10 Oct

Seimas po svarstymo pritarė Šeimos stiprinimo įstatymo projektui

Seime įvyko Šeimos stiprinimo įstatymo projekto svarstymas. Plenariniam Seimo posėdžiui buvo pateiktas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto patobulintas įstatymo projektas, kuriam buvo pritarta. Iš 141 Seimo nario vakariniame posėdyje dalyvavo ir balsavimui užsiregistravo 82: 63 balsavo už, 5 – prieš ir 14 susilaikė.

Kviečiame susipažinti su patobulintu Šeimos stiprinimo įstatymo projektu ir balsavimo rezultatais.

Prieš Seimo plenarinį posėdį įvyko Seimo Laikinosios grupės „Už šeimą” spaudos konferencija „Valstybė turi siekti, kad šeimyniniai ryšiai būtų tvirtesni”, kurioje dalyvavo ir „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė. Spaudos konferencijos vaizdo įrašas.

Plačiau apie Šeimos stiprinimo įstatymo projektą, vykusias diskusijas ir kitus renginius bei atspindėjimą žiniasklaidoje rašome čia.

15 Jun

Visuomeninės organizacijos reikalauja neratifikuoti Stambulo konvencijos

„Šeimos institutas“ drauge su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis ragina politikus neratifikuoti Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos (Stambulo konvencijos), nes tai atneštų Lietuvos valstybei daugiau žalos negu naudos.

Kreipimąsi pasirašė: NVO vaikams konfederacija (atstovaujanti 86 nevyriausybines organizacijas), Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (atstovaujanti 33 nevyriausybines organizacijas), Lietuvos šeimos centras (atstovaujantis 54 regioninius šeimos centrus), Laisvos visuomenės institutas, Santuokos ir šeimos studijų centras (VDU), Lietuvos tėvų forumas, Vakarų Lietuvos tėvų forumas, „Šeimos institutas“, Ateitininkų federacija, Daugiavaikių šeimų asociacija „MES“, Pasaulio gydytojų federacija „Už žmogaus gyvybę“ ir kitos.

Viešo kreipimosi dėl Stambulo konvencijos tekstas

Informuojame, kad 2017 m. birželio 16 d. Seime vyks Žmogaus teisių komiteto organizuojama tarptautinė konferencija „Stambulo konvencijos ratifikavimas – kas pasikeistų?“. Atkreipiame dėmesį, kad kreipimąsi pasirašiusių organizacijų atstovai galės pasisakyti tik  po konferencijos vyksiančioje panelinėje diskusijoje.

30 Gegužė

Kokia turėtų būti Nacionalinė šeimos taryba?

Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvyko šeimų NVO atstovų ir ministerijos atstovų susitikimas dėl Nacionalinės šeimos tarybos (NŠT) statuso, tikslų, funkcijų, teisių ir kt. Nevyriausybinių organizacijų atstovai pastarąsias savaites tarpusavyje diskutavo, kokia turėtų būti NŠT. Buvo peržiūrėtas Seimo nutarimo dėl Nacionalinės šeimos tarybos įsteigimo ir jos veiklos nuostatų patvirtinimo projektas (XIIP-786, 2013-06-25), įvertintas Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos veiklos modelis, diskutuota dėl numatomos NŠT ir jau veikiančios Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos veiklų koordinavimo ar net bendro veikimo ir pan.

„Formuojant bene svarbiausią Lietuvai – šeimos – politiką, priimant įvairius sprendimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai labai svarbi šeimas atstovaujančių, dirbančių su šeimomis nevyriausybinių organizacijų pagalba“, – sakė ministro patarėja Kristina Paulikė.

Susitikimas baigėsi nutarus ministrui pasiūlyti kas 2 mėnesius organizuoti šeimų NVO ir SADM vadovybės bei šeimos politikos skyriaus atstovų susitikimus aktualiais šeimoms klausimais, nes NŠT steigimo klausimas bus sprendžiamas Seime svarstant Šeimos stiprinimo įstatymo projektą.

02 Gegužė

Įvyko pirmasis šeimų NVO atstovų susitikimas su SAD ministru

Pirmajame šeimų NVO atstovų susitikime su Socialinės apsaugos ir darbo (SAD) ministru Linu Kukuraičiu buvo tariamasi, kaip stiprinti šeimas. Šeimų NVO atstovai ne tik prisistatė, bet ministrui ir jo komandai išsakė gausybę lūkesčių, įvardino opiausias problemas. Ministras pristatė, kokios svarbiausios SAD ministerijos veiklos kryptys:
1) pajamų nelygybės ir skurdo mažinimas (darbo užmokesčio didinimas; socialinių išmokų ir pensijų didinimas; paramą gaunančiųjų aktyvinimas);
2) šeimų ir vaiko teisių apsaugos stiprinimas (vaiko pinigų didinimas ir gavėjų rato plėtimas; vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimas, unifikavimas, standartizavimas visoje Lietuvoje; maksimalaus paslaugų šeimoms paketo sukūrimas);
3) socialinės piliečių atsakomybės didinimas (darbuotojų derybinių galių stiprinimas; NVO institucinis stiprinimas.

„Šeimos klausimai yra horizontalūs. Tai yra, jie apima visas pagrindines sritis – darbą, sveikatą, švietimą, būstą ir kitas svarbias sritis. Todėl į šeimos klausimų sprendimą sieksime įtraukti visų susijusių institucijų atstovus, svarbų balsą suteikiant nevyriausybinėms organizacijoms“, – sakė ministras L. Kukuraitis.

Susitikimas baigėsi ministrui apibendrinus ir išskyrus svarbiausius klausimus/darbus:
1. Tarimosi struktūra su sprendimo galia, t.y. Šeimos tarybos su ministerijų atstovais viceministrais ir Vyriausybės atstovais, NVO atstovais ir mokslininkais sukūrimas. Iki kito susitikimo šeimų NVO atstovai ir ministerijos atstovai turi apsvarstyti, kokia galėtų būti tokios Tarybos sudėtis, nuostatai ir pan.
2. Šeimos stiprinimo įstatymo projekto tobulinimas. Ministras pakvietė NVO atstovus dirbti su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu, raginti jį svarstyti įstatymo projektą, teikti siūlymus.

Susitikime dalyvavo atstovai iš šių NVO: Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Lietuvos tėvų forumas, Nacionalinis aktyvių mamų sambūris, Gausių šeimų asociacija, „Šeimos institutas“, Laisvos visuomenės institutas, Šeimų universitetas, asociacija „Kitoks vaikas“, pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centras, Šiaurės Lietuvos tėvų asociacija. Taip pat dalyvavo Vilkaviškio rajono ir Kauno miesto šeimų tarybų atstovai.

25 Apr

Keletas pastabų mokslinio pažinimo paraštėse

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Keletas pastabų mokslinio pažinimo paraštėse“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Šiuolaikinis gyvenimas – pilnas paradoksų. Būtų galima pagrįstai teigti – dar niekada negyvenome taip gerai, ir kartu – dar niekada viskas nebuvo taip sudėtinga. Ir abu teiginiai, matyt, būtų teisingi. Juk išties, dar niekada neturėjome tiek galimybių, kaip save įprasminti ir atskleisti, ir kartu, kaip niekada anksčiau esame tokie nepasiruošę tai priimti.

Galima pagrįstai teigti, kad šiuolaikinė švietimo sistema yra sukoncentruota į mokslo ar mokslinės produkcijos gamybą, kuri tiesiog per retai užduoda sau klausimą – o kas iš to? Dar daugiau, ji tam tikra prasme ir demoralizuoja, ugdydama savybes, skatinančias prisitaikymą ir atmetimą daugelio žmogiškųjų santykių sferoje labai svarbių dalykų.

Mokslinis pažinimas, kad ir koks didžiulis gėris būtų, neišvengiamai turi savo kainą. Didėjantis apolitiškumas, emigracija, šeimos sampratos kaita, kasdienis nepasitenkinimas – visa tai daugiau ar mažiau yra susiję su mokslinio pažinimo taikymu ten, kur jis neturėtų būti taikomas arba atsvaros jam nebuvimo.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

09 Mar

Meilė arba Kaip netapti ofiso planktonu?

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Meilė arba Kaip netapti ofiso planktonu?“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Kai savęs rimtai paklausiu, kiek pažįstu tikrai mylinčių žmonių, turiu pripažinti, kad ne tiek ir daug. Veikiau matau daug įvairiais būdais prie gyvenimo prisitaikiusių (tai ypač tinka vyresniajai kartai), su savo problemomis kovojančių, tačiau retai laimingų, džiaugsmingų ar tikrai mylinčių žmonių. Atrodo, lyg meilė būtų tapusi padorumu, o gal tik pareiga.

Nuolatinis kitų žmonių tikslų vykdymas, kas yra centralizuotų biurokratinių aparatų veikimo pagrindas, kuria žmogų, kuriam spontaniškumas, savo paties iniciatyva ir, galiausiai, net jausmai tampa kliūtimis. Šitokiu būdu meilę, kaip aukščiausią žmogaus sąsajos su pasauliu išraišką, neretai keičia biurokratinis darbas ir konformizmas, kaip pagrindiniai ofiso planktono mentaliteto bruožai.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

14 Feb

O kam tuoktis išvis?

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „O kam tuoktis išvis?“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Tikrai, o kam? Kam kelti papildomus rūpesčius ten, kur jų nėra? Juk gyvenimas kartu iš esmės niekuo nesiskiria nuo to, kaip gyvena jau susituokę žmonės… Ir visgi, gal yra koks nors skirtumas?

Gyvenimą nesusituokus galima kone prilyginti santykiui tarp žmogaus ir kompiuterio – patogiam, maloniam, bet neauginančiam. Toks ryšys iš dviejų žmonių santykių atima keletą labai svarbių dalykų. Pirma, jis kliudo kurti gilius tarpusavio ryšius. Žinodami, kad su pasirinktu žmogumi nebus taip sunku išsiskirti, kaip, tarkime, santuokos atveju, mes renkamės gerokai mažiau svarstydami. Ir, atvirkščiai, kai renkamasi visam gyvenimui, tai daroma gerokai atsakingiau. Antra, visi žmonės trokšta saugumo ir intymumo, o gyvenimas nesusituokus neduoda jokių tikrų garantijų. Kitaip tariant, pasiektas tarpusavio intymumo lygis neatitinka esamo saugumo jausmo.

Paradoksalu, tačiau sprendimai, kurie, atrodo, nubrėžia mūsų gyvenimuose neperžengiamas ribas, gali atnešti daugiau laisvės, nei tikėjomės. Kodėl? Pirmiausia jie išlaisvina mus nuo begalės kitų pasirinkimų – jų jau nebereikia atlikti. Antra, jie suteikia tvirtą pagrindą, kad iškylantys sunkumai nebus sprendžiami lengviausiu keliu.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

08 Feb

Įvyko pirmasis šeimų NVO atstovų susitikimas su Seimo Pirmininku

Šeimų NVO atstovų susitikime su Seimo Pirmininku V. Pranckiečiu buvo aptariamos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) pataisos, kuriomis siekiama apibrėžti smurtą ir atskiras jo rūšis bei įtvirtinti jo draudimą. Šie pasiūlymai numatomi svarstyti Seimo neeilinėje sesijoje, vyksiančioje vasario 14 d.

Susitikime dalyvavo Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė, Seimo narė D. Šakalienė, „Šeimos instituto“ vadovė J. Ramonienė, Laisvos visuomenės instituto vadovė K. Zamarytė-Sakavičienė, Lietuvos tėvų forumo atstovė K. Gaponovienė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas T. Šalkauskas ir NVO koalicijos „Už vaiko teises“ atstovės.

Dž. G. Barysaitės nuotrauka, Seimo vaizdo ir garso archyvas

Susitikimo dalyviai vieningai sutarė, kad šeima yra pati palankiausia aplinka vaikui augti ir vystytis. Tad tikimės, kad siekiant užtikrinti vaiko teisių apsaugą bus ypatingas dėmesys skiriamas šeimos stiprinimui.

Siūlomo teisinio reguliavimo problemos:

  • Vienintelio vaiko poreikio – būti apsaugotam nuo smurto (orientacija į smurtą šeimoje) – iškėlimas aukščiau visko.
  • Smurto prieš vaikus problemos sprendimo susiaurinimas iki smurto sąvokų apibrėžimo ir bausmių tėvams numatymo.
  • Taisyklių kūrimas visiems tėvams pagal išimtinius atvejus.
  • Šeima traktuojama kaip potenciali smurto vieta, o ne kaip palankiausia aplinka vaikui augti ir vystytis.

Šeimas atstovaujančių organizacijų palaikomi principai dėl vaiko teisių apsaugos

Vienareikšmiškai pasisakome prieš smurtą šeimose – tiek tėvų prieš vaikus, tiek valstybės institucijų prieš tėvus. Siekiant spręsti smurto visuomenėje problemą ir užtikrinti geriausią bei saugiausią vaikui vystytis aplinką, siūlome vadovautis šiais principais:

  • Tėvai yra pirminiai vaikų ugdytojai ir turi teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.
  • Biologinių tėčio ir mamos šeima valstybėje turi būti traktuojama kaip palankiausia aplinka vaikui augti ir vystytis, o ne kaip potenciali smurto vieta. Tos išimtys, kai gyvenimas šeimoje vaikui išties kelia grėsmę, negali pateisinti visų šeimų privataus gyvenimo ir teisės auklėti vaikus negerbimo.
  • Esminis vaiko poreikis yra būti mylimam ir augti savo šeimoje, todėl turi būti teikiamos paslaugos vaikui jo šeimoje, taip pat tėvams, kad jie gebėtų prisiimti savo vaiko auginimo atsakomybę ir neperduotų tos atsakomybės valstybei. Valstybei globa brangiai kainuoja, o tarptautinė patirtis rodo, kad vaikai, augę ne savo šeimoje, taip pat dažnai patys neaugina savo vaikų ir tęsiasi užburtas ratas.
  • Visuomenėje besitęsiantį smurto vešėjimą gali nutraukti tik nuo vaikystės skatinami kitokie tarpusavio santykiai, grindžiami pagarba ir meile kitam asmeniui. Jei santykiai šeimoje tampa įtempti ir tai gali pereiti į smurtą, tokiai šeimai reikia pagalbos, o ne bausmių.
  • Siekiant iš esmės mažinti smurto problemą, reikia kovoti ne su pačiu smurtu, bet su jo priežastimis: alkoholio vartojimas, auklėjimo įgūdžių stoka, skurdas bei tėvų bejėgiškumo jausmas užgriuvus problemoms, šeimyninių, bendruomeninių ryšių ir atsakingos kaimynystės stoka.
  • Smurto klausimo sprendimas yra ne tiek įstatymo, kiek vykdymo problemų, grįžtamojo ryšio, tarpžinybinio bendradarbiavimo klausimas. Būtina plėsti prevencinių ir intervencinių paslaugų tinklą, kad VTAP įstatymas neliktų tik grėsme tėvams.
  • Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turi suteikti reikiamus įgaliojimus vaiko teisių apsaugos tarnyboms, bet taip pat turi apsaugoti tėvus nuo perteklinio valstybės kišimosi į šeimą, kai tam nėra būtino reikalo. Valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai turi būti taikomi tik tada, kai tai išties reikalinga; turi būti nustatyti saugikliai, kurie apsaugotų šeimas ir ypač jų vaikus nuo galimų klaidų ar piktnaudžiavimo.
  • Vaiko atskyrimas nuo šeimos yra skausmingas pačiam vaikui ir tai visai atvejais turi likti kraštutine priemone.
  • Svarbu vaikus traktuoti kaip lygiaverčius asmenis suaugusiems ne tik teisių, bet ir jų galimybės pagal amžių bei brandą prisiimti pareigas, prasme. Svarbiausios vaiko pareigos (mokytis, gerbti tėvus ir pan.) turi būti numatytos VTAPĮ.
  • Valstybės pagarba šeimai veda link pagarbos vienas kitam šeimoje.
25 Jan

Kančia, liga ir išbandymai – ar įmanoma išlikti kartu?

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Kančia, liga ir išbandymai – ar įmanoma išlikti kartu?“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Nepabandžius į sunkumus pažvelgti kaip į konstruktyvų ir asmenybę formuojantį veiksnį, pradingsta supratimas, ką teigiamo į gyvenimą gali atnešti kančia.

Galbūt tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip vienareikšmis blogis, atveria netgi daugiau galimybių? Gal tai puiki proga skleistis savybėms, kurias iki šiol ne itin puoselėjome ar kurioms tiesiog nebuvo progos pasireikšti?

Kančios akivaizdoje netinka jokie paruošti standartiniai sprendimai. Tačiau nuostatą sunkumų atžvilgiu galime ugdyti nuolatos. Jei išmokstame priimti kito žmogaus tikrovę – su jos žaizdomis, skausmu, netikrumu, mūsų santykis tampa gerokai gilesnis, nes neatmetame tos dalies, kuri mums nepatogi. Tokiu būdu taip pat ir gerokai priartėjame prie kito, kas leidžia mums mylėti ne paviršutiniškai, o iš esmės. Mylėti ne savo pačių susikurtą paveikslą, bet realų asmenį. Tuomet visada įmanoma išlikti kartu. Net ir didžiulių sunkumų akivaizdoje.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

17 Jan

Šeimoms reikia ne bausmių, o realios pagalbos

Seimo nariai Dovilė Šakalienė ir Mykolas Majauskas inicijavo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, apibrėžiančias psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą. Tikslas, rodos, kilnus, tačiau šeimų organizacijos nerimauja, kad siūlomi apibrėžimai pataisose gali būti suprantami labai įvairiai, o tai, anot šeimų organizacijų atstovų, sudarytų sąlygas net atsakingoms ir rūpestingoms šeimoms atsidurti institucijų darbuotojų akiratyje.

Seimo narių teikiamų naujų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų tikslas, rodos, kilnus – apibrėžti ir uždrausti smurtą prieš vaikus. Tačiau viešoje erdvėje netrūksta nuogąstavimų, kad pataisos skubotos ir netinkamos. Kas labiausiai kelia nerimą šeimoms? apie šeimų nuogąstavimus Bernardinai.lt paklausė „Šeimos instituto“ vadovės Jolantos Ramonienės.

– Visi suvokiame ir pripažįstame, kad smurto bei patyčių visuomenėje yra daug ir kad tai negali būti toleruojama. Nepažįstu sąmoningų tėvų, kurie pateisintų smurtą. Šios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, dėl kurių tiek diskutuojama, skirtos visiems vaikams. Turime pripažinti, kad dauguma tėvų suvokia, jog jie yra pagrindiniai savo vaikų ugdytojai ir stengiasi tokie būti. Tėvai supranta, kad nėra tobuli, jog kartais klysta, bet svarbu, kad klaidos būtų pripažįstamos ir būtų suteikta galimybė suklydus atsiprašyti ir pasitaisyti. Tai vaikams būtų neįkainojama patirtis. Bet dabar matome, jog tėvams nepaliekama erdvė mokytis tėvystės, būti netobulais tėvais. Smurtas kyla iš bejėgystės, kai tėvai negeba arba nežino, kad gali būti kitaip. Jei tada dar pagąsdinsime ir pagrasinsime, kad paimsime vaikus, nes jie nemoka jų auginti, situacija tikrai negerės. Tėvams, kuriems vaikų auginimas yra iššūkis, patirs dar vieną smūgį.

Jeigu kalbame apie smurto šeimose problemos sprendimą, kaip kad bando įtikinti pataisų iniciatoriai, pirmiausia turėtume išsiaiškinti, iš kur ir kokios problemos kyla, o tuomet imtis jų sprendimo. Tik tada neturėsime tiek daug tų baisių pasekmių, į kurias dabar pataisų rengėjai bado pirštais, jais manipuliuoja ir pateikia kaip pavyzdžius, bandydami parodyti, kad visi esame ar galime tapti potencialiais smurtautojais. Jei taip plačiai apibrėšime smurtą, tėvams bus pasiųsta žinutė, kad smurtaujame kiekvienas ir esame tokie tėvai, kurie kelia pavojų savo vaikams.

Visą Marijos Keršanskienės parengtą interviu skaitykite Bernardinai.lt.