Pilietiškos iniciatyvos kaina

Šeimų organizacijų ir institucijų bendradarbiavimo gerosios patirties atskleidimui skirtas straipsnis buvo parengtas įgyvendinant projektą
„AŠIS: atstovavimo šeimų interesams stiprinimas“.

Santykiai tarp valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) dažnai yra įtampos taške. Ar ne keista, kad tikslai tie patys – abu dirba dėl visuomenės gerovės – tačiau susitarti pavyksta ne visuomet. Kur glūdi darnaus bendradarbiavimo paslaptis?

Santykis – tai bene svarbiausias žodis. Valstybinių institucijų ir NVO bendras darbas panašus į santykius šeimoje: skirtingo amžiaus, nuomonių, patirties, ambicijų žmonės gyvena po vienu stogu ir turi bendrą tikslą – šeimos gerovę. Ar yra šeimoje kažkuris narys svarbesnis, kai reikalas liečia visą šeimą? Ar gali vienas nuspręsti, kas gerai visiems? Sunku.

Dar 2007-2008 metais buvo karštų diskusijų ir nesutarimų dėl naujosios Valstybinės šeimos politikos koncepcijos, kur valstybės norėta pripažinti tik tokią šeimą, kur vyras ir moteris yra oficialiai susituokę. Tokiu būdu pagal šią koncepciją paruoštas (tuomet nepriimtas) Paramos šeimai pagrindų įstatymo projektas numatė, jog didesnes lengvatas gautų tie tėvai, kurie vaikus augina santuokoje. Tik nevyriausybinių organizacijų dėka, – arba tiksliau, Algimanto Ramono, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) nario žodžiais tariant, NVO aktyvumo, spaudimo, reiklumo, atkaklumo dėka buvo išgirsta ir kita nuomonė. 2007 metais įvyko šeimų eisena „Šeima – gyvybės lopšys“, kuri pademonstravo, jog yra daug žmonių, kuriems rūpi priimami sprendimai. Būtent neabejingų, aktyvių žmonių sutelkimas dėl bendro tikslo gali kažką pakeisti.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/pilietiskos-iniciatyvos-kaina-56-1081404