Už ko aš ištekėsiu?

Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės parengtą straipsnį „Už ko aš ištekėsiu?“ (interviu su etnologe ir tautosakininke Gražina Kadžyte). Jo pirmąją dalį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt. Antroji interviu dalis „Iš kur atjos piršliai?“ publikuojama Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt. Trečioji, paskutinė interviu dalis „Vestuvės“ publikuojama Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Lietuvių tautosaka – puikus rengimo šeimai vadovėlis. Mūsų folkloras ne kartą yra paliudijęs, kad visuomenės gyvenimas buvo smelkte persmelktas šeimos dvasia. Bendruomenės vaikai, jaunimas vakarėliuose vienas kitą vadino broliais ir seserimis, o naujos šeimos kūrime didelį vaidmenį vaidino ne tik giminės ir kaimynai, bet ir visas kaimas ar miestelis.

Senojoje liaudies pedagogikoje teigiama, jog tam, kad kūdikis užaugtų doru žmogumi, jį auklėti reikia pradėti jau tada, kai jo motina – dar maža mergaitė. Mūsų tradicinėje sampratoje buvo labai svarbu nuo pat vaikystės sudaryti teisingą gyvenimo vaizdinį.

Suaugusiųjų gyvenimas, pokalbiai, pasakos, dainos, patarlės nuo vaikystės modeliuodavo sampratą, kad santuokoje reikės gyventi visą gyvenimą. Ir varge, ir džiaugsme…, kaip sakoma priesaikos formuluotėje.

Nors Žemaitė ir kiti klasikai yra aprašę piršlybas kaip baisų įvykį, kuomet niekas nė nepaklausia merginos nuomonės, o sutuokiama vien tėvo valia, per prievartą, tokių atvejų iš tiesų pasitaikydavo retokai. Turėtume prisiminti, jog rašytojai visais laikais mėgsta pateikti situacijas, kurios vienaip ar kitaip išsiskiria iš gyvenamosios aplinkos konteksto – kad būtų dėl ko jaudintis, piktintis, aptarti…

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.