Naujienos

Rugpjūčio 21-23 d. Karklės SOS vaikų poilsiavietėje šurmuliavo Šeimų NVO mugė. Tai pirmas savaitgalio trukmės renginys šeimų organizacijų lyderiams, kurio išskirtinumas – galimybė dalyvauti su šeima, labai pasiteisino.

Renginiui numatytas uždavinys – bendradarbiavimo ir kompetencijų, reikalingų vis kokybiškesniam atstovavimui šeimų interesams, stiprinimas – buvo pasiektas. Dalyviai iš nacionalinių ir vietinių organizacijų susipažino, praturtino vieni kitus pasidalindami patirtimis, pranešimai apie viešą veiklos kalendorių, šeimos politikos horizontalumą suteikė daug svarbių žinių, diskusijose atsakyta į daug klausimų, išsigryninta ateinančių metų bendros veiklos kryptis ir nutarta toliau drauge dirbti organizuojant bendrus susitikimus nuotoliniu būdu ir atskirų NVO susitikimus.

Ypatingai svarbu, kad užmezgus kontaktus renginyje, bendradarbiavimas tęsiasi toliau: vyksta pasikeitimas informacija susirašinėjant, organizuojant vaizdo konferencijas, gyvus susitikimus, išryškinamos aktualios problemos ir ieškoma sprendimo būdų.

Plačiau apie projektą.

„Šeimos institutas“ kartu su kitomis šeimoms atstovaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis* vykdantis NVO institucinio stiprinimo projektą „AŠIS: atstovavimo šeimų interesams stiprinimas 2019“,  kviečia nevyriausybinių organizacijų atstovus dalyvauti Šeimų organizacijų telkimo forume 2019, kuris vyks rugpjūčio 27 d. Bačkonyse, Kaišiadorių raj.

2018 m. advokacijos nacionaliniu lygmeniu mokymų šeimų NVO atstovams vedėjas dr. V. Vobolevičius atkreipė dėmesį, kad “reikėtų stiprinti komunikaciją ir bendradarbiavimą tarp organizacijų tam, kad vienos organizacijos kitoms padėtų atlikti įvairias funkcijas. Nebūtinai visos organizacijos turėtų susitelkti į vieną formalų tinklą: užtektų ir susitelkti į neformalų darinį, kur organizacijos padėtų vienos kitoms, o ne stebėtų kitų veiklą iš šalies.”

Dr. E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė yra pastebėjusi, kad „nepaisant racionalaus poreikio vienytis ir konsoliduoti savo pajėgumus atstovauti bendriems interesams, net ir tos pačios ideologinės pakraipos organizacijos yra išsiskaidę. Tokia situacija susiklostė tiek dėl interesų įvairialypiškumo, tiek dėl kovos dėl finansavimo, tiek dėl nuomonės, kad geriau principingai laikytis savo pozicijos, nei daryti kompromisus konsoliduojant jėgas siekiant daryti įtaką politiniams sprendimams. Išsiskaidžiusios organizacijos negali akumuliuoti bendrų žmogiškųjų išteklių vieningai veiklai, dėl to joms kyla pavojus nepajėgti teikti konstruktyvių pasiūlymų politikams.“ (Dr. E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė. Disertacija “Visuomenės dalyvavimas formuojant šeimos politiką Lietuvoje”, 2017 m.) 

Todėl „Šeimos instituto“ iniciatyva bendram projektui sutelktos nevyriausybinės organizacijos nusprendė suburti šeimos politikos srityje veikiančias organizacijas, kad šeimų interesams būtų tinkamai atstovaujama valstybės ir vietiniu lygmenimis.

Vykdydamos 2018 m. projektą šeimų NVO atrado daug bendro požiūrio taškų, užmezgė tvirtesnius ryšius ir suprato vienos kitų veiklos dinamiką, todėl natūraliai išsivystė pasitikėjimas partneriais bei poreikis vienytis.

Tęsiant 2018 m. pradėtą šeimų organizacijų telkimą, svarbu surasti tinkamiausią bendros veiklos formą, atsižvelgiant į realias šeimų NVO galimybes, kad būtų skatinamas efektyvesnis turimų išteklių panaudojimas.

Kviečiame susitikti diskusijoms dėl bendros veiklos formos, veiklos krypčių šeimos politikos srityje, bendradarbiavimo principų, atsakomybių, atstovavimo sričių pasiskirstymo ir kt.

Registracija į renginį privaloma: https://bit.ly/2yFxb3B

Kvietimas į renginį (PDF).

Renginio programą rasite (PDF).

* Projekto vykdytojas: Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija. Projekto įgyvendinimo dalyviai ir partneriai: VšĮ „Šeimos institutas“, asociacija „Lietuvos tėvų forumas“, jaunimo sambūris „Pro Patria“, asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“, Elektrėnų savivaldybėje veikiančių NVO asociacija.

Projektas finansuojamas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

„Šeimos instituto“ iniciatyva sutelktos šeimų organizacijos pradeda įgyvendinti projektą „AŠIS: atstovavimo šeimų interesams stiprinimas 2019“.

Projekto vykdytojas yra Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija. Projekto įgyvendinimo dalyviai ir partneriai: VšĮ „Šeimos institutas“, asociacija „Lietuvos tėvų forumas“, VšĮ „Laisvos visuomenės institutas“, jaunimo sambūris „Pro Patria“, asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“, Elektrėnų savivaldybėje veikiančių NVO asociacija.

Vykdydamos 2018 m. projektą šeimų NVO atrado daug bendro požiūrio taškų, užmezgė tvirtesnius ryšius ir suprato vienos kitų veiklos dinamiką, todėl natūraliai išsivystė pasitikėjimas partneriais bei poreikis vienytis. Tęsiant 2018 m. pradėtą šeimų organizacijų telkimą, svarbu surasti tinkamiausią bendros veiklos formą, atsižvelgiant į realias šeimų NVO galimybes, kad būtų skatinamas efektyvesnis turimų išteklių panaudojimas.

Šiuo projektu siekiama plėtoti šeimų stiprinimo srityje veikiančių NVO partnerystę, bendradarbiavimą, tarpusavio komunikavimą, didinti darbo efektyvumą, kelti atstovavimo šeimų interesams valstybės ir savivaldybių institucijose kokybę, atlikti šeimos ir vaiko gerovės užtikrinimo per paslaugų plėtrą analizę, profesinių sąjungų taikomų palankumo šeimai vertinimo metodų ir priemonių tyrimą, padėti valstybės ir savivaldybių institucijoms formuoti šeimos politiką dalyvaujant darbo grupių, tarybų, komisijų veikloje, Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose, ministerijų pasitarimuose, teikti konkrečius siūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo ir piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus.

Šeimų NVO veiklą tyrinėjusi dr. E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė tvirtina, kad „vienu svarbiausių visuomenės dalyvavimo formuojant šeimos politiką trūkumų nustatytas lėšų nepakankamumas organizacijoms, kurios ne teikia paslaugas, bet užsiima dalyvavimo viešojoje politikoje veikla. […] Būtent lėšų, ir, konkrečiai, politiškai nepriklausomo finansavimo, trūkumas yra pagrindinė savanoriškos veiklos problema, kadangi nevyriausybinės organizacijos, norinčios dalyvauti formuojant viešąją politiką, nors ir turi įstatymais garantuojamas galimybes tą daryti, tačiau jos negali konkuruoti su kitomis institucijomis, kuriose už tų pačių funkcijų atlikimą (dalyvavimą posėdžiuose, raštų rašymą) yra mokamas darbo užmokestis.“ (Disertacija „Visuomenės dalyvavimas formuojant šeimos politiką Lietuvoje”, 2017 m.) Suprasdamos advokacijos svarbą, projektą vykdančios organizacijos skirs maksimaliai įmanomą dėmesį atstovavimui šeimų interesams jų atstovams dalyvaujant darbo grupėse, tarybose, komisijose, Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose, teikiant siūlymus. Išskirtinis dėmesys bus skiriamas švietimo, dirbančių šeimų atstovavimo, šeimų stiprinimo, žmogaus teisių, vaiko teisių apsaugos, gyvybės apsaugos sritims savivaldos ir nacionaliniu lygmenimis.

Įgyvendinant projektą „AŠIS: atstovavimo šeimų interesams stiprinimas“  Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos užsakymu buvo atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa bei studija „Nevyriausybinio sektoriaus vykdomų lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programų galimybių tyrimas“.

Studijos autorius Vilniaus universiteto doktorantas Vytautas Sinica straipsnyje kelia klausimus: “Ko turėtų būti mokoma apie lytiškumą? Kokios vertybės ugdomos, kokios žinios svarbios, kam teikti pirmenybę, kai vieni tikslai prieštarauja kitiems?” Jis atskleidžia lytinio švietimo ir lytiškumo ugdymo skirtumus bei remdamasis apklausos rezultatais pateikia atsakymą, kokio mokymo apie lytiškumą savo vaikams nori tėvai.

Paradoksalu, teigia V. Sinica, tačiau nors seniai paklausta, ar visuomenė norėtų privalomo mokymo apie lytiškumą, iki šiol nebuvo klausta (arba nebuvo paviešinta) kokio turinio ir prioritetų mokymo Lietuvos vaikams norėtų šalies gyventojai. 

Dabartinis nesuderinamų dalykų derinimas nėra veiksmingas ir niekur neveda. Jeigu gerbiame Konstituciją ir šalies tėvus (tiesa, situacija su vaiko teisių įstatymais verčia galvoti, kad negerbiame), nėra abejonių, jog turėtume rinktis lytiškumo ugdymo paradigma grįstą mokymą.

Apklausai atlikti išleista 680 Eur, studijai – 4328 Eur iš projektui įgyvendinti skirtų lėšų.

„Šeimos institutas“ drauge su partneriu Socialinių mokslų kolegija visuomenei pristatė socialinės reklamos projektą, skirtą prisidėti prie pozityvaus jaunimo požiūrio į šeimą formavimo, padėti visuomenei išsilaisvinti nuo stereotipinio, dažnai žiniasklaidos suformuoto, požiūrio į šeimą kaip įvairių visuomenėje kylančių problemų šaltinį.  Ši reklama skatina jaunas šeimas bei poras kurti santykius, juos saugoti ir puoselėti.

Socialiniai tinklai sukuria iškreiptą realaus gyvenimo vaizdą

Tarpusavio santykiai – ne vien tik gražios nuotraukos, smagūs vakarėliai ir kelionės. Poros santykiai – tai ir didžiulė atsakomybė, pasitikėjimas vienas kitu ir, žinoma, buitis, kuri ne visada tokia romantiška kaip Holivudo filmuose. Jaunos merginos stebėdamos „Instagram“ paskyrose tobulas, tačiau gerokai pagražintas nuotraukas – įsivaizduoja, kad ir jų santykiai turi būti tokie tobuli. Dauguma jaunų žmonių net nesusimąsto, kad tuose paveikslėliuose viskas gerokai pagražinta nei yra iš tiesų.  

„Šiandieninės jaunų žmonių atostogos neįmanomos be gražių nuotraukų. Jaunos poros išvykusios atostogų pirmiausia fotografuojasi ir sukelia nuotraukas į socialinius tinklus, kuriuose jie – atrodo labai laimingi, nes gražūs ir besišypsantys. O iš tiesų, išvykusios atostogų, jaunos poros dažnai laiką leidžia atskirai: vyrai žaidžia kompiuterinius žaidimus, dirba arba linksminasi vartodami alkoholį, merginos ieškosi sau įdomių veiklų – gulinėja paplūdimyje, vaikšto po parduotuves ar muziejus. Tačiau niekas nesusimąsto, kad socialiniuose tinkluose kuriamas gerokai pagražintas ir ištobulintas pasaulis daro didžiulę įtaką jaunoms poroms. Pavyzdžiui, kalbant su studentais, paaiškėjo, kad jų tarpe buvo pažįstama mergina, kuri tuoktis atsisakė tik dėl to, kad vaikinas neišgalėjo nupirkti vestuvių šventei 3 dizainerio kurtų suknelių, o kita – nes jos vaikinas ne taip gražiai rengiasi ir ne tiek dažnai fotografuojasi kaip „Instagram“ žvaigždės Karolinos Mechino mylimasis. Žinoma, daug paprasčiau „permesti“ santykius į socialinių tinklų erdvę, kurioje prasideda tobulos poros spektaklis. Keliamos įspūdingos nuotraukos, kurios sulaukia daugybės „like“ paspaudimų, sudaromas įspūdis, kad jų santykiai tvirti, o iš tikrųjų pora yra atitolusi, nes pamiršo kaip svarbu nuoširdžiai kalbėtis ir spręsti nesutarimus laiku“, – sako viena iš projekto koordinatorių, SMK dėstytoja  Vaida Griškevičienė.

Šiuolaikinė karta bendrauti moka tik SMS žinutėmis 

Statistika rodo, kad daugiau nei pusę paros jauni žmonės praleidžia naudodamiesi išmaniuoju telefonu – rašydami trumpąsias žinutes arba naršydami socialiniuose tinkluose.  Kai žmogus tiek laiko praleidžia virtualioje erdvėje, natūralu, kad riba tarp realybės ir to, ką matė socialiniuose tinkluose – išnyksta. Viskas taip susipainioja, kad net būdami viešoje erdvėje jauni žmonės tuo pačiu metu būna ir „Facebook“ ar „Instagram“ paskyrose. Nuolat bendraudami virtualiai –  siuntinėdami vieni kitiems nuotraukas, vaizdo įrašus, balso žinutes, žmonės įsijaučia, prisiriša prie įsivaizduojamų santykių. Jausmas, kad kažkas yra nuolat šalia, gali dalintis savo jausmais, emocijomis, įspūdžiais – sukuria artumo iliuziją. Tačiau kaip yra iš tikrųjų? 

Dagnė Zacharevskytė, projekto įgyvendinime dalyvavusi SMK studentė teigia, kad „ši problema yra nuolatos auganti, tačiau apie ją dar mažai kas drįsta kalbėti. 18-25 metų jaunimas ypatingai jaučia „internetinių“ santykių dramą. Jiems normalu sakyti „pasikalbėjome“, nors tik išsiuntė keletą žinučių vienas kitam, o realybėje net nebuvo susitikę. Jiems normalu susitikimo metu nutylėti, ką nori pasakyti, tačiau grįžus namo tiesiog tai parašyti trumpąją žinute. Taip juk daug viskas paprasčiau. Tačiau kur tai veda?“

„Tokie jaunimo liudijimai patvirtina, kad poros nebetenka tarpusavio ryšio. Nebelieka tikrų emocijų, žvilgsnių, apsikabinimų. Ar tikrai tokių santykių nori šiuolaikinė karta? Tikrai ne, jie patys tai ne kartą patvirtino.Todėl ir inicijavome šį projektą, kad jauni žmonės stabteltų ir susimąstytų, kad bendravimas neapsiriboja tik telefonu, kad yra gyvi, tikri, nuoširdūs ir atviri pokalbiai, kurie daug ką gali pakeisti ne tik poros santykiuose, bet ir visame jų gyvenime. Džiaugiamės, kad SMK sutiko tapti idėjos įgyvendinimo partneriais  bei pavyko gauti nors ir nedidelį finansavimą laimėjus konkursą“, – sako projekto iniciatorė ir vadovė J. Ramonienė.

Straipsnis: https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/reklamos-apie-poru-santykius-kuryba-patikejo-studentams.d?id=79998875

Plačiau apie projektą: www.seimos.org/socialine-reklama-apie-seima-2018/

Šeimų organizacijų ir institucijų bendradarbiavimo gerosios patirties atskleidimui skirtas straipsnis buvo parengtas įgyvendinant projektą
„AŠIS: atstovavimo šeimų interesams stiprinimas“.

Santykiai tarp valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) dažnai yra įtampos taške. Ar ne keista, kad tikslai tie patys – abu dirba dėl visuomenės gerovės – tačiau susitarti pavyksta ne visuomet. Kur glūdi darnaus bendradarbiavimo paslaptis?

Santykis – tai bene svarbiausias žodis. Valstybinių institucijų ir NVO bendras darbas panašus į santykius šeimoje: skirtingo amžiaus, nuomonių, patirties, ambicijų žmonės gyvena po vienu stogu ir turi bendrą tikslą – šeimos gerovę. Ar yra šeimoje kažkuris narys svarbesnis, kai reikalas liečia visą šeimą? Ar gali vienas nuspręsti, kas gerai visiems? Sunku.

Dar 2007-2008 metais buvo karštų diskusijų ir nesutarimų dėl naujosios Valstybinės šeimos politikos koncepcijos, kur valstybės norėta pripažinti tik tokią šeimą, kur vyras ir moteris yra oficialiai susituokę. Tokiu būdu pagal šią koncepciją paruoštas (tuomet nepriimtas) Paramos šeimai pagrindų įstatymo projektas numatė, jog didesnes lengvatas gautų tie tėvai, kurie vaikus augina santuokoje. Tik nevyriausybinių organizacijų dėka, – arba tiksliau, Algimanto Ramono, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) nario žodžiais tariant, NVO aktyvumo, spaudimo, reiklumo, atkaklumo dėka buvo išgirsta ir kita nuomonė. 2007 metais įvyko šeimų eisena „Šeima – gyvybės lopšys“, kuri pademonstravo, jog yra daug žmonių, kuriems rūpi priimami sprendimai. Būtent neabejingų, aktyvių žmonių sutelkimas dėl bendro tikslo gali kažką pakeisti.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/pilietiskos-iniciatyvos-kaina-56-1081404

Visas Lietuvos šeimos politikos srityje veikiančias nevyriausybines organizacijas (NVO) vienija nuoseklesnės šeimos politikos bei geresnių sprendimų šeimos politikos srityje siekis.

Mokslininkai savo ruožtu teigia, kad politikos klausimus reikšmingus šiuo metu gali padaryti aktyvi pilietinė visuomenė. Taigi daugelio reikšmingų pokyčių šeimos politikoje galima pasiekti efektyvios šeimų NVO advokacijos dėka. Tam organizacijos privalo gilinti gebėjimus komunikuoti problemas bei prisidėti prie sprendimų formulavimo įstatymų leidyboje.

Apie advokaciją, jos svarbą ir NVO poreikius kalbamės su doc. dr. VINCENTU VOBOLEVIČIUMI – politologu, dėstytoju bei šeimoms atstovaujančių ir su šeimomis dirbančių NVO atstovams skirtų advokacijos nacionaliniu lygiu mokymų lektoriumi.

“Pilietinė visuomenė gali kalbėti, reikšti pageidavimus, turėti nuomonę tam tikrais klausimais, bet to nepakanka, kad ta nuomonė atsispindėtų politiniuose sprendimuose.” Tad ką daryti?
Politologas V. Vobolevičius pataria: “jei turite įkvėpimo ir resursų užsiimti visuomenine veikla, kitas žingsnis būtų įvairiais būdais atkreipti politikų dėmesį į žmones, kuriems atstovausite, ir į jų problemą. Turite imtis priemonių, kad jūsų atstovaujamas klausimas nepasimestų politiniame triukšme: pirmiausia atkreiptų politikų dėmesį, o galiausiai, jei pasiseks, įkvėptų politikus priimti jūsų ir jūsų bendraminčių siūlomus sprendimus.”

Visą straipsnį skaitykite čia.