09 Jul

Straipsnis „(Ne)palankumas šeimai“

Straipsnis „(Ne)palankumas šeimai“ publikuotas katalikiškame mėnraštyje šeimai „Artuma“ (2018 m. liepa-rugpjūtis).

Palankumas šeimai deklaruojamas ir politikoje, ir versle, ir gatvės pokalbiuose. Tačiau kai žodžius, pažadus ir sprendimus reikia paversti darbais, tas palankumas įgauna įvairiausių pavidalų: pliusiukas reitingui, „dūmų užsklanda“, nereikšmingas formalumas, o kartais visgi ir realus teigiamas poveikis kai kurioms šeimoms.

Straipsnyje pateikiama keletas pavyzdžių. Visą straipsnį skaitykite čia (PDF)

Artuma

07 Gegužė

„Šeimos ministerija“ ignoruoja pareigą stiprinti šeimų organizacijas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė 2018 metų Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo projektų finansavimo atrankos konkursą. Deja, į šio konkurso rėmus ir vėl nepatenka šeimos politikos srityje veikiančios organizacijos, o tai reiškia, kad jos ir toliau nebus stiprinamos.

Ministerija dažnai kviečia šeimų atstovus patarti įvairiais klausimais, dalyvauti rengiant teisės aktų projektus, programas, vertinti ir siūlyti priemones. Tai rodo, kad ministerijai reikalingas stiprus, argumentuotas šeimų balsas.

Tačiau šiandien šeimų organizacijų atstovai vis dar turi neatlygintinai dirbti darbą kartu su tarnautojais. Faktiškai visos šeimų organizacijos veikia savanorystės principu, o prie jų administracinio išlaikymo simboliškai prisideda nebent organizacijų nariai ar pavieniai rėmėjai. Yra tokių organizacijų, kurios savo išsilaikymui netgi verda ir pardavinėja kareivišką košę! Dėl posėdžių šeimų atstovai profesinėse darbovietėse ima laisvadienius, atimdami juos iš poilsio su šeima. Tuo tarpu ministerijoje į posėdžius ramiai renkasi ir posėdžiauja finansuojami kitų sričių (vaiko teisių, moterų, žmogaus teisių gynimo ir kt.) organizacijų atstovai.

Nebe pirmus metus nesulaukdamos dėmesio, šeimų organizacijos (Daugiavaikių šeimų asociacija, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Lietuvos tėvų forumas, Šeimos institutas ir Laisvos visuomenės institutas) gegužės 2 d. raštu kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį dėl jų ignoravimo NVO institucinio stiprinimo konkurse. Konkurso nuostatuose šalia kitų viešosios politikos sričių nėra išskirta šeimos politikos sritis ir tai lemia, kad šioje srityje veikiančių NVO instituciniam stiprinimui finansavimas nebus skirtas, nors tai numatyta 2017 m. priimtame ir šiais metais įsigaliojančiame Šeimos stiprinimo įstatyme. Todėl organizacijos paprašė ministrą laikinai sustabdyti šį konkursą, kol bus išnagrinėti kreipimosi klausimai bei galimai pakeisti konkurso nuostatai.

[…] ar pamiršti šeimos politiką kaip atskirą viešosios politikos sritį gali būti tiesiog klaida?

Visą straipsnį skaitykite 15min.lt, Bernardinai.lt

08 Nov

Straipsnis „Kad nebūtų tik dūzgesys“

Straipsnis „Kad nebūtų tik dūzgesys“ publikuotas katalikiškame mėnraštyje šeimai „Artuma“ (2017 m. lapkritis).

Šeimos politika Lietuvoje yra tapusi puikiu politikavimo įrankiu – svarbi visuomenei, bet jai  neskiriama reikiamo dėmesio. Kandidatai prieš rinkimus žarsto gausybę pažadų, kaip gerinti šeimų padėtį, o tapę politikais – teikia patrauklių siūlymų, įstatymų pakeitimų. Pastarieji dažniau tinka tik politikų reitingams auginti ir pateiktų (TIK pateiktų!) teisės aktų projektų sąrašui ilginti. Tai natūralu, nes pavieniai politikai, netgi jų grupės nepajėgia įvertinti realaus lėšų poreikio savo pasiūlymams įgyvendinti, kokį poveikį pasiūlyta priemonė padarys šeimoms, kaip įsikomponuos į bendrą paramos, paslaugų ar įgalinimo sistemą ir pan. Tačiau politikams labai patogus nuolatinis dūzgesys šeimų tema.

Šiai padėčiai pakeisti parengtas Šeimos stiprinimo įstatymo projektas. Kas ir ką turi padaryti, kad įstatymas būtų pradėtas sėkmingai įgyvendinti?

Visą straipsnį skaitykite čia (Artuma.lt)

Šeimos politika: kad nebūtų tik dūzgesys (Bernardinai.lt)

25 Apr

Keletas pastabų mokslinio pažinimo paraštėse

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Keletas pastabų mokslinio pažinimo paraštėse“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Šiuolaikinis gyvenimas – pilnas paradoksų. Būtų galima pagrįstai teigti – dar niekada negyvenome taip gerai, ir kartu – dar niekada viskas nebuvo taip sudėtinga. Ir abu teiginiai, matyt, būtų teisingi. Juk išties, dar niekada neturėjome tiek galimybių, kaip save įprasminti ir atskleisti, ir kartu, kaip niekada anksčiau esame tokie nepasiruošę tai priimti.

Galima pagrįstai teigti, kad šiuolaikinė švietimo sistema yra sukoncentruota į mokslo ar mokslinės produkcijos gamybą, kuri tiesiog per retai užduoda sau klausimą – o kas iš to? Dar daugiau, ji tam tikra prasme ir demoralizuoja, ugdydama savybes, skatinančias prisitaikymą ir atmetimą daugelio žmogiškųjų santykių sferoje labai svarbių dalykų.

Mokslinis pažinimas, kad ir koks didžiulis gėris būtų, neišvengiamai turi savo kainą. Didėjantis apolitiškumas, emigracija, šeimos sampratos kaita, kasdienis nepasitenkinimas – visa tai daugiau ar mažiau yra susiję su mokslinio pažinimo taikymu ten, kur jis neturėtų būti taikomas arba atsvaros jam nebuvimo.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

09 Mar

Meilė arba Kaip netapti ofiso planktonu?

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Meilė arba Kaip netapti ofiso planktonu?“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Kai savęs rimtai paklausiu, kiek pažįstu tikrai mylinčių žmonių, turiu pripažinti, kad ne tiek ir daug. Veikiau matau daug įvairiais būdais prie gyvenimo prisitaikiusių (tai ypač tinka vyresniajai kartai), su savo problemomis kovojančių, tačiau retai laimingų, džiaugsmingų ar tikrai mylinčių žmonių. Atrodo, lyg meilė būtų tapusi padorumu, o gal tik pareiga.

Nuolatinis kitų žmonių tikslų vykdymas, kas yra centralizuotų biurokratinių aparatų veikimo pagrindas, kuria žmogų, kuriam spontaniškumas, savo paties iniciatyva ir, galiausiai, net jausmai tampa kliūtimis. Šitokiu būdu meilę, kaip aukščiausią žmogaus sąsajos su pasauliu išraišką, neretai keičia biurokratinis darbas ir konformizmas, kaip pagrindiniai ofiso planktono mentaliteto bruožai.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

14 Feb

O kam tuoktis išvis?

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „O kam tuoktis išvis?“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Tikrai, o kam? Kam kelti papildomus rūpesčius ten, kur jų nėra? Juk gyvenimas kartu iš esmės niekuo nesiskiria nuo to, kaip gyvena jau susituokę žmonės… Ir visgi, gal yra koks nors skirtumas?

Gyvenimą nesusituokus galima kone prilyginti santykiui tarp žmogaus ir kompiuterio – patogiam, maloniam, bet neauginančiam. Toks ryšys iš dviejų žmonių santykių atima keletą labai svarbių dalykų. Pirma, jis kliudo kurti gilius tarpusavio ryšius. Žinodami, kad su pasirinktu žmogumi nebus taip sunku išsiskirti, kaip, tarkime, santuokos atveju, mes renkamės gerokai mažiau svarstydami. Ir, atvirkščiai, kai renkamasi visam gyvenimui, tai daroma gerokai atsakingiau. Antra, visi žmonės trokšta saugumo ir intymumo, o gyvenimas nesusituokus neduoda jokių tikrų garantijų. Kitaip tariant, pasiektas tarpusavio intymumo lygis neatitinka esamo saugumo jausmo.

Paradoksalu, tačiau sprendimai, kurie, atrodo, nubrėžia mūsų gyvenimuose neperžengiamas ribas, gali atnešti daugiau laisvės, nei tikėjomės. Kodėl? Pirmiausia jie išlaisvina mus nuo begalės kitų pasirinkimų – jų jau nebereikia atlikti. Antra, jie suteikia tvirtą pagrindą, kad iškylantys sunkumai nebus sprendžiami lengviausiu keliu.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

25 Jan

Kančia, liga ir išbandymai – ar įmanoma išlikti kartu?

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Kančia, liga ir išbandymai – ar įmanoma išlikti kartu?“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Nepabandžius į sunkumus pažvelgti kaip į konstruktyvų ir asmenybę formuojantį veiksnį, pradingsta supratimas, ką teigiamo į gyvenimą gali atnešti kančia.

Galbūt tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip vienareikšmis blogis, atveria netgi daugiau galimybių? Gal tai puiki proga skleistis savybėms, kurias iki šiol ne itin puoselėjome ar kurioms tiesiog nebuvo progos pasireikšti?

Kančios akivaizdoje netinka jokie paruošti standartiniai sprendimai. Tačiau nuostatą sunkumų atžvilgiu galime ugdyti nuolatos. Jei išmokstame priimti kito žmogaus tikrovę – su jos žaizdomis, skausmu, netikrumu, mūsų santykis tampa gerokai gilesnis, nes neatmetame tos dalies, kuri mums nepatogi. Tokiu būdu taip pat ir gerokai priartėjame prie kito, kas leidžia mums mylėti ne paviršutiniškai, o iš esmės. Mylėti ne savo pačių susikurtą paveikslą, bet realų asmenį. Tuomet visada įmanoma išlikti kartu. Net ir didžiulių sunkumų akivaizdoje.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

21 Dec

Priimti save kaip dovaną?

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Priimti save kaip dovaną?“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Tai, kaip dovanojame, parodo mūsų santykį su kitais. Tik atliekame pareigą ar stengiamės dovaną pritaikyti taip, kad kitas pasijustų mylimas ir reikalingas? Dovanos gali tapti draugystės išraiška, bet gali tapti ir patogia siena, kuria atsitveriame nuo kitų, nesileisdami į gilesnį santykį.

Šeima gali būti ta oaze, kur esu toks, koks esu ir dėl to mane gerbia ir myli. Jei šią atmosferą sukurti pavyksta, tuomet geriau sekasi tiek darbe, tiek ir visose kitose gyvenimo srityse. Nes jei sugebu priimti save, galiu per daug nebijoti nesėkmių, kaip bijočiau, jei nuolatos skatinčiau save atitikti aukštus sėkmės keliamus standartus. Paradoksalu, bet nekreipdamas į juos itin daug dėmesio daug dažniau juos atitinku.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

28 Nov

Noriu, bet nežinau, ar pajėgsiu?

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Noriu, bet nežinau, ar pajėgsiu?“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Įvardiję tris palankius kelius tarpusavio santykiams ir meilei augti – kito žmogaus, kaip savaiminio tikslo supratimą bei kuriančią laisvę ir vis didesnį pažinimą, kaip priemones šiam tikslui pasiekti, galime pastebėti, kad po truputį pradeda keistis ir pats klausimo pobūdis. „Nežinau, ar pajėgsiu?“ tampa tvirtesniu pasitikėjimu savimi ir aiškesniu supratimu, kaip galima spręsti iškylančius sunkumus. O paprastas „noriu“ virsta į „myliu“. Tad galiausiai turime nebe klausimą, o teiginį: „Myliu, todėl žinau, kad pajėgsiu“.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

10 Nov

Kodėl turėčiau visa tai tęsti?

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Kodėl turėčiau visa tai tęsti?“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Geras klausimas. Ypač, jei kalbame apie santykius tarp žmonių. Kodėl nebūtų galima tiesiog visko mesti, pabėgti ir pasitraukti tuomet, kai atrodo, kad per sunku? Ir tikrai, kodėl ne? Kartais viską palikti tikrai yra vienintelė išeitis. Bet tai gana retas atvejis.

Svarbu nepamiršti, kad populiarioji kultūra yra tiesiog skirta parduoti ir neturi nieko bendro su gyvenimu. Jei tai suprasime, klausimą – kodėl turėčiau visa tai tęsti, sau užduosime rečiau. Ir tokiu būdu kursime tvaresnę bei tikrai laisvesnę visuomenę.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.