13 Jan

Jerzy Kwasniewski: kiekvienas valstybės sprendimas turėtų būti vertinamas pagal jo poveikį šeimai

Į portalo “Laikmetis” klausimus atsako 2026-01-14 tarptautinės konferencijos „Demografiniai iššūkiai ir šeimos politika – tarptautinė patirtis“ Seime pranešėjas iš Lenkijos adv. Jerzy Kwasniewski, Teisinės kultūros pagrindų instituto „Ordo Iuris“ valdybos pirmininkas (Lenkija).

„Ordo Iuris“ – konservatyvi, katalikiška lenkų teisinė organizacija ir „think tank“ (minčių inkubatorius), besidominti gyvybės, šeimos, laisvės ir krikščioniškos tapatybės klausimais, aktyviai veikianti Lenkijoje ir siekianti populiarinti tradicines šeimos vertybes bei teisines nuostatas, atitinkančias katalikų mokymą, pasireiškiančius kaip kritika „homoseksualių santuokų“ pripažinimui. 

Jo pranešimo tema: „Šeimos teisių konvencijos projektas: nauji pagrindai tarptautiniam šeimos integravimo stiprinimui ir demografinės politikos plėtrai“

https://laikmetis.lt/jerzy-kwasniewski-kiekvienas-valstybes-sprendimas-turetu-buti-vertinamas-pagal-jo-poveiki-seimai/

 

 

12 Jan

Kaip į demografinius iššūkius atsiliepia Slovakija?

Į portalo “Laikmetis” klausimus atsako 2026-01-14 tarptautinės konferencijos „Demografiniai iššūkiai ir šeimos politika – tarptautinė patirtis“ Seime pranešėja dr. Helena Hlubocka, politinės partijos „Krikščionių sąjunga“ politinė patarėja ir generalinė direktorė (Slovakija).

Jos pranešimo tema: „Demografinis atsparumas per šeimas: politiniai būdai kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu“.

https://laikmetis.lt/kaip-i-demografinius-issukius-atsiliepia-slovakija/

12 Jan

Gyvybiškai svarbu iš naujo kurti šeimai palankią visuomenę – Vengrijos patirtis

Į portalo “Laikmetis” klausimus atsako 2026-01-14 tarptautinės konferencijos „Demografiniai iššūkiai ir šeimos politika – tarptautinė patirtis“ Seime pranešėjas dr. Árpád József Mészáros, Maria Kopp demografijos ir šeimų instituto viceprezidentas strategijai (Vengrija). Jo pranešimo tema: „Šeima pirmiausia: Vengrijos šeimos politikos patirtis“.

Maria Kopp demografijos ir šeimų institutas (KINCS) veikia kaip Vengrijos Kultūros ir inovacijų ministerijos Šeimos reikalų valstybės sekretoriato paramos institucija. Nuo 2018 m. KINCS vykdo šeimos mokslinius tyrimus ir analizę, jungdamas mokslo pasaulį su politikos formavimu ir sprendimų priėmimu. Vadovaudamasis profesorės Mários Kopp dvasia, institutas siekia stiprinti šeimas.

https://laikmetis.lt/gyvybiskai-svarbu-is-naujo-kurti-seimai-palankia-visuomene-vengrijos-patirtis/

12 Jan

NŠT pirmininkė Lijana Gvaldaitė: pilietinės visuomenės balsas šeimos klausimais yra prislopęs

Į portalo “Laikmetis” klausimus atsako 2026-01-14 tarptautinės konferencijos „Demografiniai iššūkiai ir šeimos politika – tarptautinė patirtis“ Seime pranešėja dr. Lijana Gvaldaitė: https://laikmetis.lt/nst-pirmininke-lijana-gvaldaite-pilietines-visuomenes-balsas-seimos-klausimais-yra-prislopes/

12 Jan

Kartu su Seimo laikinąja Šeimos politikos grupe visuomeninė iniciatyva Forumas “Šeima 2050” rengia tarptautinę konferenciją

Vakarų pasaulis išgyvena gilią demografinę krizę. Per pastaruosius dešimt metų Europos Sąjungoje mirė apie 10 milijonų žmonių daugiau nei gimė. Jau šiandien į darbingo amžiaus gyventojų grupę patenka gerokai mažiau žmonių nei jų pasiekia pensinį amžių. Nepaisant didelių lėšų, skiriamų socialinei politikai, demografinė krizė gilėja, o Europos Sąjunga praranda konkurencingumą pasaulyje. Šie procesai Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vakarų valstybių, didžiąja dalimi susiję su šeimos instituto silpnėjimu, vyro ir moters papildomumu pagrįstos šeimos bei tarpusavio įsipareigojimų reikšmės menkinimu, pagarbos santuokiniams ryšiams mažėjimu ir nepakankamu dėmesiu nuosekliai, visuminei demografinei politikai. Šeimos politika dažnai yra fragmentuota, menkai koordinuojama ir apsiribojanti vien socialinės politikos priemonėmis. Atsižvelgiant į augančias geopolitines ir saugumo grėsmes, demografinės krizės sprendimas tampa viena iš esminių nacionalinio saugumo sąlygų.
 
Daugelis Vakarų šalių seniau ar neseniai jau ėmėsi spręsti šias problemas, vienoms sekasi geriau, kitoms – ne. Į iššūkius bando atliepti ir Europos Sąjunga. Kas demografinėje politikoje veikia, o kas – ne? Į šiuos klausimus bus bandoma atsakyti visuomeninės iniciatyvos Forumas „Šeima 2050“ bei Seimo laikinosios Šeimos politikos grupės surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Demografiniai iššūkiai ir šeimos politika – tarptautinė patirtis“, kuri vyks Seimo Konstitucijos salėje sausio 14 d. 12 val. ir bus transliuojama per Atviro Seimo TV kanalą. Joje kalbės ir diskutuos žymiausi Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Ukrainos demografijos, šeimos politikos ir teisės ekspertai. Tikimės pritaikyti gerąją praktiką Lietuvos kontekstui. Konferenciją užbaigsime bendra rezoliucija, kuri bus pristatyta ir jums konferencijos dieną.
 
Tikimės kad jums bus įdomu ir konferencijos organizatorių bei rezoliucijos rengėjų atsakymai į klausimus per Atviro Seimo TV kanalą transliuojamoje spaudos konferencijoje, kuri įvyks kitą dieną po konferencijos, sausio 15 d. 9.30 val.
12 Jan

Dr. Rimantas Jonas Dagys. Egzistencinė grėsmė Lietuvai

Artėjant mūsų rengiamai svarbiai tarptautinei konferencijai Seime demografijos ir šeimos politikos tema (žiūrėkite sausio 14 d. nuo 12 val. rodoma per Atviro Seimo TV kanalą) dr. Rimantas Jonas Dagys pristato pagrindinius statistinius ir politinius aspektus bei demografinius iššūkius Lietuvai. 
 
Kas atsitiko Lietuvai, kad ją atstovaujantiems politikams taip mažai rūpi tai, jog tauta tiesiog išmiršta? Tai klausimas, kurį šiandien privalome užduoti atvirai ir be užuolankų. Kaip turėtų elgtis atsakingi Lietuvos visuomenės piliečiai ir politikai, žinodami, kad demografinė padėtis šalyje sparčiai blogėja?
Nuo 1995 metų Lietuvoje daugiau žmonių mirė nei gimė – gyventojų sumažėjo (išmirė) apie 340 tūkstančių. Jei niekas nesikeis prognozuojama, kad iki 2050 metų Lietuva neteks dar daugiau nei 630 tūkstančių gyventojų. Tai reiškia, kad per kelis dešimtmečius galime prarasti beveik 1 milijoną žmonių. Tai ne tik statistika – tai tautos nykimas.
 
12 Jan

Dr. Rimantas Dagys forumo „Šeima 2050“ susitikime: be vertybinių pokyčių švietime Lietuva neturės ateities

Diskusijos dėl Švietimo įstatymo turinio krikščioniškoje bendruomenėje vyksta jau seniai. Vis labiau aiškėja, kad pavienės techninės pataisos problemos neišsprendžia. Reikalingas nuoseklus vertybinis pagrindas, suderintas su Šeimos stiprinimo įstatymu ir Konstitucijoje įtvirtinta prigimtine žmogaus samprata. Tik tokie pokyčiai gali užtikrinti tvarią Lietuvos ateitį.

Straipsnyje toliau nagrinėjamos šios bazinės nuostatos, reikalingos minėtam vertybiniam pagrindui:

– Pagarba gyvybei – ugdymo ašis
 
– Šeima ir tautos tęstinumas
 
– Krikščioniškos vertybės ir demokratija
 
– Pareigos ugdymas – pamiršta dimensija
 
– Lyčių papildomumas ir pasirengimas šeimai
 
– Tėvų teisės ir ugdymo turinys
 
– Tikybos mokymas – demokratijos ženklas
 
– Tolimesni žingsniai
 
Visas straipsnis:
 
12 Jan

Ar visuomenė gali prisidėti prie šeimos politikos ir įstatymų gerinimo Lietuvoje?

Taip, gali! Galbūt net dar geriau nei Seimas, Vyriausybė ir Prezidentas kartu sudėjus.

Eiliniai neeiliniai žmonės tai ir įrodė 2025 m. gruodžio 12 d. visuomeninės iniciatyvos Forumas „Šeima 2050“ organizuotame susitikime su jais Kaune, Sakralinės muzikos mokykloje. Susitikime forumo nariai siekė pristatyti dabartinės švietimo politikos problematiką tiek, kiek tai susiję su vaikų parengimu šeimai, o per tai – su šeimos ir demografijos politika Lietuvoje. Konkrečiau – pateikti mūsų siūlomas Švietimo įstatymo pataisas, kaip vieną iš priemonių minėtoms politikoms Lietuvoje pagerinti, galbūt dar daugiau – pagaliau suformuoti jas. Tam, kad apsvarstytų jas su susirinkusiais, kurie pilnai užėmė vieną iš mokyklos salių. Forumo nariai ir renginio organizatoriai mano, kad tai mums daugiau nei pavyko.

<…>

Visi iš salės teikti pasiūlymai buvo užrašyti ir susirinkusiems paskelbti. Tarp užrašytų Forumo komanda galiausiai atrinko net 9 naujus:

1. Švietimo įstatymo 30 straipsnyje turi būti įtvirtintas draudimas programose ir kitur naudoti lyčiai neutralią kalbą.

2. Mokslo pamatas yra teisingi terminai. Tokios sąvokos kaip „reprodukcinė sveikata“ neturėtų būti naudojamos jokiose programose – šiuo atveju sąvokai teikiama prasmė iš esmės prieštarauja tiek reprodukcijai, tiek sveikatai kaip ji apibrėžiama kituose teisės aktuose.

3. Kai kuriose Lietuvoje pasirodžiusiose lytinio švietimo programose jau pradėta kalbėti apie tai, kad lytiniai santykiai galimi esant sutikimui ar susitarimui, išskyrus nepilnamečius, nurodant, kad nepilnamečiais laikomi vaikai iki 14 m. Tai prieštarauja Lietuvos įstatymams, pagal kuriuos jokio sutikimo ar susitarimo dėl lytinių santykių negali būti asmenims iki 16 m., vyresnio asmens lytiniais santykiais su asmeniu iki 16 m. traktuojami kaip baudžiamoji veika.

4. Lietuvoje turi būti palengvintas tikybos mokytojų parengimas, nes šiuo metu Katalikų Bažnyčios keliami reikalavimai yra aukšti, o pačių mokytojų trūksta.

5. Pasigesta, jog Švietimo įstatymo tiksluose nėra žodžio „dorovingas“. Tarp tikslų turėtų būti ugdyti ir atsakingą, ir dorovingą valstybės pilietį. Galima būtų sąvokose apibrėžti, kas tai yra dorovingas.

6. Švietimo įstatyme nėra žodžio „orumas“. Jis galėtų atsirasti preambulėje ir 2 str., kur apibrėžiamos įstatymo sąvokos.

7. Reikalinga nuosekli visų lygmenų rengimo šeimai programa, patvirtinta įstatymu. Gali būti net visas atskiras Švietimo įstatymo straipsnis su struktūra, reikalavimais mokytojui, mokytojų rengimui, programoms.

8. Pateiktas pasiūlymas pasekti Australijos pavyzdžiu ir apriboti socialinių tinklų prieinamumą nepilnamečiams.

9. Svarbus ir tėvų ugdymas apie pareigingumą, apie tai, kaip ugdyti pareigingą vaiką. Reikalinga sąvoką „pareiga“ įtraukti į 2 straipsnį.

Visos šios pastabos turės atsispindėti Švietimo įstatymo pataisose arba jų reikės siekti kitais būdais. Bet kuriuo atveju, forumo grupė rengia savojo Švietimo įstatymo projekto pataisas, kurios bus vėl nusiųstos renginyje dalyvavusiems žmonėms. Likusieji gali siūlyti mums tokias e-paštu nstasociacija@gmail.com . Apie savo veiklą toliau stengsimės informuoti. Tikimės, kad mūsų siūlomas Švietimo ir susijusių įstatymų pataisų projektas greitai jau pasieks ir Seimą.

Daugiau:

https://laikmetis.lt/ar-visuomene-gali-prisideti-prie-seimos-politikos-ir-istatymu-gerinimo-lietuvoje

10 Dec

Nepaisant pasipriešinimo, forumas „Šeima 2050“ teikia visuomenei svarstymui Švietimo įstatymo pataisas

Randame kad minėti šeimos principai, atitinkantys mūsų Konstituciją, tradicijas bei krikščionišką pasaulėžiūrą yra įtvirtinti ne vien minėtame Šeimos stiprinimo įstatyme, Konstitucijoje, bet ir kituose įstatymuose, bei tame pačiame Švietimo įstatyme. Tik juos reikėtų išdėlioti aiškiau, konkrečiau ir papildyti tam tikromis vaikų ugdymui svarbiomis nuostatomis. Todėl siūlome naująją Švietimo įstatymo redakciją, kuri geriau įtvirtintų tokias nuostatas:

Pagarbos gyvybei puoselėjimą;

Tautos tradicijos ir kultūros puoselėjimą;


Krikščioniškų vertybių, sukūrusių Vakarų visuomenes, saugojimą;

Mokinių pareigas, kaip vieno iš prioritetų ugdymą;


Vyro ir moters papildomumą, kaip pasiruošimo šeimai pagrindą;

Visus mokyklinės programos turi būti dėstomos tik pagal patvirtintas švietimo sričių programas;

Vaikai į papildomo ugdymo programas gali būti įtraukiami tik raštu gavus tėvų sutikimą;

Mokyklose turi būti užtikrinamas tikybos mokymas, jeigu to pageidauja tėvai;

Mokyklose gali būti vykdomos tik Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų ar savivaldybės institucijų patvirtintos mokinių sveikatinimo programos, kurios neprieštarauja LR Švietimo įstatymo tikslams (1, 4) ir yra grindžiamos rizikos vengimu (pedagogine prevencija);

Valstybė turi skatinti ir remti tik tų juridinių ir fizinių asmenų, taip pat valstybėje narėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų, ar jų padalinių, iniciatyvas, kurios padeda saugoti ir stiprinti mokinių sveikatą Lietuvoje, kurių siūlomos mokykloms sveikatinimo ir lytiškumo ugdymo programos neprieštarauja Švietimo įstatymo 22 str. 3 punktui, bei LR Konstitucijoje įtvirtintai prigimtinei lytiškumo sampratai.

Laukia dar atkakli kova, kad minėtosios dabartinės socialdemokratų siūlomos įstatyminės nuostatos nebūtų įtvirtintos. Taip pat laukia ir kova, kad būtų įtvirtintos mūsų siūlomos nuostatos.

Pradžiai prie šių nuostatų svarstymo ir kviečiame jus prisidėti. Artimiausiai susitiksime gruodžio 12 d. ir vėl Kaune – Valančiaus g. 8, Kauno sakralinės muzikos mokykloje 16 val. (bus įleidžiama nuo 15.30 val.).