Bendradarbiavimas

„Šeimos institutas“ kartu su kitomis šeimoms atstovaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis* vykdantis NVO institucinio stiprinimo projektą „AŠIS: atstovavimo šeimų interesams stiprinimas“,  kviečia nevyriausybinių organizacijų atstovus dalyvauti Šeimų organizacijų telkimo forume, kuris vyks lapkričio 24 d. (šeštadienį) Papilio g. 5, Kaune.

Džiugu, kad Lietuvoje veikia nemažai šeimoms atstovaujančių judėjimų, organizacijų. Visgi kol kas organizacijos mažai žino apie vienos kitų veiklas, pasiekimus, gebėjimus, interesų kryptis, trūksta NVO bendradarbiavimo, veiksmų koordinavimo, tarpusavio komunikavimo. Tokia situacija nepalanki atstovavimui šeimų interesams, nes valdžios institucijų atstovai dažnai net nežino į ką kreiptis, ką kviesti bendradarbiauti.

„Nepaisant racionalaus poreikio vienytis ir konsoliduoti savo pajėgumus atstovauti bendriems interesams, net ir tos pačios ideologinės pakraipos organizacijos yra išsiskaidę. Tokia situacija susiklostė tiek dėl interesų įvairialypiškumo, tiek dėl kovos dėl finansavimo, tiek dėl nuomonės, kad geriau principingai laikytis savo pozicijos, nei daryti kompromisus konsoliduojant jėgas siekiant daryti įtaką politiniams sprendimams. Išsiskaidžiusios organizacijos negali akumuliuoti bendrų žmogiškųjų išteklių vieningai veiklai, dėl to joms kyla pavojus nepajėgti teikti konstruktyvių pasiūlymų politikams.“ (Dr. E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė. Disertacija “Visuomenės dalyvavimas formuojant šeimos politiką Lietuvoje”, 2017 m.)

Todėl „Šeimos instituto“ iniciatyva bendram projektui sutelktos nevyriausybinės organizacijos nusprendė suburti šeimos politikos srityje veikiančias organizacijas, kad šeimų interesams būtų tinkamai atstovaujama valstybės ir vietiniu lygmenimis.

Šeimų organizacijų telkimo forumas – išskirtinis įvykis Lietuvoje, nes jame kviečiamos dalyvauti daugiau nei 30 šeimų stiprinimo srityje veikiančių NVO. Organizacijų atstovai turės galimybę susipažinti, užmegzti kontaktus ir diskutuoti aktualiais klausimais.

Renginio metu drauge bus rengiama ir pasirašoma bendros veiklos deklaracija. Tai bus pirmasis žingsnis pradedant telkti šeimų interesams atstovaujančias nevyriausybines organizacijas į koaliciją siekiant nuoseklaus, efektyvaus, ilgalaikio ir plataus atstovavimo šeimoms.

Renginio metu žodį tars ir dalyvius pasveikins Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Registracija į renginį privaloma: https://bit.ly/2AQ6TO5

Kvietimas į renginį (PDF).

Renginio programą rasite (PDF).

* Projekto vykdytojas: Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija. Projekto įgyvendinimo dalyviai ir partneriai: VšĮ „Šeimos institutas“, asociacija „Lietuvos tėvų forumas“, jaunimo sambūris „Pro Patria“, asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“, Elektrėnų savivaldybėje veikiančių NVO asociacija.

Projektas finansuojamas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

„Šeimos instituto“ iniciatyva sutelktos šeimų organizacijos pradeda įgyvendinti projektą „AŠIS: atstovavimo šeimų interesams stiprinimas“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotame nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektų finansavimo atrankos konkurse šis projektas įvertintas aukščiausiu balu.

Projekto vykdytojas yra Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija. Projekto įgyvendinimo dalyviai ir partneriai: VšĮ „Šeimos institutas“, asociacija „Lietuvos tėvų forumas“, VšĮ „Laisvos visuomenės institutas“, jaunimo sambūris „Pro Patria“, asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“, Elektrėnų savivaldybėje veikiančių NVO asociacija.

Šiuo projektu numatoma plėtoti šeimų stiprinimo srityje veikiančių NVO partnerystę, bendradarbiavimą, tarpusavio komunikavimą, didinti darbo efektyvumą, kelti atstovavimo šeimų interesams valstybės ir savivaldybių institucijose kokybę bei prisidėti kuriant ir plėtojant ilgalaikio bendradarbiavimo mechanizmus, atlikti pasirinktos ministerijos patvirtintos programos įgyvendinimo vertinimą, padėti valstybės ir savivaldybių institucijoms formuoti šeimos politiką dalyvaujant darbo grupių, tarybų, komisijų veikloje, Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose, ministerijų pasitarimuose, teikti konkrečius siūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo ir piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus.

Siekiant skleisti informaciją apie NVO – projekto vykdytojų veiklą ir apie kitas šeimos stiprinimo srityje veikiančias institucijas, bus sukuriamas portalas – platforma.  Šiame portale bus skelbiamos naujienos ir ataskaitos apie projekto vykdytojų veiklą, dalinamasi patirtimi, bendradarbiaujama bendrose veiklose. Taip pat sudarytas NVO, atstovaujančių šeimoms ir dirbančių su šeimomis įvairiuose regionuose, katalogas.

Bus atlikta studija „Nevyriausybinio sektoriaus vykdomų lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programų galimybių tyrimas“.  Tyrimu siekiama įvertinti:
1) NVO vykdomų lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programų atitikimą ŠMM patvirtintai Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai (SLURŠ) bendrajai programai (2016);
2) ją atitinkančių programų prieinamumą ir žinomumą;
3) veiksnius ir priemones, leidžiančius išplėsti esamų NVO programų taikymą ir prieinamumą kuo didesniam jaunų žmonių skaičiui šalyje.
Atliekant studiją bus bendradarbiaujama su sociologijos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai sričių ekspertais.

Raštiškų siūlymų ir (ar) rekomendacijų dėl paskatų sistemos, užtikrinančios NVO ir bendruomenių teikiamų paslaugų rengimo šeimai srityje, pateikimas. Bus teikiamos tyrimo rezultatais pagrįstos rekomendacijos dėl NVO galimybių ir skatinimo vykdyti SLURŠ programos įgyvendinimą, taip pat pasiūlymai, kaip geriau paskirstyti išteklius, skirtus šios programos įgyvendinimui. Sprendžiant šeimose kylančius rūpesčius dėl šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo bei vaikų užimtumo, bus pateiktos rekomendacijos valdžios institucijoms kaip geriau plėsti paauglių užimto paslaugas ir efektyviau paskirstyti joms skirtus išteklius.

Siekiant pagilinti šeimų NVO atstovų žinias ir gebėjimus advokacijos srityje, planuojama surengti advokacijos mokymus. Kadangi sprendimų priėmimo, bendradarbiavimo pobūdis nacionaliniu ir vietos lygmeniu yra skirtingas, planuojama surengti dvejus atskirus mokymus. Mokymų metu dalyviams bus sudarytos sąlygos diskutuoti ir dalintis gerąja praktika. Taip pat bus vykdomi praktiniai dirbančių šeimų atstovų advokacijos mokymai “Dirbančio reikalavimai = šeimos poreikiai”, kuriuose bus analizuojamos dirbančių šeimų galimybės būti atstovaujamoms trišaliame dialoge. Šeimų NVO atstovai bus apmokomi lyderystės principų savose bendruomenėse bei santykiuose su valdžios ir savivaldos institucijomis organizuojant mokymus „Tvarioji NVO lyderystė bendruomenėje“.

Bus vykdoma ilgalaikio bendradarbiavimo mechanizmų su valstybės institucijomis kūrimo ir stiprinimo veikla šeimos stiprinimo srityje (konsultacijos ir susitikimai, dalyvavimas darbo grupėse, teikiami pasiūlymai):

• Dėl Nacionalinės šeimos tarybos siekiant paspartinti Šeimos stiprinimo įstatymo įgyvendinimą bei užtikrinti efektyviausią atstovavimą šeimų interesams nacionaliniu lygmeniu;
• Dėl savivaldybių šeimų tarybų steigimo ir jų veiklos stiprinimo siekiant efektyvesnio atstovavimo šeimų interesams savivaldos lygmeniu;
• Dėl bendradarbiavimo paauglių (14-19 m.) užimtumo atostogų metu (savanorystė, darbas, praktika);
• Dėl bendradarbiavimo SLURŠ programos įgyvendinimo srityje;
• Dėl atstovavimo dirbančių šeimų interesams gerinimo.

Šeimų interesams atstovaujančių organizacijų susitikimas ir bendros deklaracijos pasirašymas. Lietuvoje veikia nemažai tėvams ir/ar šeimoms atstovaujančių judėjimų, organizacijų, tačiau kol kas organizacijos mažai žino apie vieni kitų veiklas, pasiekimus, gebėjimus, interesų kryptis, trūksta NVO bendradarbiavimo, veiksmų koordinavimo, tarpusavio komunikavimo. Tokia situacija nepalanki atstovavimui šeimų interesams, nes valdžios institucijų atstovai dažnai net nežino į ką kreiptis, ką kviesti bendradarbiauti. Todėl bus telkiamos šeimos politikos srityje veikiančios organizacijos, kad šeimų interesams būtų tinkamai atstovaujama valstybės ir vietiniu lygmenimis. Renginio metu bus organizuojamos world cafe diskusijos. Pasaulio kavinė (angl. World Café) – tai metodas, paremtas diskusijomis ir nevaržomu nuomonių išsakymu. Tai padės surasti bendrus tikslus telkiant išsiskaidžiusias šeimų organizacijas.
Susitikimo metu numatoma parengti bendradarbiavimo deklaraciją, kurioje būtų numatytos bendros aptartos veiklos kryptys šeimos politikos srityje ir tolimesnio bendradarbiavimo pagrindiniai principai, toliau numatant šeimų organizacijų koalicijos kūrimą.

Projekto metu bus vykdoma gerosios viešojo ir NVO sektoriaus bendradarbiavimo patirties šeimos politikos srityje sklaida ir viešinimas. Bus atliekama gerosios darbo įvairiose tarybose ir komisijose praktikos paieška, interviu su NVO ir institucijų atstovais, ši geroji praktika bus apibendrinama ir viešinama spaudoje.

„Šeimos institutas“ drauge su partneriu Socialinių mokslų kolegija pradeda vykdyti projektą „PPP: pozityviai, patraukliai, paveikiai (socialinė reklama apie šeimą)“.

Šis projektas skirtas formuoti pozityvų jaunimo požiūrį į šeimą, padėti visuomenei išsilaisvinti nuo stereotipinio, dažnai žiniasklaidos suformuoto, požiūrio į šeimą kaip įvairių visuomenėje kylančių problemų šaltinį.

Klaidingai atskiriant laisvę nuo atsakomybės, jaunimo tarpe jaučiamas nuomonių dvylipumas: iš vienos pusės labai teigiamai pasisakoma šeimos atžvilgiu ir tuo pačiu metu labai pozityviai žiūrima į kohabitaciją. Dabarties karta kuria rytdieną, todėl ypač svarbu formuoti teisingą jaunimo požiūrį į šeimą ir santuoką. Siekiant, kad visuomenėje įsivyrautų palankumas šeimai, svarbu formuoti pozityvų požiūrį į:

• šeimą – kaip pagrindinį, svarbiausią gyvenimo projektą;
• meilę – kaip susijusią su atsakomybe ir įsipareigojimu;
• tarpusavio santykius – kaip nesivystančius savaime, bet reikalaujančius nuolatinių pastangų, augimo;
• pagalbos ieškojimą, konsultavimąsi – kaip natūralų, būtiną asmens, poros, tėvų formavimuisi, tobulėjimui, brandai.

Statistika rodo, kad Lietuvoje plinta alternatyvios šeiminio gyvenimo formos, gausėja nepilnų šeimų, beveik pusė susituokusiųjų skiriasi, daugėja nesantuokinių vaikų. Apskritai visuomenėje daugiau kalbama apie asmeninę ir profesinę sėkmę, nei sėkmingą šeiminį gyvenimą. Žiniasklaidoje taip pat dažniau pateikiamos neigiamos šeiminės patirtys, o kaip žinia, žiniasklaida labai stipriai veikia ir formuoja visuomenės nuomonę, požiūrį, mąstymą.

Tyrėjai tvirtina, kad santuoka yra ir priežastis, ir pasekmė, t.y. santuoką sudaro sveikesni žmonės ir santuokoje išsaugoma sveikata (tiek fizinė, tiek psichinė, tiek dvasinė). Kadangi mūsų visuomenė „serga“, tai rodo skyrybų, smurto, patyčių, priklausomybių, savižudybių epideminis mastas, vyrauja žema tarpusavio santykių kultūra (menka savivertė, negebėjimas konstruktyviai spręsti konfliktų, atsakomybės ir įsipareigojimų vengimas, ribotos žinios apie šeimos ir asmens psichosocialinės raidos tarpsnius ir pan.), reikia įvairiapusio „gydymo“.

Kaimyninių valstybių politikai įvardina, kad ne tik konkrečios šeimos politikos priemonės, tokios kaip šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo galimybės, parama gausioms šeimoms, išplėtotos paslaugos poroms, tėvams, krizių prevencija, mokestinės lengvatos vaikus auginantiems ir pan., bet ir teigiamas visuomenės požiūris į šeimą yra labai svarbūs renkantis kurti šeimą, ar sprendžiant dėl vaikų skaičiaus (pagal pranešimus tarptautinėje konferencijoje „Rūpestis dėl ateities visuomenės: demografija ir šeimos politika Baltijos ir Vidurio Europos šalyse“, 2018-02-23).

Jau prieš dešimtmetį Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (LR Seimas, 2008-06-03) kaip vienas iš svarbiausių palankios šeimai aplinkos kūrimo darbų išskirtas teigiamo visuomenės požiūrio į šeimą formavimas „pirmiausia per valstybės švietimo sistemą ir kitas valstybės institucijas, visuomenines organizacijas, bendruomenes“, kartu numatant „riboti šeimos institutą griaunančius viešumos veiksnius“. Po poros metų šeimoms atstovaujančių NVO iniciatyva parengtas Nacionalinis susitarimas dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo, kuriame rašoma „Kintant visuomenės vertybinėms nuostatoms, klaidingai buvo supriešinti šeimos įsipareigojimai, atsakomybė ir asmens saviraiškos, karjeros, tvirto materialinio pagrindo siekimas. Tai lėmė nepalankaus visuomenės požiūrio į šeimą stiprėjimą ir kritusią šeimos savivertę. Siekdami pagerinti padėtį, sveikiname žiniasklaidos pastangas objektyviai atspindėti šeimų gyvenimą ir numatome […] formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą, puoselėti šeimos vertybes per visuomenės informavimo priemones, renginius ir kitas laisvalaikio formas, akcentuojant šeimos narių laisvalaikio leidimą kartu bei ypatingą dėmesį skiriant socialinei reklamai.“

Deja, per dešimtmetį pokytis šioje srityje nebuvo pakankamas. Todėl šiais metais įsigaliosiančiame Šeimos stiprinimo įstatyme (Nr. XIII-700) tarp šeimos stiprinimo krypčių bei jų įgyvendinimui skirtų priemonių vis dar numatytos užtikrinančios galimybes „formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą, puoselėti šeimos vertybes, jas propaguoti pasitelkus visuomenės informavimo priemones, renginių metu ar kitais būdais“ (6.1.4).

Projekto metu numatoma sukurti socialinę reklamą apie šeimą ir ją platinti socialiniuose tinkluose. Pagal klasikinį apibrėžimą socialinės reklamos tikslas – atkreipti dėmesį į aktualiausias visuomenės problemas bei moralines vertybes, keisti visuomenės požiūrį (elgesį) jų atžvilgiu. Kadangi šeimos vertybės nėra naujos, projektu siekiama sukurti pozityvų požiūrį į jas, kaip sudarančias sveikai besivystančio ir augančio žmogaus gyvenimo ir kūrybos pagrindą.  Mileniumo kartai priklausantys žmonės yra linkę suteikti prasmę net kasdienei savo veiklai, tad visa, kas susiję su jo gyvenimą įprasminančiais pranešimais, patenka į jo dėmesio centrą. Šio projekto komunikacija bus siekiama pateikti šeimą kaip geriausią, laimintį, protingą jų sprendimą.

Projekto kūrybininkai ir įgyvendintojai – SMK Marketingo ir reklamos kūrimo studijų programos studentai.

Projekto įgyvendinime dalyvaujantys dėstytojai ir studentai įgys iki šiol SMK neplėtotos reklamos srities – socialinės reklamos apie šeimą – kūrimo ir platinimo patirties.

Projektą finansuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

PROJEKTO REZULTATAI

„Šeimos institutas“ drauge su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis ragina politikus neratifikuoti Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos (Stambulo konvencijos), nes tai atneštų Lietuvos valstybei daugiau žalos negu naudos.

Kreipimąsi pasirašė: NVO vaikams konfederacija (atstovaujanti 86 nevyriausybines organizacijas), Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (atstovaujanti 33 nevyriausybines organizacijas), Lietuvos šeimos centras (atstovaujantis 54 regioninius šeimos centrus), Laisvos visuomenės institutas, Santuokos ir šeimos studijų centras (VDU), Lietuvos tėvų forumas, Vakarų Lietuvos tėvų forumas, „Šeimos institutas“, Ateitininkų federacija, Daugiavaikių šeimų asociacija „MES“, Pasaulio gydytojų federacija „Už žmogaus gyvybę“ ir kitos.

Viešo kreipimosi dėl Stambulo konvencijos tekstas

Informuojame, kad 2017 m. birželio 16 d. Seime vyks Žmogaus teisių komiteto organizuojama tarptautinė konferencija „Stambulo konvencijos ratifikavimas – kas pasikeistų?“. Atkreipiame dėmesį, kad kreipimąsi pasirašiusių organizacijų atstovai galės pasisakyti tik  po konferencijos vyksiančioje panelinėje diskusijoje.

Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvyko šeimų NVO atstovų ir ministerijos atstovų susitikimas dėl Nacionalinės šeimos tarybos (NŠT) statuso, tikslų, funkcijų, teisių ir kt. Nevyriausybinių organizacijų atstovai pastarąsias savaites tarpusavyje diskutavo, kokia turėtų būti NŠT. Buvo peržiūrėtas Seimo nutarimo dėl Nacionalinės šeimos tarybos įsteigimo ir jos veiklos nuostatų patvirtinimo projektas (XIIP-786, 2013-06-25), įvertintas Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos veiklos modelis, diskutuota dėl numatomos NŠT ir jau veikiančios Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos veiklų koordinavimo ar net bendro veikimo ir pan.

„Formuojant bene svarbiausią Lietuvai – šeimos – politiką, priimant įvairius sprendimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai labai svarbi šeimas atstovaujančių, dirbančių su šeimomis nevyriausybinių organizacijų pagalba“, – sakė ministro patarėja Kristina Paulikė.

Susitikimas baigėsi nutarus ministrui pasiūlyti kas 2 mėnesius organizuoti šeimų NVO ir SADM vadovybės bei šeimos politikos skyriaus atstovų susitikimus aktualiais šeimoms klausimais, nes NŠT steigimo klausimas bus sprendžiamas Seime svarstant Šeimos stiprinimo įstatymo projektą.

Pirmajame šeimų NVO atstovų susitikime su Socialinės apsaugos ir darbo (SAD) ministru Linu Kukuraičiu buvo tariamasi, kaip stiprinti šeimas. Šeimų NVO atstovai ne tik prisistatė, bet ministrui ir jo komandai išsakė gausybę lūkesčių, įvardino opiausias problemas. Ministras pristatė, kokios svarbiausios SAD ministerijos veiklos kryptys:
1) pajamų nelygybės ir skurdo mažinimas (darbo užmokesčio didinimas; socialinių išmokų ir pensijų didinimas; paramą gaunančiųjų aktyvinimas);
2) šeimų ir vaiko teisių apsaugos stiprinimas (vaiko pinigų didinimas ir gavėjų rato plėtimas; vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimas, unifikavimas, standartizavimas visoje Lietuvoje; maksimalaus paslaugų šeimoms paketo sukūrimas);
3) socialinės piliečių atsakomybės didinimas (darbuotojų derybinių galių stiprinimas; NVO institucinis stiprinimas.

„Šeimos klausimai yra horizontalūs. Tai yra, jie apima visas pagrindines sritis – darbą, sveikatą, švietimą, būstą ir kitas svarbias sritis. Todėl į šeimos klausimų sprendimą sieksime įtraukti visų susijusių institucijų atstovus, svarbų balsą suteikiant nevyriausybinėms organizacijoms“, – sakė ministras L. Kukuraitis.

Susitikimas baigėsi ministrui apibendrinus ir išskyrus svarbiausius klausimus/darbus:
1. Tarimosi struktūra su sprendimo galia, t.y. Šeimos tarybos su ministerijų atstovais viceministrais ir Vyriausybės atstovais, NVO atstovais ir mokslininkais sukūrimas. Iki kito susitikimo šeimų NVO atstovai ir ministerijos atstovai turi apsvarstyti, kokia galėtų būti tokios Tarybos sudėtis, nuostatai ir pan.
2. Šeimos stiprinimo įstatymo projekto tobulinimas. Ministras pakvietė NVO atstovus dirbti su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu, raginti jį svarstyti įstatymo projektą, teikti siūlymus.

Susitikime dalyvavo atstovai iš šių NVO: Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Lietuvos tėvų forumas, Nacionalinis aktyvių mamų sambūris, Gausių šeimų asociacija, „Šeimos institutas“, Laisvos visuomenės institutas, Šeimų universitetas, asociacija „Kitoks vaikas“, pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centras, Šiaurės Lietuvos tėvų asociacija. Taip pat dalyvavo Vilkaviškio rajono ir Kauno miesto šeimų tarybų atstovai.

Šeimų NVO atstovų susitikime su Seimo Pirmininku V. Pranckiečiu buvo aptariamos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) pataisos, kuriomis siekiama apibrėžti smurtą ir atskiras jo rūšis bei įtvirtinti jo draudimą. Šie pasiūlymai numatomi svarstyti Seimo neeilinėje sesijoje, vyksiančioje vasario 14 d.

Susitikime dalyvavo Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė, Seimo narė D. Šakalienė, „Šeimos instituto“ vadovė J. Ramonienė, Laisvos visuomenės instituto vadovė K. Zamarytė-Sakavičienė, Lietuvos tėvų forumo atstovė K. Gaponovienė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas T. Šalkauskas ir NVO koalicijos „Už vaiko teises“ atstovės.

Dž. G. Barysaitės nuotrauka, Seimo vaizdo ir garso archyvas

Susitikimo dalyviai vieningai sutarė, kad šeima yra pati palankiausia aplinka vaikui augti ir vystytis. Tad tikimės, kad siekiant užtikrinti vaiko teisių apsaugą bus ypatingas dėmesys skiriamas šeimos stiprinimui.

Siūlomo teisinio reguliavimo problemos:

• Vienintelio vaiko poreikio – būti apsaugotam nuo smurto (orientacija į smurtą šeimoje) – iškėlimas aukščiau visko.
• Smurto prieš vaikus problemos sprendimo susiaurinimas iki smurto sąvokų apibrėžimo ir bausmių tėvams numatymo.
• Taisyklių kūrimas visiems tėvams pagal išimtinius atvejus.
• Šeima traktuojama kaip potenciali smurto vieta, o ne kaip palankiausia aplinka vaikui augti ir vystytis.

Šeimas atstovaujančių organizacijų palaikomi principai dėl vaiko teisių apsaugos

Vienareikšmiškai pasisakome prieš smurtą šeimose – tiek tėvų prieš vaikus, tiek valstybės institucijų prieš tėvus. Siekiant spręsti smurto visuomenėje problemą ir užtikrinti geriausią bei saugiausią vaikui vystytis aplinką, siūlome vadovautis šiais principais:

• Tėvai yra pirminiai vaikų ugdytojai ir turi teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.
• Biologinių tėčio ir mamos šeima valstybėje turi būti traktuojama kaip palankiausia aplinka vaikui augti ir vystytis, o ne kaip potenciali smurto vieta. Tos išimtys, kai gyvenimas šeimoje vaikui išties kelia grėsmę, negali pateisinti visų šeimų privataus gyvenimo ir teisės auklėti vaikus negerbimo.
• Esminis vaiko poreikis yra būti mylimam ir augti savo šeimoje, todėl turi būti teikiamos paslaugos vaikui jo šeimoje, taip pat tėvams, kad jie gebėtų prisiimti savo vaiko auginimo atsakomybę ir neperduotų tos atsakomybės valstybei. Valstybei globa brangiai kainuoja, o tarptautinė patirtis rodo, kad vaikai, augę ne savo šeimoje, taip pat dažnai patys neaugina savo vaikų ir tęsiasi užburtas ratas.
• Visuomenėje besitęsiantį smurto vešėjimą gali nutraukti tik nuo vaikystės skatinami kitokie tarpusavio santykiai, grindžiami pagarba ir meile kitam asmeniui. Jei santykiai šeimoje tampa įtempti ir tai gali pereiti į smurtą, tokiai šeimai reikia pagalbos, o ne bausmių.
• Siekiant iš esmės mažinti smurto problemą, reikia kovoti ne su pačiu smurtu, bet su jo priežastimis: alkoholio vartojimas, auklėjimo įgūdžių stoka, skurdas bei tėvų bejėgiškumo jausmas užgriuvus problemoms, šeimyninių, bendruomeninių ryšių ir atsakingos kaimynystės stoka.
• Smurto klausimo sprendimas yra ne tiek įstatymo, kiek vykdymo problemų, grįžtamojo ryšio, tarpžinybinio bendradarbiavimo klausimas. Būtina plėsti prevencinių ir intervencinių paslaugų tinklą, kad VTAP įstatymas neliktų tik grėsme tėvams.
• Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turi suteikti reikiamus įgaliojimus vaiko teisių apsaugos tarnyboms, bet taip pat turi apsaugoti tėvus nuo perteklinio valstybės kišimosi į šeimą, kai tam nėra būtino reikalo. Valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai turi būti taikomi tik tada, kai tai išties reikalinga; turi būti nustatyti saugikliai, kurie apsaugotų šeimas ir ypač jų vaikus nuo galimų klaidų ar piktnaudžiavimo.
• Vaiko atskyrimas nuo šeimos yra skausmingas pačiam vaikui ir tai visai atvejais turi likti kraštutine priemone.
• Svarbu vaikus traktuoti kaip lygiaverčius asmenis suaugusiems ne tik teisių, bet ir jų galimybės pagal amžių bei brandą prisiimti pareigas, prasme. Svarbiausios vaiko pareigos (mokytis, gerbti tėvus ir pan.) turi būti numatytos VTAPĮ.
• Valstybės pagarba šeimai veda link pagarbos vienas kitam šeimoje.

Nuo 2016 m. vasario kviečiame kas savaitę skaityti straipsnius šeimos tematika. Juos rengs „Šeimos instituto“ bendradarbiai remdamiesi istoriniais šaltiniais, tautosaka, literatūra, kino filmais bei išskirtinėmis patirtimis.

Primename, kad bendradarbiaujant su Bernardinai.lt 2014–2015 metais buvo vykdytas projektas „Šeima – bendrystės sodas“. Tuomet kalbinome šeimas. Džiugu, kad jos atvėrė ne tik savo namų duris, bet ir savo širdis.

Šįmet bendradarbių ratas plečiasi, prisijungė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI), informacinė svetainė jaunimui Jaunimogidas.lt. Kviesime bendradarbiauti mokslininkus iš Lietuvos istorijos instituto, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų, kultūros, kino naujienų portalus bei regioninę žiniasklaidą.

„Šeimos institutas“ yra projekto „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“ iniciatorius. Vadovė Jolanta Ramonienė pasakoja, kaip kilo projekto idėja.

Praėjusį rudenį dalyvavau LLTI konferencijoje „Šeima lietuvių kultūroje“. Klausydamasi mokslininkų pranešimų sužinojau daug naujų ir įdomių dalykų apie šeimą. Buvo kalbama apie meilę ir draugystę šeimoje prieš 300 metų, santuokinę santarvę – prieš 200 metų, apie šeimos darną ir nesutarimus, vaikų auklėjimą ir kitus svarbius dalykus, kurie buvo perduodami iš kartos į kartą. Vėliau vis svarsčiau, kaip perteikti kitiems tai, ką atradau? Žinojau, kad konferencijos organizatoriai parengs mokslinį leidinį. Tačiau norint pasiekti šeimas, reikėjo ko nors paprastesnio, labiau įprasto, kasdieniško. Taip ir kilo idėja kalbinti mokslininkus apie jų tyrimus ir rengti lengvai skaitomus straipsnius šeimos tema bei publikuoti juos interneto portaluose.

Detalesnė projekto informacija ir straipsniai: https://www.seimos.org/seima-kulturoje/

Lietuvos vaikai – patyčių skatintojai ir aukos, vieni nelaimingiausių pasaulyje, tėvai skiria vaikams mažiau nei 10 minučių per dieną. Panašu, kad auginame liūdną kartą, tačiau viską galima po truputį keisti. Kampanija „Už aktyvias šeimas“ kviečia pradėti spręsti šias problemas nuo šeimų.

Asociacija „Lietuvos tėvų forumas“, organizacija Lietuvos šeimos centras, iniciatyva Šeimoms.lt, Daugiavaikių šeimų asociacija „MES“, VšĮ „Prieraišiosios tėvystės centras“, „Šeimos institutas“ bei nuotykių parkai UNO Parks inicijavo kampaniją „Už aktyvias šeimas“ norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į šeimų santykius ir laiką, praleistą kartu. Buvo pastebėta, kad dažnai tėvai užima savo vaikus būreliais, pramogomis, tačiau patys su vaikais šiomis veiklomis neužsiima.

LSMU Sveikatos psichologijos katedros lektorė dr. Jolita Jonynienė pastebi, kad iš šiuolaikinių tėvų tikimasi labai daug ir jie turi tapti supertėvais. Jie kopia karjeros laiptais, rūpinasi buitimi, auklėja vaikus. „Natūralu, kad laiko bendram laisvalaikiui lieka labai nedaug. Tėvai vaikui gali skirti vos kelias minutes, kurios dažniausiai būna paskirtos klausimams apie tai, kas nutiko mokykloje, kas nepavyko, ką veikė po pamokų“, – pastebi J. Jonynienė.

Svarbu ne laiko kiekybė, bet kokybė

„Šeimos instituto“ direktorė Jolanta Ramonienė teigia, kad mato itin didelę problemą šeimų praleidžiamo laiko kokybėje. „Šeimos nariai negeba išklausyti vienas kito, suprasti ir tik tada siūlyti savo pagalbą. Vaikams būtina užsiimti tam tikromis veiklomis su tėvais ir jei klaustume vaikų, išgirstume, kad jiems reikia ne tik protingų pašnekesių ar pamokymų. Jie nori pramogauti, kvailioti, klysti kartu. Vaikams reikia matyti, kad tėvai nėra tobuli, kad jie klysta, kažko bijo, yra paprasti žmonės“, – sako J. Ramonienė.

Pašnekovė mano, kad ypač paaugliams yra svarbus tėvų vaidmuo ir bendri pokalbiai. Jų problematiškos, besiformuojančios asmenybės reikalauja palaikymo ir supratimo.  Ji kviečia tėvus nepalikti vaikų pramogauti ar užsiimti bet kokia veikla vieniems, bet tai daryti su jais kartu.

J. Jonynienė šeimoms siūlo planuotis bendras veiklas: „Dažniausiai rasti laiko bendram šeimos pasibuvimui nebūna taip sunku, kaip sau sakome, kad yra. Svarbu pradėti ir pasižadėti sau, kad bent pusdienis drauge savaitgalį – būtinas darbas tarp visų kitų.“

Žymios šeimos neliko abejingos kampanijai

Žymios šeimos pramogaudamos Vilniaus nuotykių parke rodė pavyzdį, kad ir būnant labai užimtiems – savo šeimai ir vaikams rasti laiko yra būtina. Renata Voitechovskaja – Norvilienė su Deiviu Norvilu ir vaikais smagiai čiaužė lynais, įveikinėjo įvairias rungtis kartu. Prie jų prisidėjo Laura Imbrasienė su gausia šeimyna, taip pat Vaida Genytė, Jurga Šeduikytė ir Viktoras Diawara su šeimomis.

„Mane labai džiugina progos, kai galiu skirti savo šeimai daugiau laiko, kai nėra telefono ir niekas mums netrukdo. Mes labai mėgstame aktyviai leisti laiką, išvykti į sodybą, kur darbo visuomet yra kiekvienam“, – pasakojo Laura Imbrasienė apie savo šeimos pomėgius. Laidų vedėja mano, kad šeimai skirtas dėmesys yra labai svarbus, nes dažnai užsisukame savo darbų gausoje ir pamirštame, kad šeimai mūsų laiko taip pat reikia.

Nesurežisuoti vaikų atsakymai

Iniciatyvą palaikančioms ir inicijavusioms organizacijoms priklausančios šeimos tapo kampanijos „Už aktyvias šeimas“ herojėmis. Nuotykių parke šeimos pramogavo kartu ir tapo puikiu šeimų pavyzdžiu, leidžiančiu laiką kartu. Vaikų nesurežisuoti atsakymai į klausimus apie šeimų laiką yra nuoširdūs, atviri, paprasti bei parodo, ko vaikai tikisi iš tėvų. Tėvams ir vaikams šie atsakymai bus staigmena, nes vaikai kalbėjosi atskirai nuo tėvų.