26 Jan

Tomas Senūta. Teisinga ir neteisinga informacija apie mūsų konferenciją

Dėkui dienraščiui Respublika, kuris informaciją apie mūsų konferenciją ir ten keltus klausimus sugeba pateikti nors ir trumpai, bet korektiškai. Ne ta prasme, kad politiškai korektiškai, bet ta prasme, kad teisingai nušviečia tai, apie ką buvo kalbama konferencijoje ir jos dokumentuose.
 
Ko nepasakysi apie LNK televizijos kanalą. Atsiradę prieš konferencijai prasidedant, jie paėmė gana išsamius interviu iš visų keturių jos pranešėjų užsieniečių. Reportažą iš viso šito galima buvo pamatyti pereito šeštadienio, sausio 17 d. 18.30 val. Žiniose tarp 8:35 ir 13:35 min. Šiuo metu tą žinių laidą galima pamatyti ir internete čia: https://go.lnk.lt/player?vodId=lnk_1768667400…
 
Taigi, svečio iš Vengrijos jie išvis neparodė ir net nepaminėjo. Nenurodė ir lenko Jerzy Kwasniewski atstovaujamos organizacijos Ordo Iuris, tik užrašė, kad tiesiog iš kažkokio teisinės kultūros instituto. Ką gi, nepatogus pavadinimas, nieko nepadarysi, ne šiaip kažkoks “teisinės kultūros institutas”. Betgi lenkas interviu atkreipė dėmesį ir į prastą demografinę situaciją Lenkijoje, matyt todėl norėjosi tą trumpą jo interviu ištrauką ir parodyti. Kaip ir latvės, kuri irgi atkreipė dėmesį į prastą demografinę padėtį Latvijoje ir slovakės, kuri atkreipė dėmesį į prastą demografinę padėtį Europoje apskritai. Vengras Arpadas matyt pernelyg gyrėsi Vengrijos pasiekimais, yra kuo pasigirti. O juk Vengrija pas mus “fe” – kaip ji gali turėti kokių nors pasiekimų?!
 
Jau nuo to penkiaminutinio reportažo pradžios visą laiką buvo pravedinėjama mintis, kad, mol, demografinė padėtis Europoje yra bloga, bet visose kitose šalyse ji yra blogesnė nei Lietuvoje. Suprask – labai dar neblogai pas mus, na ten yra keletas problemyčių, kurias reiktų geriau išspręsti, bet Seimas jau susirūpino sušaukęs šią konferenciją, tai galime atsipalaiduoti ir mėgautis. Žinoma, kad visą šią iniciatyvą pradėjo Forumas Šeima 2050 nutylėta, jis pats nei nepaminėtas tarp organizatorių – na, būtų sunku turbūt paaiškinti kam čia dar reikalinga kažkokia visuomeninė iniciatyva kelioms mažoms problemytėms spręsti.
 
Visa tai yra milžiniška netiesa. Gal ir galima sakyti, kad yra valstybių Europoje, kuriose demografiniai rodikliai yra tokie pat blogi kaip Lietuvoje. Bet dar blogiau yra nebent Ukrainoje. Tiesa, gal dar atkreipčiau dėmesį į išskirtinai pablogėjusią padėtį Lenkijoje pastaruoju metu. Manau, kad, panagrinėjus, rastum tiesioginį sąryšį su prieš kelius metus ten įvykusiu valdžios perėjimu į liberalų – marksistų rankas.
 
Apie mūsų problemas “leido” pasisakyti tik slovakei Helenai Hlubockai savo laidoje. Buvo trumpai paminėtas krentantis santuokų ir augantis skyrybų skaičius. Tuomet parodyta dabartinė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė (šiai ministerijai Lietuvoje tenka turbūt didžioji dalis su šeimos politika susijusių klausimų), kuri pakomentavo, kad santuokos – ne problema, skyrybos – taip. Na, žinoma, kur jau nebus, jei mes esame tvirtai pirmoje vietoje visoje Europos Sąjungoje jau ilgą laiką pagal skyrybų skaičius. Tuomet baimes dėl skyrybų paminėjo ir viena Vilniaus studentė.
 
Gal ir fainai, kad į reportažą buvo pridėta tų studentų, jei tik jie ten iš tikro buvo nuoširdūs ir tikri. Bet kuriuo atveju lieka klausimas kiek jie yra reprezentatyvūs. Mat reportaže jie ten visi “geriečiai” ir pasižada ateity turėti savo vaikų, nors nelabai dar greitai. O kaip likę Lietuvos jaunuoliai? Žodžiu, reportaže su tuo reprezentatyvumu – bėda. Kad ir su tuo minėtosios ministrės parodymu. Mūsų konferencijoje ji juk nesiteikė dalyvauti. Ir išvis nėra mūsų pusėje. Kol kas pasižymėjo tik tuo, kad buvo viena iniciatorių sunaikinti Šeimos stiprinimo įstatymą, kurį mes baigiamaisiais pasiūlymais siūlėme įgyvendinti, o ne naikinti, bei Nacionalinę Šeimos Tarybą (NŠT), kurios laikina pirmininkė dr. Lijana Gvaldaitė ne tik dalyvavo konferencijoje, bet ir skaitė pranešimą nuo Lietuvos. NŠT dabar yra vienintelė šiokia tokia koordinuojanti šeimos politiką institucija Lietuvoje, o mes baigiamuose pasiūlymuose kaip tik siūlėme šią politiką ne toliau fragmentuoti, bet koordinuoti ir integruoti.
 
Ateityje matomai teks LNK prie savo renginių neprileisti. Dalinėmis tiesomis manipuliuoja taip, kad bando sudaryti priešingą įspūdį Lietuvos žmonėms nei yra.
 
Čia palieku nuorodą į nesumanipuliuotą straipsnį Respublikoje:
 
26 Jan

Dr. Rimantas Jonas Dagys. Giluminės JAV ir ES nesutarimų priežastys: demografija, vertybės ir atsakomybė 

Europa ilgą laiką galėjo sau leisti gyventi saugumo iliuzijoje. Tačiau šiandien vis akivaizdžiau matyti, kad nuoseklus nusigręžimas nuo šeimos, gimstamumo ir krikščioniškųjų vertybių silpnino Vakarus ne tik kultūriškai, bet ir demografiškai bei ekonomiškai. Šeimos institucijos nuoseklus ardymas, „vaivorykštinės“ tapatybės iškėlimas virš tautos ir valstybės, ideologizuota, žmogų kaip problemą traktuojanti iškreipta žalioji politika – visa tai turi ne ideologines, o labai konkrečias pasekmes.

Šiandien Jungtinės Amerikos Valstijos vis aiškiau įvardija tai, kas ilgą laiką buvo nutylima: Europa turi pati prisiimti atsakomybę už savo saugumą ir ateitį. Tai nėra išdavystė. Tai blaivus, nors ir pavėluotas perspėjimas. Tai primena tėvo žodžius jau suaugusiam sūnui – gana gyventi kitų sąskaita, ypač tuo pat metu moralizuojant tuos, kurie tą sąskaitą apmoka. Laikas pačiam išlaikyti save ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimus.

JAV iš esmės ragina Europą grįžti prie vertybių, kurios sukūrė Vakarų pasaulį: pagarbos vyro ir moters sukurtai šeimai, giminei, tautai ir valstybei, o ne simbolinėms ideologinėms vėliavoms, kurios negimdo nei vaikų, nei ateities.

https://laikmetis.lt/dr-rimantas-jonas-dagys-gilumines-jav-ir-es-nesutarimu-priezastys-demografija-vertybes-ir-atsakomybe/

26 Jan

Agnese Irbe. Demografija Lietuvoje ir Latvijoje

Straipsnis apie mūsų konferenciją ir demografines problemas tiek Lietuvoje ir Latvijoje, tiek visame pasaulyje iš latviško portalo www.telos.lv.

Nuotraukoje: konferencijos pranešėja iš Latvijos dr. Agnese Irbe OSF Seimo vicepirmininkės ir laikinosios Šeimos politikos grupės pirmininkės Aušrinės Norkienės organizuotoje oficialioje vakarienėje Seime kartu su kitais konferencijos organizatoriais.

https://laikmetis.lt/agnese-irbe-demografija-lietuvoje-ir-latvijoje/

26 Jan

Mažos tautos tiesiogine prasme gali susidurti su išnykimo ar asimiliacijos grėsme, teigia filosofė iš Latvijos

Į portalo “Laikmetis” klausimus atsako 2026-01-14 tarptautinės konferencijos „Demografiniai iššūkiai ir šeimos politika – tarptautinė patirtis“ Seime pranešėja iš Latvijos dr. Agnese Irbe OFS, humanitarinių mokslų daktarė, Latvijos filosofų asociacijos „Peripatos“ įkūrėja, nacionalinio, socialinio ir krikščioniškai konservatyvaus periodinio žurnalo „Telos“ (www.telos.lv) vyriausioji redaktorė.

Jos pranešimo tema: „Kultūros, pasaulėžiūros ir ideologijos vaidmuo gimstamumo rodikliuose“.

https://laikmetis.lt/mazos-tautos-tiesiogine-prasme-gali-susidurti-su-isnykimo-ar-asimiliacijos-gresme-teigia-filosofe-is-latvijos/

13 Jan

Jerzy Kwasniewski: kiekvienas valstybės sprendimas turėtų būti vertinamas pagal jo poveikį šeimai

Į portalo “Laikmetis” klausimus atsako 2026-01-14 tarptautinės konferencijos „Demografiniai iššūkiai ir šeimos politika – tarptautinė patirtis“ Seime pranešėjas iš Lenkijos adv. Jerzy Kwasniewski, Teisinės kultūros pagrindų instituto „Ordo Iuris“ valdybos pirmininkas (Lenkija).

„Ordo Iuris“ – konservatyvi, katalikiška lenkų teisinė organizacija ir „think tank“ (minčių inkubatorius), besidominti gyvybės, šeimos, laisvės ir krikščioniškos tapatybės klausimais, aktyviai veikianti Lenkijoje ir siekianti populiarinti tradicines šeimos vertybes bei teisines nuostatas, atitinkančias katalikų mokymą, pasireiškiančius kaip kritika „homoseksualių santuokų“ pripažinimui. 

Jo pranešimo tema: „Šeimos teisių konvencijos projektas: nauji pagrindai tarptautiniam šeimos integravimo stiprinimui ir demografinės politikos plėtrai“

https://laikmetis.lt/jerzy-kwasniewski-kiekvienas-valstybes-sprendimas-turetu-buti-vertinamas-pagal-jo-poveiki-seimai/

 

 

12 Jan

Kaip į demografinius iššūkius atsiliepia Slovakija?

Į portalo “Laikmetis” klausimus atsako 2026-01-14 tarptautinės konferencijos „Demografiniai iššūkiai ir šeimos politika – tarptautinė patirtis“ Seime pranešėja dr. Helena Hlubocka, politinės partijos „Krikščionių sąjunga“ politinė patarėja ir generalinė direktorė (Slovakija).

Jos pranešimo tema: „Demografinis atsparumas per šeimas: politiniai būdai kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu“.

https://laikmetis.lt/kaip-i-demografinius-issukius-atsiliepia-slovakija/

12 Jan

Gyvybiškai svarbu iš naujo kurti šeimai palankią visuomenę – Vengrijos patirtis

Į portalo “Laikmetis” klausimus atsako 2026-01-14 tarptautinės konferencijos „Demografiniai iššūkiai ir šeimos politika – tarptautinė patirtis“ Seime pranešėjas dr. Árpád József Mészáros, Maria Kopp demografijos ir šeimų instituto viceprezidentas strategijai (Vengrija). Jo pranešimo tema: „Šeima pirmiausia: Vengrijos šeimos politikos patirtis“.

Maria Kopp demografijos ir šeimų institutas (KINCS) veikia kaip Vengrijos Kultūros ir inovacijų ministerijos Šeimos reikalų valstybės sekretoriato paramos institucija. Nuo 2018 m. KINCS vykdo šeimos mokslinius tyrimus ir analizę, jungdamas mokslo pasaulį su politikos formavimu ir sprendimų priėmimu. Vadovaudamasis profesorės Mários Kopp dvasia, institutas siekia stiprinti šeimas.

https://laikmetis.lt/gyvybiskai-svarbu-is-naujo-kurti-seimai-palankia-visuomene-vengrijos-patirtis/

12 Jan

NŠT pirmininkė Lijana Gvaldaitė: pilietinės visuomenės balsas šeimos klausimais yra prislopęs

Į portalo “Laikmetis” klausimus atsako 2026-01-14 tarptautinės konferencijos „Demografiniai iššūkiai ir šeimos politika – tarptautinė patirtis“ Seime pranešėja dr. Lijana Gvaldaitė: https://laikmetis.lt/nst-pirmininke-lijana-gvaldaite-pilietines-visuomenes-balsas-seimos-klausimais-yra-prislopes/

12 Jan

Dr. Rimantas Jonas Dagys. Egzistencinė grėsmė Lietuvai

Artėjant mūsų rengiamai svarbiai tarptautinei konferencijai Seime demografijos ir šeimos politikos tema (žiūrėkite sausio 14 d. nuo 12 val. rodoma per Atviro Seimo TV kanalą) dr. Rimantas Jonas Dagys pristato pagrindinius statistinius ir politinius aspektus bei demografinius iššūkius Lietuvai. 
 
Kas atsitiko Lietuvai, kad ją atstovaujantiems politikams taip mažai rūpi tai, jog tauta tiesiog išmiršta? Tai klausimas, kurį šiandien privalome užduoti atvirai ir be užuolankų. Kaip turėtų elgtis atsakingi Lietuvos visuomenės piliečiai ir politikai, žinodami, kad demografinė padėtis šalyje sparčiai blogėja?
Nuo 1995 metų Lietuvoje daugiau žmonių mirė nei gimė – gyventojų sumažėjo (išmirė) apie 340 tūkstančių. Jei niekas nesikeis prognozuojama, kad iki 2050 metų Lietuva neteks dar daugiau nei 630 tūkstančių gyventojų. Tai reiškia, kad per kelis dešimtmečius galime prarasti beveik 1 milijoną žmonių. Tai ne tik statistika – tai tautos nykimas.