19 Jun

Šeimos politikos klausimus skirtingai mato net Vyriausybė

Seime svarstomas socialinis modelis prieštarauja Vyriausybės programai, nes jame ketinama naikinti iki šiol Darbo kodekse galiojusias garantijas vaikus auginančioms šeimoms, priešingai Vyriausybės programoje numatytiems šeimos politikos tikslams.

Toks pavyzdys buvo pateiktas ketvirtadienį Vilniuje vykusioje baigiamojoje diskusijoje apie šeimos politikos tikslą Lietuvoje, kurios metu buvo apibendrintos nevyriausybinių organizacijų atstovų, mokslininkų ir politikų bei valdininkų mintys šeimos politikos klausimais.

Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė įžanginiame pranešime atkreipė dėmesį į tai, kad visų trijų iki tol vykusių diskusijų metu buvo išsakyta daugybė skirtingų nuomonių, įvairios grupės kreipė dėmesį į skirtingus aspektus, todėl pasitvirtino prielaida, kad Lietuvoje nėra bendro supratimo, kas yra šeimos politika ir koks yra jos tikslas, nors yra keletas koncepcijų ir strategijų, kalbančių apie šeimą.

Mokslininkė pastebėjo, kad šios Vyriausybės programoje yra atskiras skirsnis, skirtas šeimos politikai, kur numatoma siekti, kad gyventojų skaičius didėtų, o šeimos galėtų deramai išauginti ir išauklėti kuo daugiau vaikų, tačiau dabar Vyriausybės patvirtintame ir Seimui perduotame svarstyti socialiniame modelyje šeimos politika yra pamiršta, o tiems, kurie augina vaikus, yra stipriai mažinamos garantijos.

„Ar gali Vyriausybė priimti tokį socialinį modelį, kuris prieštarauja Vyriausybės programai?“, – retorinį klausimą kėlė mokslininkė. Ji pridūrė, kad panašu, jog politikai pamiršo, kad pagal 1998 metų Konstitucinio Teismo nutarimą Vyriausybės programa teisiškai įpareigoja tiek pačią Vyriausybę, tiek ir jai pritarusią Seimo daugumą atitinkamai elgtis.

Baigiamosios diskusijos metu buvo apibendrintos trys iki tol vykusios diskusijos. Nevyriausybinių organizacijų atstovai kalbėjo, jog Lietuvoje šeimos politikos tikslas nėra aiškus, o ekonominiai pokyčiai turi didžiulį poveikį šeimai, be to Lietuvoje vykdoma šeimos politika yra fragmentuota.  Mokslininkai pripažino, kad Lietuvoje nėra apibrėžto šeimos politikos tikslo ir vyrauja individualistinis požiūris į šeimą – siekiama užtikrinti atskirų individų, o ne šeimos, kaip visuomenės vieneto, teises. Politikų ir valdininkų diskusijoje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvoje vis dar nėra aišku, kas yra šeima, nes skirtinguose teisės aktuose yra pateikiami skirtingi apibrėžimai.

Viena iš diskusijų ciklo iniciatorių nevyriausybinės organizacijos „Šeimos institutas“ vadovė Jolanta Ramonienė, apibendrindama baigiamąją diskusiją sakė, kad visos išsakytos mintys suformuos darbotvarkę ateities darbams, nes akivaizdu, kad šeimos politikos srityje yra labai daug neaiškumų. Diskusijų ciklo apibendrinimai bus paruošti ir perduoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri šiuo metu ruošia 2016-2018 metų veiksmų planą, apimantį priemones demografinės padėties gerinimui, mokesčių politikos pritaikymui, gyventojų senėjimo problemai spręsti.

„Tikimės, kad į mūsų diskusijose iškeltus klausimus bus atsižvelgta“, – sakė J. Ramonienė.

Diskusijų ciklas buvo inicijuotas tam, kad įvairios interesų grupės išsakytų savo nuomones ir būtų pradėtos bendro šeimos politikos tikslo, kurio siekti norėtų pati visuomenė, paieškos.

Diskusija tiesiogiai buvo transliuojama DelfiTV, jos įrašą galima peržiūrėti http://www.delfi.lt/video/gyvai/diskusija-koks-turetu-buti-seimos-politikos-tikslas.d?id=68283830  arba http://www.scena.lt/lt/event?rid=10216

Daugiau informacijos apie diskusijų ciklą http://www.seimos.org/viesos-diskusijos-ieskant-seimos-politikos-tikslo/.