31 Oct

Laida „Šeima – visuomenės ir valstybės pagrindas“

Marijos radijo laida „Aktualijos“ (2017-10-31), tema „Šeima – visuomenės ir valstybės pagrindas“.

Laidoje kalbėta apie šeimos sampratą, jos svarbą, iššūkius, su kuriais susiduria šeima šiandien. Apžvelgtos Šeimos stiprinimo įstatymo aktualijos. Laidoje dalyvavo „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė ir Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos tarybos narė, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto dėstytoja doc. dr. Ramunė Jurkuvienė. Laidą vedė žurnalistas Ridas Jasiulionis.

Informacija apie laidą

27 Oct

Laida „Šeimos stiprinimo įstatymas – įrankis šeimos politikai ar diskriminacijai įtvirtinti?“

Radijo laida „LRT Aktualijų studija“ (2017-10-30): Šeimos stiprinimo įstatymas – įrankis šeimos politikai ar diskriminacijai įtvirtinti?

Beveik šimtas nevyriausybinių organizacijų prašo prezidentę jį pasirašyti, beveik tiek pat – jį vetuoti. Kurios įstatymo nuostatos ir kodėl priešina visuomenę? Pokalbis apie tai su įstatymo rengėjais ir jį palaikančiais bei kritikuojančiais visuomenininkais vyko „LRT Aktualijų studijoje“ per LRT RADIJĄ. Laidoje dalyvavo „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė, Seimo nariai Rimantas Jonas Dagys ir Viktorija Čmilytė-Nielsen bei Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Birutė Sabatauskaitė. Laidą vedė Eglė Rašimaitė.

Informacija apie laidą ir laidos įrašas.

26 Oct

Laida „Kodėl šeimos stiprinimo įstatymas kelia aistras?“

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė sulaukė gausybės organizacijų raginimų ir pasirašyti, ir vetuoti praėjusią savaitę Seimo priimtą Šeimos stiprinimo įstatymą.

Vieni mano, kad jis stiprins šeimos institutą, sukurs jam geresnius pagalbos instrumentus, kiti teigia, kad įstatymas priimtas ne šeimoms stiprinti, bet įteisinti jų rūšiavimą ir net diskriminaciją.

Šis projektas parengtas ir registruotas dar praėjusioje Seimo kadencijoje, jį iniciatoriai parengė reaguodami į prastėjančią šalies demografinę situaciją.

Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ (2017-10-26) dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Kristina Paulikė, Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė, VšĮ „Šeimos institutas“ direktorė Jolanta Ramonienė, Vilniaus universiteto teisės profesorius Vytautas Mizaras ir Seimo narys Povilas Urbšys. Laidą vedė Aurimas Perednis.

Laidos įrašas

25 Oct

Prezidentė raginama pasirašyti Seimo priimtą Šeimos stiprinimo įstatymą

Daugiau kaip šimto šeimų organizacijų ir jų bendraminčių atstovai pritarė kreipimuisi į Prezidentę dėl Seimo priimto Šeimos stiprinimo įstatymo pasirašymo. Kreipimesi įstatymas apibūdinamas kaip trūkstamas įrankis, kurio dėka pagaliau nepriklausomoje Lietuvoje bus pradėta vykdyti nuosekli, kompleksinė, ilgalaikė, efektyvi ir koordinuota šeimos politika.

Lietuvos šeimų seniai nebetenkina situacija, kai šeimos politika yra tapusi politikavimo įrankiu. Ji yra svarbi visuomenei, bet jai neskiriamas reikiamas dėmesys. Kandidatai prieš rinkimus žarsto gausybę pažadų šeimų padėčiai gerinti, o vėliau, tapę politikais, teikia patrauklius siūlymus, įstatymų pakeitimus. Pastarieji dažniau tinka tik politikų reitingams auginti ir pateiktų teisės aktų projektų sąrašui ilginti. Tai natūralu, nes pavieniai politikai, netgi jų grupės nėra pajėgūs įvertinti, koks yra realus lėšų poreikis jų pasiūlymams įgyvendinti, kokį poveikį pasiūlyta priemonė padarys šeimoms, kaip įsikomponuos į bendrą paramos, paslaugų ar įgalinimo sistemą ir pan. „Tačiau politikams labai patogus pastovus dūzgesys šeimų tema, todėl įstatyme numatyti įpareigojimai institucijoms ir apibrėžti šeimos stiprinimo įgyvendinimo principai yra būtini norint pradėti esminius pokyčius“ – teigia „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė.

Šeimos stiprinimo įstatymo projektą rengė Seimo parlamentinė grupė „Už šeimą“, bet nevyriausybinės organizacijos ir mokslininkai buvo kviečiami ir įsitraukė į projekto rengimą ir tobulinimą nuo pat pirminės redakcijos. „Suprantame, kad priėmus įstatymą iš karto šeimų padėtis nepasikeis. Labai svarbu, kad kuo greičiau prasidėtų konkrečių priemonių rengimui numatyti Vyriausybės darbai: bazinio paslaugų šeimai paketo nustatymas ir ilgalaikės šeimos stiprinimo programos parengimas“ – pastebėjo Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė Violeta Vasiliauskienė.

Reaguodami į vakar išplatintą nevyriausybinių organizacijų ir akademinės bendruomenės narių bei visuomenės veikėjų raštą, kuriuo Prezidentė prašoma nepasirašyti Šeimos stiprinimo įstatymo, šeimų organizacijų atstovai tvirtina, kad šis įstatymas ne prieštarauja Konstitucijai, o įgyvendina jos 38 straipsnio nuostatą, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas, jis ne prieštarauja lyčių lygybės principui, o jį įgyvendina per lygiavertį lyčių bendradarbiavimą, pripažįstant abiejų lyčių skirtingą ir todėl viena kitą papildančią raišką.

Kreipimąsi pasirašė 33 organizacijas atstovaujanti Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, 86 organizacijas atstovaujanti NVO vaikams konfederacija, Lietuvos tėvų forumas, Gausių šeimų asociacija, vienijanti 12 bendrijų Lietuvos regionuose, Ateitininkų federacija, Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija, Daugiavaikių šeimų asociacija „MES“, Gausių šeimų centras „Skruzdynėlis“, Asociacija „Šviesos kampelis“, Jaunimo sambūris „Pro Patria“, Laisvos visuomenės institutas, VšĮ „Gerumo darbai“, VšĮ Biomedicinos etikos ir teisės institutas ir VšĮ „Šeimos institutas“. Kreipimuisi taip pat pritaria VDU Santuokos ir šeimos studijų centras.

Kreipimosi tekstas

10 Oct

Seimas po svarstymo pritarė Šeimos stiprinimo įstatymo projektui

Seime įvyko Šeimos stiprinimo įstatymo projekto svarstymas. Plenariniam Seimo posėdžiui buvo pateiktas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto patobulintas įstatymo projektas, kuriam buvo pritarta. Iš 141 Seimo nario vakariniame posėdyje dalyvavo ir balsavimui užsiregistravo 82: 63 balsavo už, 5 – prieš ir 14 susilaikė.

Kviečiame susipažinti su patobulintu Šeimos stiprinimo įstatymo projektu ir balsavimo rezultatais.

Prieš Seimo plenarinį posėdį įvyko Seimo Laikinosios grupės „Už šeimą” spaudos konferencija „Valstybė turi siekti, kad šeimyniniai ryšiai būtų tvirtesni”, kurioje dalyvavo ir „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė. Spaudos konferencijos vaizdo įrašas.

Plačiau apie Šeimos stiprinimo įstatymo projektą, vykusias diskusijas ir kitus renginius bei atspindėjimą žiniasklaidoje rašome čia.

15 Jun

Visuomeninės organizacijos reikalauja neratifikuoti Stambulo konvencijos

„Šeimos institutas“ drauge su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis ragina politikus neratifikuoti Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos (Stambulo konvencijos), nes tai atneštų Lietuvos valstybei daugiau žalos negu naudos.

Kreipimąsi pasirašė: NVO vaikams konfederacija (atstovaujanti 86 nevyriausybines organizacijas), Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (atstovaujanti 33 nevyriausybines organizacijas), Lietuvos šeimos centras (atstovaujantis 54 regioninius šeimos centrus), Laisvos visuomenės institutas, Santuokos ir šeimos studijų centras (VDU), Lietuvos tėvų forumas, Vakarų Lietuvos tėvų forumas, „Šeimos institutas“, Ateitininkų federacija, Daugiavaikių šeimų asociacija „MES“, Pasaulio gydytojų federacija „Už žmogaus gyvybę“ ir kitos.

Viešo kreipimosi dėl Stambulo konvencijos tekstas

Informuojame, kad 2017 m. birželio 16 d. Seime vyks Žmogaus teisių komiteto organizuojama tarptautinė konferencija „Stambulo konvencijos ratifikavimas – kas pasikeistų?“. Atkreipiame dėmesį, kad kreipimąsi pasirašiusių organizacijų atstovai galės pasisakyti tik  po konferencijos vyksiančioje panelinėje diskusijoje.

30 Gegužė

Kokia turėtų būti Nacionalinė šeimos taryba?

Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvyko šeimų NVO atstovų ir ministerijos atstovų susitikimas dėl Nacionalinės šeimos tarybos (NŠT) statuso, tikslų, funkcijų, teisių ir kt. Nevyriausybinių organizacijų atstovai pastarąsias savaites tarpusavyje diskutavo, kokia turėtų būti NŠT. Buvo peržiūrėtas Seimo nutarimo dėl Nacionalinės šeimos tarybos įsteigimo ir jos veiklos nuostatų patvirtinimo projektas (XIIP-786, 2013-06-25), įvertintas Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos veiklos modelis, diskutuota dėl numatomos NŠT ir jau veikiančios Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos veiklų koordinavimo ar net bendro veikimo ir pan.

„Formuojant bene svarbiausią Lietuvai – šeimos – politiką, priimant įvairius sprendimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai labai svarbi šeimas atstovaujančių, dirbančių su šeimomis nevyriausybinių organizacijų pagalba“, – sakė ministro patarėja Kristina Paulikė.

Susitikimas baigėsi nutarus ministrui pasiūlyti kas 2 mėnesius organizuoti šeimų NVO ir SADM vadovybės bei šeimos politikos skyriaus atstovų susitikimus aktualiais šeimoms klausimais, nes NŠT steigimo klausimas bus sprendžiamas Seime svarstant Šeimos stiprinimo įstatymo projektą.

02 Gegužė

Įvyko pirmasis šeimų NVO atstovų susitikimas su SAD ministru

Pirmajame šeimų NVO atstovų susitikime su Socialinės apsaugos ir darbo (SAD) ministru Linu Kukuraičiu buvo tariamasi, kaip stiprinti šeimas. Šeimų NVO atstovai ne tik prisistatė, bet ministrui ir jo komandai išsakė gausybę lūkesčių, įvardino opiausias problemas. Ministras pristatė, kokios svarbiausios SAD ministerijos veiklos kryptys:
1) pajamų nelygybės ir skurdo mažinimas (darbo užmokesčio didinimas; socialinių išmokų ir pensijų didinimas; paramą gaunančiųjų aktyvinimas);
2) šeimų ir vaiko teisių apsaugos stiprinimas (vaiko pinigų didinimas ir gavėjų rato plėtimas; vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimas, unifikavimas, standartizavimas visoje Lietuvoje; maksimalaus paslaugų šeimoms paketo sukūrimas);
3) socialinės piliečių atsakomybės didinimas (darbuotojų derybinių galių stiprinimas; NVO institucinis stiprinimas.

„Šeimos klausimai yra horizontalūs. Tai yra, jie apima visas pagrindines sritis – darbą, sveikatą, švietimą, būstą ir kitas svarbias sritis. Todėl į šeimos klausimų sprendimą sieksime įtraukti visų susijusių institucijų atstovus, svarbų balsą suteikiant nevyriausybinėms organizacijoms“, – sakė ministras L. Kukuraitis.

Susitikimas baigėsi ministrui apibendrinus ir išskyrus svarbiausius klausimus/darbus:
1. Tarimosi struktūra su sprendimo galia, t.y. Šeimos tarybos su ministerijų atstovais viceministrais ir Vyriausybės atstovais, NVO atstovais ir mokslininkais sukūrimas. Iki kito susitikimo šeimų NVO atstovai ir ministerijos atstovai turi apsvarstyti, kokia galėtų būti tokios Tarybos sudėtis, nuostatai ir pan.
2. Šeimos stiprinimo įstatymo projekto tobulinimas. Ministras pakvietė NVO atstovus dirbti su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu, raginti jį svarstyti įstatymo projektą, teikti siūlymus.

Susitikime dalyvavo atstovai iš šių NVO: Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Lietuvos tėvų forumas, Nacionalinis aktyvių mamų sambūris, Gausių šeimų asociacija, „Šeimos institutas“, Laisvos visuomenės institutas, Šeimų universitetas, asociacija „Kitoks vaikas“, pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centras, Šiaurės Lietuvos tėvų asociacija. Taip pat dalyvavo Vilkaviškio rajono ir Kauno miesto šeimų tarybų atstovai.

25 Apr

Keletas pastabų mokslinio pažinimo paraštėse

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Keletas pastabų mokslinio pažinimo paraštėse“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Šiuolaikinis gyvenimas – pilnas paradoksų. Būtų galima pagrįstai teigti – dar niekada negyvenome taip gerai, ir kartu – dar niekada viskas nebuvo taip sudėtinga. Ir abu teiginiai, matyt, būtų teisingi. Juk išties, dar niekada neturėjome tiek galimybių, kaip save įprasminti ir atskleisti, ir kartu, kaip niekada anksčiau esame tokie nepasiruošę tai priimti.

Galima pagrįstai teigti, kad šiuolaikinė švietimo sistema yra sukoncentruota į mokslo ar mokslinės produkcijos gamybą, kuri tiesiog per retai užduoda sau klausimą – o kas iš to? Dar daugiau, ji tam tikra prasme ir demoralizuoja, ugdydama savybes, skatinančias prisitaikymą ir atmetimą daugelio žmogiškųjų santykių sferoje labai svarbių dalykų.

Mokslinis pažinimas, kad ir koks didžiulis gėris būtų, neišvengiamai turi savo kainą. Didėjantis apolitiškumas, emigracija, šeimos sampratos kaita, kasdienis nepasitenkinimas – visa tai daugiau ar mažiau yra susiję su mokslinio pažinimo taikymu ten, kur jis neturėtų būti taikomas arba atsvaros jam nebuvimo.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.