2012-2016 m. Seime svarstomų svarbiausių šeimos stiprinimui įtaką darančių teisės aktų pristatymai

1. Civilinio kodekso pataisa dėl tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo įtvirtinimo – balsavimas dėl pritarimo po pateikimo (2013-05-21, pritarta: už – 56, prieš – 4, susilaikė – 16).

Palankus šeimai stiprinti siūlymas.

Seimo nariai pateikė siūlymą atkreipdami dėmesį į tai, kad galiojančiame Civiliniame kodekse išvardinti principai nepakankamai atsižvelgia į faktą, jog šeimoje augančiam vaikui vienodai reikšmingas tiek tėvo, tiek motinos vaidmuo.

Projekte numatoma, jog tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo principas sustiprintų vaiko teisių apsaugą bei garantijas, kad taikant teisės normas būtų labiau paisoma prigimtinių vaiko poreikių bei interesų. Šis principas kyla iš žmogaus prigimčiai būdingo lyčių skirtumo. Vyras ir moteris šeimoje prisiimdami tėvo bei motinos pareigas negali dažnai vienas kito pakeisti, tačiau vienas kitą papildo jų prigimčiai savitu būdu.

Civilinio kodekso 3.3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-472 ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-473.

2. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisa dėl vaiko teisės būti sveikam nuo pradėjimo įtvirtinimo – balsavimas dėl pritarimo po pateikimo (2013-10-08, pritarta: už – 46, prieš – 15, susilaikė – 23).

Palankus šeimai stiprinti siūlymas.

Seimo nariai pateikė siūlymą atsižvelgdami į tai, kad galiojančiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nepakankamai aiškiai apibrėžta, nuo kada vaikas turi teisę į sveiką ir saugią aplinką bei kitas sveikatos garantijas. Tai mažina jo galimybes sveikai augti ir vystytis.

Valstybė negali garantuoti, jog kiekvienas vaikas bus sveikas. Tačiau valstybė gali ir turi prisiimti pareigą paisyti vaiko prigimtinio intereso būti sveikam nuo pradėjimo momento, sudaryti sveiką ir saugią aplinką ir dirbtinai neapriboti vaikui šios galimybės. Taip pat valstybė neturi teikti prioriteto suaugusiųjų teisėms bei interesams tais atvejais, kai suaugusiųjų teisių ar interesų tenkinimas apribotų vaiko galimybes. Tokia nuostata atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos konvenciją.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-606(2).

3. Konstitucijos pataisa dėl šeimos sąvokos patikslinimo – balsavimas dėl pritarimo po pateikimo (2013-12-10, pritarta: už – 65, prieš – 8, susilaikė – 11).

Palankus šeimai stiprinti siūlymas.

107 Seimo nariai pateikė siūlymą Konstitucijoje aiškiai įtvirtinti, kad šeima kyla iš santuokos, kuri yra laisvas vyro ir moters susitarimas, taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės, apimančios įvairius giminystės lygius.

Toks pakeitimas būtinas, nes šiuo metu galiojančiuose įstatymuose pateikiamų skirtingų ar neaiškių „šeimos“ bei „šeimos narių“ apibrėžimų priskaičiuojama net 30. Teisės aktų analizę atlikę mokslininkai nė vieno šeimos apibrėžimo negalėjo išskirti kaip dominuojančio. Be to, Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad svarbiausia yra „santykių turinys, o ne forma“, tapo nebeaišku, kokia šeima – meilės ir įsipareigojimo susieti vyras ir moteris ar emocinio prieraišumo siejami asmenys – yra mūsų valstybės pamatas. Pasiūlymo autoriai pasirinko pirmąjį variantą.

Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1217.

4. Švietimo įstatymo pataisa dėl tėvų vaidmens sustiprinimo – balsavimas dėl pritarimo po pateikimo (2014-06-17, pritarta: už – 38, prieš – 0, susilaikė – 11).

Palankus šeimai stiprinti siūlymas.

Seimo nariai pateikė siūlymą, nes esminiuose Lietuvos teisės aktuose įtvirtinto svarbaus tėvų vaidmens vis dar nėra galiojančiame Švietimo įstatyme: Konstitucijoje nustatyta tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti; Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu bei atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis, tačiau iki šiol Švietimo įstatyme nurodoma, kad būtent švietimo sistema turi išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi.

Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 3, 4, 5, 9, 10, 15, 22, 47, 49 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1684.

5. Nauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija – balsavimas dėl pritarimo po pateikimo (2015-04-23, pritarta: už – 46, prieš – 4, susilaikė – 35).

Nepalankus šeimai stiprinti siūlymas.

Vyriausybė pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą naują įstatymo projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepciją, formuoti profesionalių fizinių globėjų sistemą ir jos finansavimą, siekti, kad nebūtų pažeidžiamos vaiko teisės ir naudojamas smurtas prieš vaiką ir kt.

Į šį projektą nebuvo perkelti dabar galiojančio įstatymo skyriai „Vaikas ir šeima”, „Neįgalus vaikas”, „Vaikas ir mokykla”, „Vaikas ir darbas”, „Pagrindinės vaiko pareigos, jo atsakomybės ir elgesio kontrolės ypatumai”.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) ir susijusių 6 įstatymų projektai Nr. XIIP-2931–XIIP-2937.

6. Alternatyvi nauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija – balsavimas dėl pritarimo po pateikimo (2015-05-12, nepritarta: už – 31, prieš – 6, susilaikė – 37).

Palankus šeimai stiprinti siūlymas.

Projektą, kurį rengė specialistai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, pateikė Seimo parlamentinės grupės „Už šeimą” nariai. Tai – alternatyvus projektas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam projektui, kuriame neproporcingai didelis dėmesys skiriamas atvejams, kai šeimoje vaiko teisių nepavyksta užtikrinti ir jomis tenka rūpintis atskyrus vaiką nuo šeimos.

Šiuo projektu vaiko teisių apsaugos sistemą siūloma tobulinti taip, kad pačios šeimos, padedamos specialistų ir institucijų, gebėtų prisiimti visą atsakomybę už vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą. Taip pat siekiama nustatyti, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų būtų kraštutinė priemonė.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr. XIIP-3002.

7. Civilinio kodekso pataisos dėl santuokos nutraukimo supaprastinimo – balsavimas dėl pritarimo po pateikimo (2015-10-13, nepritarta: už – 38, prieš – 25, susilaikė – 17).

Nepalankus šeimai stiprinti siūlymas.

Vyriausybė pateikė Teisingumo ministerijos parengtus projektus, kuriais siekiama santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu perduoti notarams ir taip žymiai sumažinti teismų darbo krūvį.

Šiuo metu santuoka sutuoktinių bendru sutikimu gali būti nutraukiama tik teisme. Be to, kitų Europos Sąjungos šalių patirtis rodo, kad supaprastinus skyrybų procesą skyrybų dar padaugėja.

Civilinio kodekso 3.51, 3.53, 3.57, 3.61, 3.64, 3.66, 3.67, 3.73, 3.75, 3.76, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.126, 3.140, 3.305, 3.306 ir 5.7 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 3.76(1), 3.115(1) straipsniais ir 3.52, 3.54 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas ir susijusių 5 įstatymų projektai Nr. XIIP-3383–XIIP-3388.

8. Civilinio kodekso pataisos dėl atsisakymo atskiru įstatymu reguliuoti partnerystę – balsavimas dėl pritarimo po pateikimo (2015-10-13, pritarta: už – 33, prieš – 11, susilaikė – 18).

Palankus šeimai stiprinti siūlymas.

Seimo narė A. Stancikienė pateikė siūlymą išbraukti žodį „partnerystė“ iš Civilinio kodekso knygos „Šeimos teisė“. Išbraukus šį žodį būtų užtikrintas aiškumas ir logiškumas, neliktų prieštaravimo Konstitucijos 38 straipsniui, kuriame nurodoma, kad „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“.

Iki šiol nėra priimtas partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantis įstatymas, bet jau yra susiklosčiusi teismų praktika, nagrinėjanti turtinius santykius tarp vyro ir moters (sugyventinių), todėl nėra būtinybės priimti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantį įstatymą. Be to, mažai tikėtina, kad sugyventiniai, dėl nereikšmingo antspaudo neregistruojantys santuokos, būtinai registruos partnerystę.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3560 ir Civilinio kodekso 2.18, 2.19 ir 3.229 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3561.

9. Šeimos stiprinimo įstatymas – balsavimas dėl pritarimo po pateikimo (2016-05-12, pritarta: už – 44, prieš – 4, susilaikė – 11).

Palankus šeimai stiprinti siūlymas.

Projektą parengusi Seimo parlamentinė grupė „Už šeimą“, bendradarbiaudama su VDU Santuokos ir šeimos studijų centru ir viešąja įstaiga „Šeimos institutas“, siekia ilgalaikių teigiamų demografinių pokyčių ir socialiai brandžių šeimų gausėjimo.

Šis įstatymas numatytas kaip pagrindinis, bendrasis, skirtas šeimos politikai. Jame įtvirtintais principais ir nuostatomis turėtų būti vadovaujamasi rengiant visus kitus su šeimos politika susijusius teisės aktus. Taip būtų užtikrintas nuoseklus, kryptingas ir tęstinis šeimų stiprinimas. Iki šiol tokio įstatymo nėra, o šeimos politika yra nenuosekli, nekoordinuota, mažai veiksminga.

Šeimos stiprinimo įstatymo projektas XIIP-4255 ir Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 135 straipsnio 3 dalies pakeitimo“ projektas XIIP-4256.

10. Švietimo įstatymo pataisos dėl lytinio ugdymo, orientuoto į lytinio gyvenimo ankstinimą ir gausinimą – balsavimas dėl pritarimo po pateikimo (2016-05-31, nepritarta: už – 21, prieš – 14, susilaikė – 20).

Nepalankus šeimai stiprinti siūlymas.

Seimo narė M. A. Pavilionienė pateikė siūlymą nustatyti, kad moksleivis turi teisę į lytinį ugdymą, kuris turi tapti privalomas, o ne tik rekomendacinio pobūdžio. Kartu siūloma Švietimo ir mokslo ministerijai parengti naują, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas atitinkančią lytinio ugdymo programą. Projektu norima mažinti paauglių nėštumus bei ligų plitimą, bet nesiekiama mažinti paauglių rizikingų lytinių santykių pasirinkimo, ugdyti jų gebėjimą kurti santykius, bendradarbiauti.

Švietimo įstatymo Nr. I-1489 46 straipsnio pakeitimo ir papildymo 22(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1502.

11. Konstitucijos pataisa dėl šeimos sąvokos patikslinimo – svarstymas, balsavimas dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados (2016-06-02, nepritarta: už – 29, prieš – 55, susilaikė – 9).

Nepalankus šeimai stiprinti siūlymas.

Pagrindiniu komitetu šiam projektui svarstyti paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas po ilgų svarstymų pateikė išvadą, siūlydamas Seimui atmesti iniciatorių pateiktą projektą, kuriuo siūloma Konstitucijoje aiškiai įtvirtinti, kad šeima kyla iš santuokos, kuri yra laisvas vyro ir moters susitarimas, taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės, apimančios įvairius giminystės lygius.

Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1217.

12. Šeimos kortelės įstatymas – balsavimas dėl pritarimo po pateikimo (2016-06-09, pritarta bendru sutarimu).

Palankus šeimai stiprinti siūlymas.

Seimo nariai pateikė siūlymą įdiegti Šeimos kortelės sistemą, kuri būtų skiriama šeimoms, auginančioms  3 ir daugiau vaikų. Šių kortelių turėtojams būtų teikiamos įvairios lengvatos, nuolaidos. Tokiu būdu siekiama užtikrinti realią pagalbą daugiavaikėms šeimoms sudarant galimybes ne tik nusipirkti būtiniausių prekių ir paslaugų, bet ir užtikrinant galimybes vaikus išleisti į stovyklas, būrelius, edukacinius užsiėmimus, apsilankyti teatre, kine ir t. t.

Šeimos kortelės įstatymo projektas Nr. XIIP-4130 ir Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4131.

13. Konstitucijos pataisa dėl šeimos sąvokos patikslinimo – svarstymas, balsavimas dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvados (2016-06-28, pritarta: už – 74, prieš – 19, susilaikė – 20).

Palankus šeimai stiprinti siūlymas.

Seimo nariams nepritarus pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, projektas svarstyti buvo perduotas Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Šis komitetas pateikė išvadą, kuria siūloma Seimui pritarti iniciatorių pateiktam projektui. Juo Konstitucijoje rekomenduojama aiškiai įtvirtinti, kad šeima kyla iš santuokos, kuri yra laisvas vyro ir moters susitarimas, taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės, apimančios įvairius giminystės lygius.

Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1217.

Apžvalgoje pristatomų pasiūlymų teikėjai

Aštuoni iš apžvelgtų šeimai stiprinti palankių pasiūlymų buvo pateikti pavienių Seimo narių ar jų grupių. Daugiausia pasiūlymų pateikė šie Seimo nariai: R. J. Dagys (TS-LKDF) – 7, R. Tamašunienė (LLRAF) ir A. Dumbrava (FTT) – po 6, R. Baškienė (MG), V. Aleknaitė-Abramikienė (TS-LKDF), M. Zasčiurinskas (DPF), V. Stundys (TS-LKDF) ir P. Gražulis (FTT) – po 5, V. Kravčionok (LLRAF), J. Kvetkovskij (LLRAF), L. Talmont (LLRAF), A. Stancikienė (FDK/MG), P. Urbšys (MG), V. Juozapaitis (TS-LKDF), K. Starkevičius (TS-LKDF) ir E. Vareikis (TS-LKDF) – po 4.

Tris apžvelgtus nepalankius šeimai stiprinti pasiūlymus pateikė Teisingumo ministerija (ministras J. Bernatonis), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (ministrė A. Pabedinskienė) bei Seimo narė M. A. Pavilionienė (LSDPF).

Dvi išvadas, dėl kurių buvo balsuojama Seimo posėdžiuose, parengė Seimo komitetai: nepalankią šeimai stiprinti – Teisės ir teisėtvarkos komitetas (pirm. J. Sabatauskas), palankią – Socialinių reikalų ir darbo komitetas (pirm. K. Miškinienė).

Sugrįžti į 2012–2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos balsavimo rezultatų apžvalgą