinų prioritetų. Tokios mintys buvo išsakytos penktadienį Seime vykusioje politikų ir valdininkų diskusijoje, skirtoje išgryninti šeimos politikos tikslą.

Kartu su Lietuvos teisės institutu diskusiją inicijavusio Šeimos instituto vadovė Jolanta Ramonienė pradėdama diskusiją sakė, jog renginių ciklo idėja kilo iš noro nebūti nuošalyje. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad yra daug programinių dokumentų, bet jie įgyvendinami fragmentiškai. Norint, kad sprendimus priimantys politikai bei valdininkai žinotų, kurie siekiai yra tikslesni, būtina žinoti, kaip visuomenė pasiruošusi juos priimti. Inicijuotas diskusijų ciklas yra kvietimas dialogui ir bendradarbiavimui ieškant kompromiso.

Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė įžanginiame pranešime lygino įvairių valstybių taikomas praktikas, taip pat atkreipė dėmesį, kad valstybės veiksmai, liečiantys šeimas, nėra nuoseklūs, dažnai prieštarauja vieni kitiems. Buvo pateiktas pavyzdys, kai vienu metu buvo svarstomi dviejų teisės aktų pakeitimai – vienu buvo siekiama prailginti motinystės atostogas, kad moteris kuo ilgiau galėtų būti su savo vaiku, kitu teisės aktu buvo siekiama kuo greičiau sugrąžinti pagimdžiusią moterį į darbo rinką, kad ji neprarastų kvalifikacijos ir įgūdžių. Mokslininkė taip pat atkreipė dėmesį į tai kad šeimos politika Lietuvoje yra retrospektyvi, visos priemonės nukreiptos į pagalbą sunkiai besiverčiančioms šeimoms, tuo tarpu pasiturinčios ar vidutinės šeimos nėra skatinamos turėti daugiau vaikų.

Diskusijoje dalyvavę politikai skirtingai matė svarbiausius šeimos politikos aspektus. Vieni atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje šeimos politika kol kas vykdoma dėl… šeimos politikos, kad reikalinga susitarti, kam ji reikalinga. Kiti politikai ragino kuo mažiau kontroliuoti šeimas, tiesiog leisti joms gyventi pagal savo norus ir įsitikinimus besikeičiančioje demokratinėje visuomenėje. Buvo išsakyta nuomonė, jog diskutuojant apie šeimos politiką prasminga būtų nesusipriešinti dėl skirtingų požiūrių, o įvertinti, ką realiai galima padaryti šeimoms.

Pasisakymuose išryškėjo tai, kad Lietuvoje politikai drebina orą vietoje to, kad spręstų konkrečias šeimų problemas. Kai kurie politikai tvirtino, jog visa problema yra bailūs Lietuvos vyrai, kurie niekaip nesiryžta pasipiršti savo moterims ir sukurti stiprių šeimų.

Diskusijoje dalyvavę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai minėjo, jog yra ruošiamas Demografinės strategijos įgyvendinimo 2016-2018 metų veiksmų planas, kuris apimtų priemones demografinės padėties gerinimui, mokesčių politikos pritaikymui, gyventojų senėjimo problemai spręsti. Jaunimo reikalų departamento vadovas Juozas Meldžiukas pastebėjo, kad šeimos politika apima daugybę valstybės ir visuomenės gyvenimo sričių. Anot diskusijos dalyvio, reikėtų siekti to, kad šeimos politika būtų paremta grįžtamuoju ryšiu, šeimų ir bendruomenių įtraukimu. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sakė, jog dabar Lietuvoje nėra aišku, ar valstybė tikrai remia paprastą šeimą. Pasak jos, kuo daugiau šeima augina vaikų, tuo mažiau gali išleisti vaiko poreikiams tenkinti.

Diskusiją apibendrinusi mokslininkė E. Kavoliūnaitė – Ragauskienė akcentavo šeimos apibrėžimo nebuvimą. Anot jos, atliekant mokslinį darbą buvo aptikta apie 30 skirtingų šeimos apibrėžimų. Diskusijos dalyviai kaip vieną iš šeimos politikos tikslų įvardijo gimstamumo skatinimą, kuris susijęs su šeimos gerovės užtikrinimu.

Ši diskusija yra jau trečioji, kurioje siekiama aptarti šeimos politikos tikslus. Iki šiol savo nuomonėmis šiuo klausimu jau pasidalijo nevyriausybinių organizacijų atstovai bei mokslininkai. Baigiamoji diskusija, kurioje bus apibendrinta įvairių sričių nuomonės vyks birželio 18 dieną Vilniaus universiteto patalpose.

Kaip žinoma, Lietuvos teisės institutas ir nevyriausybinė organizacija „Šeimos institutas“ šiemet Tarptautinės šeimos dienos proga pradėjo viešųjų diskusijų ciklą apie šeimos politikos tikslą, kurio būtų siekiama pasitelkiant įvairias šeimos politikos priemones. Diskusijų metu bus siekiama nustatyti bendrai suvokiamus tikslus, kurių įgyvendinimu būtų suinteresuota pati visuomenė.

Visą diskusijos įrašą galima rasti internete: http://www.seimos.org/viesos-diskusijos-ieskant-seimos-politikos-tikslo/

02 Jun

Seime vyks diskusija apie šeimos politikos tikslus Lietuvoje

Birželio 5 d. 10 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai) vyks Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, „Šeimos instituto“ bei Lietuvos teisės instituto rengiama diskusija iš renginių ciklo „Koks turėtų būti šeimos politikos tikslas?“.

Pasak diskusijos organizatorių, šeimos politika, kaip ir bet kuri kita viešoji politika, turi būti tikslinga, turi būti nustatytas visuomenei naudingas tikslas. Šeimos politiką nagrinėjantys mokslininkai jau ne kartą yra pastebėję, kad iki šiol visuomenė nemato šeimos politikos naudos, o jos formuotojai neturi aiškaus sutarimo, koks turėtų būti šeimos politikos tikslas.

Taip pat mokslininkai pabrėžia, kad šeimos politikos rezultatas priklauso ne tiek nuo sprendimus priimančių politikų, kiek nuo gyventojų, kuriems tie sprendimai skirti. Todėl siekiant tikslingos ir kryptingos šeimos politikos, reikia aiškaus susikalbėjimo tiek tarp politikų tarpusavyje, tiek tarp politikų ir visuomenės.

Diskusijoje Seime dalyvaus politikai ir valdininkai, formuojantys šeimos politiką – Seimo, Vyriausybės, Prezidento kanceliarijos atstovai. Pranešimą skaitys Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė. Diskusiją moderuos „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė ir politologas Lukas Grinius.

Renginys bus tiesiogiai transliuojamas Seimo interneto svetainėje ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“

Norinčius dalyvauti diskusijoje prašom iki birželio 3 d. registruotis el. paštu institutas@seimos.org.

 

Tai jau trečioji viešųjų diskusijų ciklo diskusija. Jau surengtos diskusijos tarp nevyriausybinių organizacijų atstovų ir mokslininkų – http://www.seimos.org/viesos-diskusijos-ieskant-seimos-politikos-tikslo/.

cropped-SI-logo-RGB-Web-maz1.png

logo_lt[1]