09 Mar

Meilė arba Kaip netapti ofiso planktonu?

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Meilė arba Kaip netapti ofiso planktonu?“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Kai savęs rimtai paklausiu, kiek pažįstu tikrai mylinčių žmonių, turiu pripažinti, kad ne tiek ir daug. Veikiau matau daug įvairiais būdais prie gyvenimo prisitaikiusių (tai ypač tinka vyresniajai kartai), su savo problemomis kovojančių, tačiau retai laimingų, džiaugsmingų ar tikrai mylinčių žmonių. Atrodo, lyg meilė būtų tapusi padorumu, o gal tik pareiga.

Nuolatinis kitų žmonių tikslų vykdymas, kas yra centralizuotų biurokratinių aparatų veikimo pagrindas, kuria žmogų, kuriam spontaniškumas, savo paties iniciatyva ir, galiausiai, net jausmai tampa kliūtimis. Šitokiu būdu meilę, kaip aukščiausią žmogaus sąsajos su pasauliu išraišką, neretai keičia biurokratinis darbas ir konformizmas, kaip pagrindiniai ofiso planktono mentaliteto bruožai.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

14 Feb

O kam tuoktis išvis?

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „O kam tuoktis išvis?“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Tikrai, o kam? Kam kelti papildomus rūpesčius ten, kur jų nėra? Juk gyvenimas kartu iš esmės niekuo nesiskiria nuo to, kaip gyvena jau susituokę žmonės… Ir visgi, gal yra koks nors skirtumas?

Gyvenimą nesusituokus galima kone prilyginti santykiui tarp žmogaus ir kompiuterio – patogiam, maloniam, bet neauginančiam. Toks ryšys iš dviejų žmonių santykių atima keletą labai svarbių dalykų. Pirma, jis kliudo kurti gilius tarpusavio ryšius. Žinodami, kad su pasirinktu žmogumi nebus taip sunku išsiskirti, kaip, tarkime, santuokos atveju, mes renkamės gerokai mažiau svarstydami. Ir, atvirkščiai, kai renkamasi visam gyvenimui, tai daroma gerokai atsakingiau. Antra, visi žmonės trokšta saugumo ir intymumo, o gyvenimas nesusituokus neduoda jokių tikrų garantijų. Kitaip tariant, pasiektas tarpusavio intymumo lygis neatitinka esamo saugumo jausmo.

Paradoksalu, tačiau sprendimai, kurie, atrodo, nubrėžia mūsų gyvenimuose neperžengiamas ribas, gali atnešti daugiau laisvės, nei tikėjomės. Kodėl? Pirmiausia jie išlaisvina mus nuo begalės kitų pasirinkimų – jų jau nebereikia atlikti. Antra, jie suteikia tvirtą pagrindą, kad iškylantys sunkumai nebus sprendžiami lengviausiu keliu.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

08 Feb

Įvyko pirmasis šeimų NVO atstovų susitikimas su Seimo Pirmininku

Šeimų NVO atstovų susitikime su Seimo Pirmininku V. Pranckiečiu buvo aptariamos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) pataisos, kuriomis siekiama apibrėžti smurtą ir atskiras jo rūšis bei įtvirtinti jo draudimą. Šie pasiūlymai numatomi svarstyti Seimo neeilinėje sesijoje, vyksiančioje vasario 14 d.

Susitikime dalyvavo Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė, Seimo narė D. Šakalienė, „Šeimos instituto“ vadovė J. Ramonienė, Laisvos visuomenės instituto vadovė K. Zamarytė-Sakavičienė, Lietuvos tėvų forumo atstovė K. Gaponovienė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas T. Šalkauskas ir NVO koalicijos „Už vaiko teises“ atstovės.

Dž. G. Barysaitės nuotrauka, Seimo vaizdo ir garso archyvas

Susitikimo dalyviai vieningai sutarė, kad šeima yra pati palankiausia aplinka vaikui augti ir vystytis. Tad tikimės, kad siekiant užtikrinti vaiko teisių apsaugą bus ypatingas dėmesys skiriamas šeimos stiprinimui.

Siūlomo teisinio reguliavimo problemos:

  • Vienintelio vaiko poreikio – būti apsaugotam nuo smurto (orientacija į smurtą šeimoje) – iškėlimas aukščiau visko.
  • Smurto prieš vaikus problemos sprendimo susiaurinimas iki smurto sąvokų apibrėžimo ir bausmių tėvams numatymo.
  • Taisyklių kūrimas visiems tėvams pagal išimtinius atvejus.
  • Šeima traktuojama kaip potenciali smurto vieta, o ne kaip palankiausia aplinka vaikui augti ir vystytis.

Šeimas atstovaujančių organizacijų palaikomi principai dėl vaiko teisių apsaugos

Vienareikšmiškai pasisakome prieš smurtą šeimose – tiek tėvų prieš vaikus, tiek valstybės institucijų prieš tėvus. Siekiant spręsti smurto visuomenėje problemą ir užtikrinti geriausią bei saugiausią vaikui vystytis aplinką, siūlome vadovautis šiais principais:

  • Tėvai yra pirminiai vaikų ugdytojai ir turi teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.
  • Biologinių tėčio ir mamos šeima valstybėje turi būti traktuojama kaip palankiausia aplinka vaikui augti ir vystytis, o ne kaip potenciali smurto vieta. Tos išimtys, kai gyvenimas šeimoje vaikui išties kelia grėsmę, negali pateisinti visų šeimų privataus gyvenimo ir teisės auklėti vaikus negerbimo.
  • Esminis vaiko poreikis yra būti mylimam ir augti savo šeimoje, todėl turi būti teikiamos paslaugos vaikui jo šeimoje, taip pat tėvams, kad jie gebėtų prisiimti savo vaiko auginimo atsakomybę ir neperduotų tos atsakomybės valstybei. Valstybei globa brangiai kainuoja, o tarptautinė patirtis rodo, kad vaikai, augę ne savo šeimoje, taip pat dažnai patys neaugina savo vaikų ir tęsiasi užburtas ratas.
  • Visuomenėje besitęsiantį smurto vešėjimą gali nutraukti tik nuo vaikystės skatinami kitokie tarpusavio santykiai, grindžiami pagarba ir meile kitam asmeniui. Jei santykiai šeimoje tampa įtempti ir tai gali pereiti į smurtą, tokiai šeimai reikia pagalbos, o ne bausmių.
  • Siekiant iš esmės mažinti smurto problemą, reikia kovoti ne su pačiu smurtu, bet su jo priežastimis: alkoholio vartojimas, auklėjimo įgūdžių stoka, skurdas bei tėvų bejėgiškumo jausmas užgriuvus problemoms, šeimyninių, bendruomeninių ryšių ir atsakingos kaimynystės stoka.
  • Smurto klausimo sprendimas yra ne tiek įstatymo, kiek vykdymo problemų, grįžtamojo ryšio, tarpžinybinio bendradarbiavimo klausimas. Būtina plėsti prevencinių ir intervencinių paslaugų tinklą, kad VTAP įstatymas neliktų tik grėsme tėvams.
  • Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turi suteikti reikiamus įgaliojimus vaiko teisių apsaugos tarnyboms, bet taip pat turi apsaugoti tėvus nuo perteklinio valstybės kišimosi į šeimą, kai tam nėra būtino reikalo. Valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai turi būti taikomi tik tada, kai tai išties reikalinga; turi būti nustatyti saugikliai, kurie apsaugotų šeimas ir ypač jų vaikus nuo galimų klaidų ar piktnaudžiavimo.
  • Vaiko atskyrimas nuo šeimos yra skausmingas pačiam vaikui ir tai visai atvejais turi likti kraštutine priemone.
  • Svarbu vaikus traktuoti kaip lygiaverčius asmenis suaugusiems ne tik teisių, bet ir jų galimybės pagal amžių bei brandą prisiimti pareigas, prasme. Svarbiausios vaiko pareigos (mokytis, gerbti tėvus ir pan.) turi būti numatytos VTAPĮ.
  • Valstybės pagarba šeimai veda link pagarbos vienas kitam šeimoje.
25 Jan

Kančia, liga ir išbandymai – ar įmanoma išlikti kartu?

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Kančia, liga ir išbandymai – ar įmanoma išlikti kartu?“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Nepabandžius į sunkumus pažvelgti kaip į konstruktyvų ir asmenybę formuojantį veiksnį, pradingsta supratimas, ką teigiamo į gyvenimą gali atnešti kančia.

Galbūt tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip vienareikšmis blogis, atveria netgi daugiau galimybių? Gal tai puiki proga skleistis savybėms, kurias iki šiol ne itin puoselėjome ar kurioms tiesiog nebuvo progos pasireikšti?

Kančios akivaizdoje netinka jokie paruošti standartiniai sprendimai. Tačiau nuostatą sunkumų atžvilgiu galime ugdyti nuolatos. Jei išmokstame priimti kito žmogaus tikrovę – su jos žaizdomis, skausmu, netikrumu, mūsų santykis tampa gerokai gilesnis, nes neatmetame tos dalies, kuri mums nepatogi. Tokiu būdu taip pat ir gerokai priartėjame prie kito, kas leidžia mums mylėti ne paviršutiniškai, o iš esmės. Mylėti ne savo pačių susikurtą paveikslą, bet realų asmenį. Tuomet visada įmanoma išlikti kartu. Net ir didžiulių sunkumų akivaizdoje.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

17 Jan

Šeimoms reikia ne bausmių, o realios pagalbos

Seimo nariai Dovilė Šakalienė ir Mykolas Majauskas inicijavo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, apibrėžiančias psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą. Tikslas, rodos, kilnus, tačiau šeimų organizacijos nerimauja, kad siūlomi apibrėžimai pataisose gali būti suprantami labai įvairiai, o tai, anot šeimų organizacijų atstovų, sudarytų sąlygas net atsakingoms ir rūpestingoms šeimoms atsidurti institucijų darbuotojų akiratyje.

Seimo narių teikiamų naujų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų tikslas, rodos, kilnus – apibrėžti ir uždrausti smurtą prieš vaikus. Tačiau viešoje erdvėje netrūksta nuogąstavimų, kad pataisos skubotos ir netinkamos. Kas labiausiai kelia nerimą šeimoms? apie šeimų nuogąstavimus Bernardinai.lt paklausė „Šeimos instituto“ vadovės Jolantos Ramonienės.

– Visi suvokiame ir pripažįstame, kad smurto bei patyčių visuomenėje yra daug ir kad tai negali būti toleruojama. Nepažįstu sąmoningų tėvų, kurie pateisintų smurtą. Šios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, dėl kurių tiek diskutuojama, skirtos visiems vaikams. Turime pripažinti, kad dauguma tėvų suvokia, jog jie yra pagrindiniai savo vaikų ugdytojai ir stengiasi tokie būti. Tėvai supranta, kad nėra tobuli, jog kartais klysta, bet svarbu, kad klaidos būtų pripažįstamos ir būtų suteikta galimybė suklydus atsiprašyti ir pasitaisyti. Tai vaikams būtų neįkainojama patirtis. Bet dabar matome, jog tėvams nepaliekama erdvė mokytis tėvystės, būti netobulais tėvais. Smurtas kyla iš bejėgystės, kai tėvai negeba arba nežino, kad gali būti kitaip. Jei tada dar pagąsdinsime ir pagrasinsime, kad paimsime vaikus, nes jie nemoka jų auginti, situacija tikrai negerės. Tėvams, kuriems vaikų auginimas yra iššūkis, patirs dar vieną smūgį.

Jeigu kalbame apie smurto šeimose problemos sprendimą, kaip kad bando įtikinti pataisų iniciatoriai, pirmiausia turėtume išsiaiškinti, iš kur ir kokios problemos kyla, o tuomet imtis jų sprendimo. Tik tada neturėsime tiek daug tų baisių pasekmių, į kurias dabar pataisų rengėjai bado pirštais, jais manipuliuoja ir pateikia kaip pavyzdžius, bandydami parodyti, kad visi esame ar galime tapti potencialiais smurtautojais. Jei taip plačiai apibrėšime smurtą, tėvams bus pasiųsta žinutė, kad smurtaujame kiekvienas ir esame tokie tėvai, kurie kelia pavojų savo vaikams.

Visą Marijos Keršanskienės parengtą interviu skaitykite Bernardinai.lt.

16 Jan

Laida apie smurto problemą Lietuvos šeimose

„Marijos radijo“ laidoje „Aktualijos“ (2017-01-16) buvo diskutuojama apie smurto problemą Lietuvos šeimose ir būdus mažinti jo mastus. Kodėl skubos tvarka siūlomos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos privertė sunerimti šeimos vertybes ginančias bendruomenes ir organizacijas?

Apie tai laidoje diskutavo Seimo Pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, „Šeimos instituto“ steigėja Jolanta Ramonienė bei Laisvos visuomenės instituto teisininkas Vygantas Malinauskas. Laidą vedė Aurimas Radkevičius.

Laidos klausykite

21 Dec

Priimti save kaip dovaną?

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Priimti save kaip dovaną?“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Tai, kaip dovanojame, parodo mūsų santykį su kitais. Tik atliekame pareigą ar stengiamės dovaną pritaikyti taip, kad kitas pasijustų mylimas ir reikalingas? Dovanos gali tapti draugystės išraiška, bet gali tapti ir patogia siena, kuria atsitveriame nuo kitų, nesileisdami į gilesnį santykį.

Šeima gali būti ta oaze, kur esu toks, koks esu ir dėl to mane gerbia ir myli. Jei šią atmosferą sukurti pavyksta, tuomet geriau sekasi tiek darbe, tiek ir visose kitose gyvenimo srityse. Nes jei sugebu priimti save, galiu per daug nebijoti nesėkmių, kaip bijočiau, jei nuolatos skatinčiau save atitikti aukštus sėkmės keliamus standartus. Paradoksalu, bet nekreipdamas į juos itin daug dėmesio daug dažniau juos atitinku.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

28 Nov

Noriu, bet nežinau, ar pajėgsiu?

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Noriu, bet nežinau, ar pajėgsiu?“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Įvardiję tris palankius kelius tarpusavio santykiams ir meilei augti – kito žmogaus, kaip savaiminio tikslo supratimą bei kuriančią laisvę ir vis didesnį pažinimą, kaip priemones šiam tikslui pasiekti, galime pastebėti, kad po truputį pradeda keistis ir pats klausimo pobūdis. „Nežinau, ar pajėgsiu?“ tampa tvirtesniu pasitikėjimu savimi ir aiškesniu supratimu, kaip galima spręsti iškylančius sunkumus. O paprastas „noriu“ virsta į „myliu“. Tad galiausiai turime nebe klausimą, o teiginį: „Myliu, todėl žinau, kad pajėgsiu“.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

10 Nov

Kodėl turėčiau visa tai tęsti?

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Kodėl turėčiau visa tai tęsti?“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Geras klausimas. Ypač, jei kalbame apie santykius tarp žmonių. Kodėl nebūtų galima tiesiog visko mesti, pabėgti ir pasitraukti tuomet, kai atrodo, kad per sunku? Ir tikrai, kodėl ne? Kartais viską palikti tikrai yra vienintelė išeitis. Bet tai gana retas atvejis.

Svarbu nepamiršti, kad populiarioji kultūra yra tiesiog skirta parduoti ir neturi nieko bendro su gyvenimu. Jei tai suprasime, klausimą – kodėl turėčiau visa tai tęsti, sau užduosime rečiau. Ir tokiu būdu kursime tvaresnę bei tikrai laisvesnę visuomenę.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

27 Oct

Laukti negalima veikti

Skaitytojams siūlome pagal interviu su skyrybas išgyvenusia Kristina Gaponoviene, Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ nare parengtą straipsnį „Laukti negalima veikti“. Jį kviečiame perskaityti: Delfi.lt, Regionunaujienos.lt, Verslimama.lt, aukstaitijosgidas.lt, suduvosgidas.lt, dainavosgidas.lt, zemaitijosgidas.lt, bernardinai.lt, alfa.lt.

– Krizė šeimoje – tai skamba gąsdinančiai ar atrodo visiškai natūralus dalykas? Kaip apibūdintumėte, kas tai ir kodėl jos šeimose nutinka?

Kai išgirstu žodį „krizė“, negaliu tiksliai apibrėžti, ką man tai reiškia. Ar tai iššūkiai, sunkumai, barniai-nekalbėjimai-susitaikymai? Kur yra ta laiko ar skausmo riba, kurią jau galima vadinti krize? Ar apskritai galima tikėtis gyventi kartu ir nepatirti jokių sunkumų ar nepatogumų? Niekada neklysti, būti tobulam?

Manau, kad tam tikros neįprastos ar sunkios bendros patirtys padeda pamatyti save ir sutuoktinį visiškai kitokioje šviesoje. Man tai atrodo galimybė augti ir auginti santykius, pažinti vienas kitą, įveikti kliūtis kartu, „susigroti“. Blogai iš esmės, manau, jau yra tada, kai žmonės nebegali išeiti iš krizės, ji užsitęsia taip, kad ieškoma ne sprendimo būdų, o nuo jų bėgama ar situacija paliekama savieigai.

[…] Iš tikrųjų tikiu, kad kiekvieną dieną Dievas mums duoda dar vieną šansą gyventi, kurti, džiaugtis… Bet ar Jūs duosite dar vieną šansą sau ir savo sutuoktiniui – priklauso nuo Jūsų.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Pagalba santykių krizes išgyvenančioms šeimoms“.