Mėnesio archyvas: Rugsėjis 2016

27 Sep

Šeima ir populiariosios kultūros iššūkis

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Šeima ir populiariosios kultūros iššūkis“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Matyt nesuklysiu teigdamas, kad bet kam, kas gražu, o šiandien galbūt ir labiau nei kada nors anksčiau, reikia pastangų. Štai čia ir susiduriame su pagrindiniu populiariosios kultūros iššūkiu – ji nereikalauja stengtis. Duoda lengvai, o atima dar lengviau. Ir daro tai nepastebimai.

Lygiai ta pati įžvalga tinka ir kalbant apie šeimą. Apskritai, apie bet kuriuos santykius. Juk visiems žmogiškiems ryšiams reikia pastangų, kartais net labai didelių. Skamba banaliai? Tačiau tai nėra tokia paprasta ir akivaizdi tiesa, žvelgiant į mūsų laikmečio kontekstus. Gyvename laisvoje ir tūkstančius pasirinkimų siūlančioje liberalioje epochoje. Perfrazuojant sociologą Zygmantą Baumaną net galima sakyti, kad mūsų gyvenimas tam tikra prasme tampa vis labiau likvidus. Ką tai reiškia? Paprastai tariant, – neapibrėžtas. Turint daugybę pasirinkimų, tarkime su kuo bendrauti ar ne, santykiams tapus problemiškiems ar sudėtingėjant, dažniausiai kyla klausimas – kodėl turėčiau visa tai tęsti? Kas man iš to? Juk pasaulis perpildytas galimybėmis. Ir tuomet mes neretai imame sprogdinti mus siejančius ryšius ar užsiėmimus, kurie kelia sunkumų. Nors dažniausiai (o gal net visada?) sudėtingiausi dalykai į gyvenimą atneša pačius geriausius ir gražiausius dalykus. O ypač, kai atsigręžęs sugebi pažvelgi į tai iš laiko perspektyvos.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

26 Sep

Jei byrės šeimos, byrės ir valstybė

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje aiškiai nurodyta, jog šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, kurį šalis globoja ir saugo. Deja, šiandien daugeliui aišku, jog tai tik gražūs žodžiai, realybėje nelabai turintys kūną. Prieš rinkimus viešai skelbiami gražūs lozungai dėl šeimų jau nebejaudina. Politikai pažadus pamiršta vos pasibaigus rinkimų karštinei, o šeimoms reikia gyventi toliau. Pasirodo, jos pačios ėmėsi kovoti už save, kol politikai tik maitina pažadais.

– Lietuvoje turime dešimtis šeimas ir vaikus prižiūrinčių ir kontroliuojančių institucijų. Joms nepavyksta susitvarkyti, jei prireikia nepriklausomos organizacijos? – „Respublika“ paklausė Šeimos instituto direktorės Jolantos RAMONIENĖS.

– Stebint situaciją ir suprantant, kad savaime pokyčiai neatsiras, institutas susibūrė iš iniciatyvių savanoriškai nusiteikusių žmonių. Žvelgiant į organizacijas, kurios jau yra, kurioms greita veikla yra gerokai sudėtingiau vykdoma, akivaizdu, kad viešoji įstaiga, kurioje valdymas ir įvairūs derinimai yra paprastesni, buvo reikalinga.

Šiandien situacija tokia, jog lyg ir kiekvienas suvokiame, kad šeima yra labai svarbu. Tačiau žvelgdamas į realybę, kur gausybė skyrybų, vaikai skambina į pagalbos linijas, smurto mastas didėja, o senoliai laukia, kad kažkas atvežtų bent lėkštę sriubos, supranti, kad kažkas yra ne taip. Daug kalbama apie šeimą, bet kai reikia sprendimų, viskas kažkaip pradingsta. Matyt, mes vis dar mąstome apie pasekmių likvidavimą, o ne apie priežasties pamatymą. Įvairios šeimų organizacijos yra ne kartą pateikusios skaičius, kad kur kas labiau apsimoka skirti pinigus prevencijai. Vaikui vaikų namuose atsiranda milžiniški pinigai, bet vaiko pinigams šeimose lėšų niekaip negalime atrasti. Dabar, kol šeima pati kažkaip dar juda, tol ji yra nematoma. Nebent iš jos galima išlupti naudos: liepiama gimdyti vaikus, mokėti mokesčius ir užkamšyti visas biudžeto skyles. Situacija tampa iškreipta, tėvai nebeturi kada net pabūti su vaikais, o ką jau kalbėti apie stebėjimą, kaip vyksta šeimos politikos įgyvendinimas.

Visą „Respublikos“ žurnalistės Justinos Gafurovos parengtą interviu skaitykite Respublika.lt.

23 Sep

Šeima krizėje: istorijos pabaiga ar nauja galimybė?

Skaitytojams siūlome pagal interviu su krizę įveikusia šeima parengtą straipsnį „Šeima krizėje: istorijos pabaiga ar nauja galimybė?“. Jį kviečiame perskaityti: Delfi.lt, Regionunaujienos.lt, Verslimama.lt, aukstaitijosgidas.lt, suduvosgidas.lt, dainavosgidas.lt, zemaitijosgidas.lt, bernardinai.lt, alfa.lt, 15min.lt.

– Kai kas nors sakydavo, jog krizė šeimoje būna septintais metais, atsakydavau, kad tai nesąmonė, mums taip nebus, nes pažįstam vienas kitą, tikrai taip nebus. Deja, turėjome krizę ir mes, – prisimena Tadas, verslininkas, 4 vaikų tėvas, išdrįsęs priimti iššūkį būti tėvu savo vaikams kasdien, būti vyru savo žmonai kasdien.

– Pabandę iš naujo nesitikėjome atgaivinti jausmus, norėjome daug kukliau, tiktai, kad galėtume, pajėgtume gyventi drauge. Už šį apsisprendimą gavome neįkainojamą apdovanojimą: mūsų namuose vėl gyvena meilė. – Džiaugiasi Ieva, nebeužduodanti sau klausimo apie tai, ar sutuoktinis yra jai skirtas žmogus, o tik klausianti, ką galiu padaryti, kad mano žmogus su manimi jaustųsi laimingas.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Pagalba santykių krizes išgyvenančioms šeimoms“.

13 Sep

Karalius nuogas – arba kodėl medijoms taip lengva mumis žaisti?

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Karalius nuogas – arba kodėl medijoms taip lengva mumis žaisti?“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Analizuoti tai, kaip įvairios medijos ir kultūra formuoja mūsų požiūrį į santykius ir šeimą – visada įdomu. Kodėl? Dažniausiai todėl, kad šis procesas yra beveik nematomas. Mes esame taip pripratę prie populiariosios (ir ne tik) kultūros siūlomo gyvenimo stiliaus, jog tai, kaip šie gyvenimo modeliai prasiskverbia į mūsų kasdienybę, beveik nepastebime. Galiausiai gyvename tokioje medijų perpildytoje erdvėje, kokioje negyveno nei viena ankstesnė karta.

O ką jau kalbėti apie tai, kad šiandieninio liberalizmo sukurta atmosfera iš esmės nesiūlo jokių tvirtų autoritetų ar gyvenimo gairių – veikiau vien pasirinkimus. Todėl kyla klausimas – ar tikrai visuomet esame laisvi? Ar gyvendami medijų sukurtame global village, dar galime rinktis? O gal mūsų sprendimai jau seniai yra nulemti nematomų populiariosios kultūros ir viešosios nuomonės autoritetų? […]

Galiausiai norisi grįžti prie pradžioje iškelto klausimo: kaip reikėtų vertinti tokias medijas? Vienas iš vertinimo aspektų galėtų būti palankumo šeimai aspektas. Ar minėtos medijos – filmai ir knygos skatina šeimai draugišką ir ją ugdančią atmosferą? Deja, tenka atsakyti, kad ne. Didžiulė dalis populiariosios, o nemenka ir rimtosios kultūros dalis šiandien tampa iššūkiu šeimai. Tačiau dar didesnis iššūkis yra sugebėti pastebėti šią situaciją ir atrasti tinkamą būdą joje aktyviai veikti. Veikti taip, kad kamuolys nebūtų nuolat mušamas tik į vienus vartus.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

01 Sep

Pradedamas projektas „Pagalba santykių krizes išgyvenančioms šeimoms“

„Šeimos institutas“ su partneriais Daugiavaikių šeimų asociacija MES ir šeimos centru „Kartu saldu“ pradeda vykdyti projektą „Pagalba santykių krizes išgyvenančioms šeimoms“.

Šis projektas – tai siekis konkrečiais darbais skatinti pozityvų bendravimą šeimose, padėti šeimoms įveikti krizines situacijas, ugdyti šeimos kultūrą ir socialinę šeimos narių tarpusavio atsakomybę .

Projektą iš dalies finansuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.