Jaunimas: realūs santykiai – misija įmanoma

Teigiama, kad dauguma jaunų žmonių klaidingai suvokia, kas yra šeima ir tarpusavio santykiai. Susidariusios patogios aplinkybės – žinutės, skambučiai – padeda palaikyti santykius, užtikrina dažnesnį bendravimą. Tačiau atsiradus socialiniams tinklams mes pradedame pamiršti, kas iš tiesų yra svarbu ir kas sukuria tikrąjį ryšį tarp žmonių.

Statistika rodo, kad Lietuvoje plinta alternatyvios šeimyninio gyvenimo formos, beveik pusė susituokusiųjų skiriasi, daugėja nesantuokinių vaikų. Visuomenėje daugiau kalbama apie asmeninę ir profesinę sėkmę, nei sėkmingą šeimyninį gyvenimą. Žiniasklaidoje taip pat dažniau pateikiamos neigiamos šeimyninės patirtys, o kaip žinia, žiniasklaida labai stipriai veikia ir formuoja visuomenės nuomonę, požiūrį, mąstymą. Klaidingai atskiriant laisvę nuo atsakomybės, jaunimo tarpe jaučiamas nuomonių dvylipumas: iš vienos pusės labai teigiamai pasisakoma šeimos atžvilgiu ir tuo pačiu metu labai pozityviai žiūrima į kohabitaciją. Šios dvi kardinaliai skirtingos pusės lengvai supainioja žmones: šie nori nepriklausomybės, bet ir tuo pačiu būti santykiuose. Visuomenė greitai „suserga“ šiuo pasimetimo virusu ir praranda ne tik savo nuomonę apie santykius, bet ir nebesupranta kaip tinkamai juose elgtis. Ką tuomet daryti? Kalbėtis ir kalbėtis garsiai! Nesvarbu, kad nenorime, kad nemalonu, bet tik tokiu būdu galėsime nepasimesti ir kurti tai, kas iš tikrųjų teiks džiaugsmą. „Gerų santykių eliksyras“ – tai kalbėjimosi simbolis. Tai „vaistai“, kurie padės visuomenei „pasveikti“ nuo susvetimėjimo, skyrybų, sudaužytų širdžių.

Gyvename amžinai besisukančioje karuselėje, kuri, pripažinkim, su kiekvienais metais sukasi vis greičiau. Kasdieną sutinkame naujus žmones realybėje ar socialiniuose tinkluose. Vis atsiranda norinčių bendrauti arba jau esamus santykius nutraukti. Daugiau nei pusę paros internetas būna sukaustęs mūsų dėmesį, todėl nori ar nenori, realybė susipainioja su gyvenimu, kurį turime telefonuose. Daugelis mūsų būdami viešoje erdvėje tuo pačiu metu būna ir „Facebook“, bendrauja su savo antrąja puse, siunčia vienas kitam nuotraukas, balso žinutes – tokiu būdu apima jausmas, kad esama kartu. Tačiau kokia yra tiesa? Santykiuose atsiranda trečias „asmuo“ – telefonas. Taip, jis padeda mums nesijausti vienišiems, bet tuo pačiu sukelia priklausomybę, kuri, deja, mums atrodo visiškai normali. Mes persikeliame į internetinę erdvę ir joje pradedame „kurti“ santykius, spręsti problemas. Tai dažniausiai veda prie dar didesnių nesutarimų. Ar galima išspręsti problemas žinutėmis, kai nematai partnerio, negirdi jo balso?

Ši problema yra nuolatos auganti, tačiau apie ją dar mažai kas drįsta kalbėti. 18-25 metų jaunimas ypatingai jaučia šių „internetinių“ santykių dramą. Jiems normalu sakyti „pasikalbėjom“, kuomet išsiuntė keletą žinučių vienas kitam, o realybėje net nebuvo susitikę. Normalu susitikus pagalvoti – „kai grįšiu namo, parašysiu tai, ką noriu pasakyti, nenoriu dabar to sakyti į akis“. Kur tai veda? Klystume tvirtindami, kad tai yra teisinga ir kad taip bendraudami žmonės galės ilgai būti kartu. Mes vis ieškome antros pusės, su kuria galėtume kalbėtis, būti kartu. Milijonai jaunų širdžių nori būti mylimi ir turėti ką apsikabinti. Tačiau sutikus tą žmogų, daugelis susikausto, o „rožiniam laikotarpiui“ pasibaigus „permeta“ santykius į socialinių tinklų erdvę, kurioje prasideda tobulos poros akių dūmimas. Keliamos šiltos nuotraukos, sulaukiančios daugybės pagyrų ir „like“ paspaudimų, sudaromas įspūdis, kad jų santykiai tvirti, o iš tikrųjų pora yra atitolusi, nes pamiršo kaip svarbu nuoširdžiai kalbėtis ir spręsti nesutarimus laiku.

„Šeimos institutas“ inicijavo socialinės reklamos projektą, skirtą formuoti pozityvų jaunimo požiūrį į šeimą, padėti visuomenei išsilaisvinti nuo stereotipinio, dažnai žiniasklaidos suformuoto, požiūrio į šeimą kaip įvairių visuomenėje kylančių problemų šaltinį.

Kadangi problemos ašis yra internetas, o labiausiai problemą patiria 18-25 metų asmenys, bendradarbiauti įgyvendinant idėją buvo pakviesti „Socialinių mokslų kolegijos“ marketingo ir reklamos kūrimo srities studentai. Jie, kaip būsimi profesionalai, gali sukurti gerą ir įdomią reklamą, o kaip tikslinės auditorijos atstovai – papasakoti realias situacijas, kurias jie patiria kurdami ir puoselėdami santykius. „Socialinių mokslų kolegijoje“ buvo surinkta fokus grupė, kurioje jaunimas dalinosi patirtimis, pasakojo ir analizavo situacijų dažnumą, priežastis, kodėl tai vyksta. Studentai kūrė plakatus, kurie kalba patys už save, o gal net ir šaukia apie šią problemą, kad žmonės ne tik perskaitytų, bet ir įsimintų bei susimąstytų. Pasirinktos spalvos, kurios simbolizuoja būtent tai, ko santykiuose reikia: violetinė, ruda, oranžinė, raudona, juoda – atskleidžainčios pasitikėjimo, meilės, aistros, jaukumo, patvarumo reikšmes. Suprantant, kad iš plakatų tikimasi greičio ir konkretumo viename, teksto naudota nedaug – po sakinį, kuris būtų stiprus ir efektingas. Visuose plakatuose simbolis yra ta pati pora ir vaizduojamos bėdos, kurias patiria praktiškai visos šiuolaikinės poros.

Plakatas nr. 1 „Ar tau taip būna?“

Ar būna, kad nuotraukos socialiniuose tinkluose šaukia, jog esate gražiausia metų pora, o realybėje neturite apie ką kalbėtis? Būtent tai šis plakatas ir pasakoja. Tekstas parinktas trumpas, bet iš karto priverčiantis susimąstyti apie savo santykius.

Plakatas nr. 2 „Viską mesti – lengviausias kelias. Bet ar tikrai jūsų istorija verta tik online skyrybų?“

Spalvos pasirinktos tos pačios, nes vėlgi, simbolizuoja pasitikėjimą, šilumą, bet tuo pačiu metu ir melą. Plakatas pasakoja socialinių tinklų dramą, kuri ištinka daugelį susipykusių porų, kurios neieško kelio kaip išsaugoti santykius, o „Facebook“‘e skuba keisti statusą.

Plakatas nr. 3 „Išsiųstų žinučių kiekis VS laikas, praleistas kartu. Kuris iš šių laimi Jūsų santykiuose?“

Violetinė spalva simbolizuoja tiesą ir konkretumą. Plakato vaizdu ir tekstu norima paskatinti pagalvoti apie savo vertybes, padėti susivokti, kad laikas kartu yra svarbesnis, nei išsiųstos žinutės.

Plakatas nr. 4 „Ar išdrįsi būti savimi prieš kitą?“

Geltona, raudona, ruda spalvos – paprastumas, pasitikėjimas, fantazija. Šis plakatas atkreipia dėmesį į problemą, kad dažnai nebūname savimi, bijome atsiskleisti, patys slapstomės už melo, todėl ir tarpusavio santykiai būna netikri, sumeluoti. Tai kartu ir kvietimas pamėginti išdrįsti būti savimi su artimu žmogumi, kad santykiai įgytų pagrindą augti.

Video yra tarsi plakatais perteiktų problemų perkėlimas į tikros poros gyvenimą. Jaunuoliai nesutaria, nes nemoka kalbėtis. Jie vienas kitam rašo nepasitenkimo kupinas žinutes, o jei kalbasi, tai tik keldami balso toną. Pateikiamas problemų sprendimo būdas – tarpusavio santykius kuriančio kalbėjimosi simbolis – „Gerų santykių eliksyras“. Juk viskas tampa paprasčiau, kai tik įsiklausai į žmogų ir esi pasiruošęs ieškoti kompromisų. Pasirinkti jauni aktoriai, nes siekiama visomis prasmėmis atkreipti dėmesį į pagrindinius problemos faktus: telefoniniai santykiai, internetas bei jaunų žmonių įprotis daryti skubotas išvadas, privedančias tik prie dar didesnių pykčių, nepagrįstų kaltinimų ir skyrybų.

Video nr. 1 „Telefonas rankoje – aplinka tampa nematoma. O kas būtų, jei išjungtumėte internetą ir pakeltumėte akis į žmogų?“

Siužetas: pora sėdi kartu susiglaudę, bet įnikę į telefonus. Vaikinas randa šmaikštų paveikslėlį, kurį išsiunčia jai. Gavusi mergina net nepakelia akių į savo draugą, vangiai nusišypso. Tuomet pasirodo „Gerų santykių eliksyro“ užsklanda, kuri ragina kalbėtis. Kitame vaizde porą jau matome maloniai kalbantis. Telefonai padėti į šoną. Šis video simbolizuoja situaciją, kuomet pora leidžia laiką kartu, tačiau jie vis tiek būna internete, tad jei internetas būtų išjungtas, gal išmoktume kalbėtis?

Video nr. 2 „Nuotraukų galerija pilnesnė nei bendrų temų bagažas?“

Siužetas: pora fotografuojasi, meiliai bendrauja, įkėlę į „Facebook“ gražią nuotrauką, nusisuka vienas nuo kito ir laukia kitų žmonių teigiamos reakcijos. Pasirodžius „Gerų santykių eliksyro“ užsklandai, matome kitokį poros vaizdą – jie gyvai kalbasi, juokiasi, dalinasi įspūdžiais. Tekstu ir video norima atkreipti dėmesį, kad ne nuotraukos ir kitų reakcijos bei vertinimai yra santykių variklis, o poros bendrumas.

Video nr. 3 „Keisti kitą, pykti ir reikalauti – ganėtinai lengva. Bet ar teisinga?“

Siužetas: pora nesusikalba, pykstasi ir nesiklauso vienas kito. Netekęs kantrybės vaikinas išeina – santykiai nutrūksta. Pasirodžius „Gerų santykių eliksyro“ užsklandai, pora aiškinasi santykius, bet jau ramiai, puikiai leidžia laiką kartu. Tiek tekstu, tiek video parodoma, kad neverta rinktis lengviausio kelio, nes juo einant galiausiai lieki vienas.

Video nr. 4 „Viską mesti ir išeiti ar likti ir įsiklausyti į kitą žmogų – ką renkiesi tu?“

Siužetas: rodoma pora susirašinėjanti žinutėmis. Jie pykstasi, reikalauja pasikeisti, tokiu būdu nutolsta vienas nuo kito, nes nesusikalba. Tačiau pradėjus komunikuoti, atsiranda ir bendrumas, todėl paskutinėje scenoje vėl matome vaikiną ir merginą, kurie kalbasi ir šypsosi vienas kitam.

Akivaizdu, kad tarpusavio santykiai nesivysto savaime, jie reikalauja nuolatinų abiejų pusių pastangų. Turite rasti laiko juos puoselėti, augti kartu su partneriu. Nors gyvename žaibišku greičiu, turime rasti laiko pauzėms, ramybei. Todėl pasiryžus kurti santykius, būtina suprasti, kad susitinkate su žmogumi, kuris nėra jūsų kūrinys, o turi daugybę savų keistenybių ir norų. Tik nuolatinio darbo ir didelės meilės dėka, jūsų pora galės džiaugtis pilnavertiškais ne vienerius metus trunkančiais santykiais.

Paklausėme jaunimo, kaip jie supranta, kas yra kalbėjimasis poroje?

24 metų vaikinas: „Kalbėjimasis, man asmeniškai, reiškia tvirtesnio ryšio užmezgimą, jo puoselėjimą ir pasitikėjimo atsiradimą.“

22 metų mergina: „Kalbėtis su mylimu žmogumi – lyg kalbėtis su savo geriausiu draugu. Jis tave išklausys, padės visose situacijose. Po tokių pokalbių tarsi išsivalai, jautiesi lengviau.“

O kaip atsakysite Jūs?

Teksto autorė: Dagnė Zacharevskytė, SMK studentė