Naujienos

„Šeimos institutas“ drauge su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis ragina politikus neratifikuoti Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos (Stambulo konvencijos), nes tai atneštų Lietuvos valstybei daugiau žalos negu naudos.

Kreipimąsi pasirašė: NVO vaikams konfederacija (atstovaujanti 86 nevyriausybines organizacijas), Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (atstovaujanti 33 nevyriausybines organizacijas), Lietuvos šeimos centras (atstovaujantis 54 regioninius šeimos centrus), Laisvos visuomenės institutas, Santuokos ir šeimos studijų centras (VDU), Lietuvos tėvų forumas, Vakarų Lietuvos tėvų forumas, „Šeimos institutas“, Ateitininkų federacija, Daugiavaikių šeimų asociacija „MES“, Pasaulio gydytojų federacija „Už žmogaus gyvybę“ ir kitos.

Viešo kreipimosi dėl Stambulo konvencijos tekstas

Informuojame, kad 2017 m. birželio 16 d. Seime vyks Žmogaus teisių komiteto organizuojama tarptautinė konferencija „Stambulo konvencijos ratifikavimas – kas pasikeistų?“. Atkreipiame dėmesį, kad kreipimąsi pasirašiusių organizacijų atstovai galės pasisakyti tik  po konferencijos vyksiančioje panelinėje diskusijoje.

Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvyko šeimų NVO atstovų ir ministerijos atstovų susitikimas dėl Nacionalinės šeimos tarybos (NŠT) statuso, tikslų, funkcijų, teisių ir kt. Nevyriausybinių organizacijų atstovai pastarąsias savaites tarpusavyje diskutavo, kokia turėtų būti NŠT. Buvo peržiūrėtas Seimo nutarimo dėl Nacionalinės šeimos tarybos įsteigimo ir jos veiklos nuostatų patvirtinimo projektas (XIIP-786, 2013-06-25), įvertintas Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos veiklos modelis, diskutuota dėl numatomos NŠT ir jau veikiančios Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos veiklų koordinavimo ar net bendro veikimo ir pan.

„Formuojant bene svarbiausią Lietuvai – šeimos – politiką, priimant įvairius sprendimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai labai svarbi šeimas atstovaujančių, dirbančių su šeimomis nevyriausybinių organizacijų pagalba“, – sakė ministro patarėja Kristina Paulikė.

Susitikimas baigėsi nutarus ministrui pasiūlyti kas 2 mėnesius organizuoti šeimų NVO ir SADM vadovybės bei šeimos politikos skyriaus atstovų susitikimus aktualiais šeimoms klausimais, nes NŠT steigimo klausimas bus sprendžiamas Seime svarstant Šeimos stiprinimo įstatymo projektą.

Pirmajame šeimų NVO atstovų susitikime su Socialinės apsaugos ir darbo (SAD) ministru Linu Kukuraičiu buvo tariamasi, kaip stiprinti šeimas. Šeimų NVO atstovai ne tik prisistatė, bet ministrui ir jo komandai išsakė gausybę lūkesčių, įvardino opiausias problemas. Ministras pristatė, kokios svarbiausios SAD ministerijos veiklos kryptys:
1) pajamų nelygybės ir skurdo mažinimas (darbo užmokesčio didinimas; socialinių išmokų ir pensijų didinimas; paramą gaunančiųjų aktyvinimas);
2) šeimų ir vaiko teisių apsaugos stiprinimas (vaiko pinigų didinimas ir gavėjų rato plėtimas; vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimas, unifikavimas, standartizavimas visoje Lietuvoje; maksimalaus paslaugų šeimoms paketo sukūrimas);
3) socialinės piliečių atsakomybės didinimas (darbuotojų derybinių galių stiprinimas; NVO institucinis stiprinimas.

„Šeimos klausimai yra horizontalūs. Tai yra, jie apima visas pagrindines sritis – darbą, sveikatą, švietimą, būstą ir kitas svarbias sritis. Todėl į šeimos klausimų sprendimą sieksime įtraukti visų susijusių institucijų atstovus, svarbų balsą suteikiant nevyriausybinėms organizacijoms“, – sakė ministras L. Kukuraitis.

Susitikimas baigėsi ministrui apibendrinus ir išskyrus svarbiausius klausimus/darbus:
1. Tarimosi struktūra su sprendimo galia, t.y. Šeimos tarybos su ministerijų atstovais viceministrais ir Vyriausybės atstovais, NVO atstovais ir mokslininkais sukūrimas. Iki kito susitikimo šeimų NVO atstovai ir ministerijos atstovai turi apsvarstyti, kokia galėtų būti tokios Tarybos sudėtis, nuostatai ir pan.
2. Šeimos stiprinimo įstatymo projekto tobulinimas. Ministras pakvietė NVO atstovus dirbti su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu, raginti jį svarstyti įstatymo projektą, teikti siūlymus.

Susitikime dalyvavo atstovai iš šių NVO: Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Lietuvos tėvų forumas, Nacionalinis aktyvių mamų sambūris, Gausių šeimų asociacija, „Šeimos institutas“, Laisvos visuomenės institutas, Šeimų universitetas, asociacija „Kitoks vaikas“, pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centras, Šiaurės Lietuvos tėvų asociacija. Taip pat dalyvavo Vilkaviškio rajono ir Kauno miesto šeimų tarybų atstovai.

Šeimų NVO atstovų susitikime su Seimo Pirmininku V. Pranckiečiu buvo aptariamos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) pataisos, kuriomis siekiama apibrėžti smurtą ir atskiras jo rūšis bei įtvirtinti jo draudimą. Šie pasiūlymai numatomi svarstyti Seimo neeilinėje sesijoje, vyksiančioje vasario 14 d.

Susitikime dalyvavo Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė, Seimo narė D. Šakalienė, „Šeimos instituto“ vadovė J. Ramonienė, Laisvos visuomenės instituto vadovė K. Zamarytė-Sakavičienė, Lietuvos tėvų forumo atstovė K. Gaponovienė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas T. Šalkauskas ir NVO koalicijos „Už vaiko teises“ atstovės.

Dž. G. Barysaitės nuotrauka, Seimo vaizdo ir garso archyvas

Susitikimo dalyviai vieningai sutarė, kad šeima yra pati palankiausia aplinka vaikui augti ir vystytis. Tad tikimės, kad siekiant užtikrinti vaiko teisių apsaugą bus ypatingas dėmesys skiriamas šeimos stiprinimui.

Siūlomo teisinio reguliavimo problemos:

• Vienintelio vaiko poreikio – būti apsaugotam nuo smurto (orientacija į smurtą šeimoje) – iškėlimas aukščiau visko.
• Smurto prieš vaikus problemos sprendimo susiaurinimas iki smurto sąvokų apibrėžimo ir bausmių tėvams numatymo.
• Taisyklių kūrimas visiems tėvams pagal išimtinius atvejus.
• Šeima traktuojama kaip potenciali smurto vieta, o ne kaip palankiausia aplinka vaikui augti ir vystytis.

Šeimas atstovaujančių organizacijų palaikomi principai dėl vaiko teisių apsaugos

Vienareikšmiškai pasisakome prieš smurtą šeimose – tiek tėvų prieš vaikus, tiek valstybės institucijų prieš tėvus. Siekiant spręsti smurto visuomenėje problemą ir užtikrinti geriausią bei saugiausią vaikui vystytis aplinką, siūlome vadovautis šiais principais:

• Tėvai yra pirminiai vaikų ugdytojai ir turi teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.
• Biologinių tėčio ir mamos šeima valstybėje turi būti traktuojama kaip palankiausia aplinka vaikui augti ir vystytis, o ne kaip potenciali smurto vieta. Tos išimtys, kai gyvenimas šeimoje vaikui išties kelia grėsmę, negali pateisinti visų šeimų privataus gyvenimo ir teisės auklėti vaikus negerbimo.
• Esminis vaiko poreikis yra būti mylimam ir augti savo šeimoje, todėl turi būti teikiamos paslaugos vaikui jo šeimoje, taip pat tėvams, kad jie gebėtų prisiimti savo vaiko auginimo atsakomybę ir neperduotų tos atsakomybės valstybei. Valstybei globa brangiai kainuoja, o tarptautinė patirtis rodo, kad vaikai, augę ne savo šeimoje, taip pat dažnai patys neaugina savo vaikų ir tęsiasi užburtas ratas.
• Visuomenėje besitęsiantį smurto vešėjimą gali nutraukti tik nuo vaikystės skatinami kitokie tarpusavio santykiai, grindžiami pagarba ir meile kitam asmeniui. Jei santykiai šeimoje tampa įtempti ir tai gali pereiti į smurtą, tokiai šeimai reikia pagalbos, o ne bausmių.
• Siekiant iš esmės mažinti smurto problemą, reikia kovoti ne su pačiu smurtu, bet su jo priežastimis: alkoholio vartojimas, auklėjimo įgūdžių stoka, skurdas bei tėvų bejėgiškumo jausmas užgriuvus problemoms, šeimyninių, bendruomeninių ryšių ir atsakingos kaimynystės stoka.
• Smurto klausimo sprendimas yra ne tiek įstatymo, kiek vykdymo problemų, grįžtamojo ryšio, tarpžinybinio bendradarbiavimo klausimas. Būtina plėsti prevencinių ir intervencinių paslaugų tinklą, kad VTAP įstatymas neliktų tik grėsme tėvams.
• Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turi suteikti reikiamus įgaliojimus vaiko teisių apsaugos tarnyboms, bet taip pat turi apsaugoti tėvus nuo perteklinio valstybės kišimosi į šeimą, kai tam nėra būtino reikalo. Valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai turi būti taikomi tik tada, kai tai išties reikalinga; turi būti nustatyti saugikliai, kurie apsaugotų šeimas ir ypač jų vaikus nuo galimų klaidų ar piktnaudžiavimo.
• Vaiko atskyrimas nuo šeimos yra skausmingas pačiam vaikui ir tai visai atvejais turi likti kraštutine priemone.
• Svarbu vaikus traktuoti kaip lygiaverčius asmenis suaugusiems ne tik teisių, bet ir jų galimybės pagal amžių bei brandą prisiimti pareigas, prasme. Svarbiausios vaiko pareigos (mokytis, gerbti tėvus ir pan.) turi būti numatytos VTAPĮ.
• Valstybės pagarba šeimai veda link pagarbos vienas kitam šeimoje.