Straipsniai

12 Jan

Dr. Rimantas Dagys forumo „Šeima 2050“ susitikime: be vertybinių pokyčių švietime Lietuva neturės ateities

Diskusijos dėl Švietimo įstatymo turinio krikščioniškoje bendruomenėje vyksta jau seniai. Vis labiau aiškėja, kad pavienės techninės pataisos problemos neišsprendžia. Reikalingas nuoseklus vertybinis pagrindas, suderintas su Šeimos stiprinimo įstatymu ir Konstitucijoje įtvirtinta prigimtine žmogaus samprata. Tik tokie pokyčiai gali užtikrinti tvarią Lietuvos ateitį.

Straipsnyje toliau nagrinėjamos šios bazinės nuostatos, reikalingos minėtam vertybiniam pagrindui:

– Pagarba gyvybei – ugdymo ašis
 
– Šeima ir tautos tęstinumas
 
– Krikščioniškos vertybės ir demokratija
 
– Pareigos ugdymas – pamiršta dimensija
 
– Lyčių papildomumas ir pasirengimas šeimai
 
– Tėvų teisės ir ugdymo turinys
 
– Tikybos mokymas – demokratijos ženklas
 
– Tolimesni žingsniai
 
Visas straipsnis:
 
12 Jan

Ar visuomenė gali prisidėti prie šeimos politikos ir įstatymų gerinimo Lietuvoje?

Taip, gali! Galbūt net dar geriau nei Seimas, Vyriausybė ir Prezidentas kartu sudėjus.

Eiliniai neeiliniai žmonės tai ir įrodė 2025 m. gruodžio 12 d. visuomeninės iniciatyvos Forumas „Šeima 2050“ organizuotame susitikime su jais Kaune, Sakralinės muzikos mokykloje. Susitikime forumo nariai siekė pristatyti dabartinės švietimo politikos problematiką tiek, kiek tai susiję su vaikų parengimu šeimai, o per tai – su šeimos ir demografijos politika Lietuvoje. Konkrečiau – pateikti mūsų siūlomas Švietimo įstatymo pataisas, kaip vieną iš priemonių minėtoms politikoms Lietuvoje pagerinti, galbūt dar daugiau – pagaliau suformuoti jas. Tam, kad apsvarstytų jas su susirinkusiais, kurie pilnai užėmė vieną iš mokyklos salių. Forumo nariai ir renginio organizatoriai mano, kad tai mums daugiau nei pavyko.

<…>

Visi iš salės teikti pasiūlymai buvo užrašyti ir susirinkusiems paskelbti. Tarp užrašytų Forumo komanda galiausiai atrinko net 9 naujus:

1. Švietimo įstatymo 30 straipsnyje turi būti įtvirtintas draudimas programose ir kitur naudoti lyčiai neutralią kalbą.

2. Mokslo pamatas yra teisingi terminai. Tokios sąvokos kaip „reprodukcinė sveikata“ neturėtų būti naudojamos jokiose programose – šiuo atveju sąvokai teikiama prasmė iš esmės prieštarauja tiek reprodukcijai, tiek sveikatai kaip ji apibrėžiama kituose teisės aktuose.

3. Kai kuriose Lietuvoje pasirodžiusiose lytinio švietimo programose jau pradėta kalbėti apie tai, kad lytiniai santykiai galimi esant sutikimui ar susitarimui, išskyrus nepilnamečius, nurodant, kad nepilnamečiais laikomi vaikai iki 14 m. Tai prieštarauja Lietuvos įstatymams, pagal kuriuos jokio sutikimo ar susitarimo dėl lytinių santykių negali būti asmenims iki 16 m., vyresnio asmens lytiniais santykiais su asmeniu iki 16 m. traktuojami kaip baudžiamoji veika.

4. Lietuvoje turi būti palengvintas tikybos mokytojų parengimas, nes šiuo metu Katalikų Bažnyčios keliami reikalavimai yra aukšti, o pačių mokytojų trūksta.

5. Pasigesta, jog Švietimo įstatymo tiksluose nėra žodžio „dorovingas“. Tarp tikslų turėtų būti ugdyti ir atsakingą, ir dorovingą valstybės pilietį. Galima būtų sąvokose apibrėžti, kas tai yra dorovingas.

6. Švietimo įstatyme nėra žodžio „orumas“. Jis galėtų atsirasti preambulėje ir 2 str., kur apibrėžiamos įstatymo sąvokos.

7. Reikalinga nuosekli visų lygmenų rengimo šeimai programa, patvirtinta įstatymu. Gali būti net visas atskiras Švietimo įstatymo straipsnis su struktūra, reikalavimais mokytojui, mokytojų rengimui, programoms.

8. Pateiktas pasiūlymas pasekti Australijos pavyzdžiu ir apriboti socialinių tinklų prieinamumą nepilnamečiams.

9. Svarbus ir tėvų ugdymas apie pareigingumą, apie tai, kaip ugdyti pareigingą vaiką. Reikalinga sąvoką „pareiga“ įtraukti į 2 straipsnį.

Visos šios pastabos turės atsispindėti Švietimo įstatymo pataisose arba jų reikės siekti kitais būdais. Bet kuriuo atveju, forumo grupė rengia savojo Švietimo įstatymo projekto pataisas, kurios bus vėl nusiųstos renginyje dalyvavusiems žmonėms. Likusieji gali siūlyti mums tokias e-paštu nstasociacija@gmail.com . Apie savo veiklą toliau stengsimės informuoti. Tikimės, kad mūsų siūlomas Švietimo ir susijusių įstatymų pataisų projektas greitai jau pasieks ir Seimą.

Daugiau:

https://laikmetis.lt/ar-visuomene-gali-prisideti-prie-seimos-politikos-ir-istatymu-gerinimo-lietuvoje

10 Dec

Nepaisant pasipriešinimo, forumas „Šeima 2050“ teikia visuomenei svarstymui Švietimo įstatymo pataisas

Randame kad minėti šeimos principai, atitinkantys mūsų Konstituciją, tradicijas bei krikščionišką pasaulėžiūrą yra įtvirtinti ne vien minėtame Šeimos stiprinimo įstatyme, Konstitucijoje, bet ir kituose įstatymuose, bei tame pačiame Švietimo įstatyme. Tik juos reikėtų išdėlioti aiškiau, konkrečiau ir papildyti tam tikromis vaikų ugdymui svarbiomis nuostatomis. Todėl siūlome naująją Švietimo įstatymo redakciją, kuri geriau įtvirtintų tokias nuostatas:

Pagarbos gyvybei puoselėjimą;

Tautos tradicijos ir kultūros puoselėjimą;


Krikščioniškų vertybių, sukūrusių Vakarų visuomenes, saugojimą;

Mokinių pareigas, kaip vieno iš prioritetų ugdymą;


Vyro ir moters papildomumą, kaip pasiruošimo šeimai pagrindą;

Visus mokyklinės programos turi būti dėstomos tik pagal patvirtintas švietimo sričių programas;

Vaikai į papildomo ugdymo programas gali būti įtraukiami tik raštu gavus tėvų sutikimą;

Mokyklose turi būti užtikrinamas tikybos mokymas, jeigu to pageidauja tėvai;

Mokyklose gali būti vykdomos tik Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų ar savivaldybės institucijų patvirtintos mokinių sveikatinimo programos, kurios neprieštarauja LR Švietimo įstatymo tikslams (1, 4) ir yra grindžiamos rizikos vengimu (pedagogine prevencija);

Valstybė turi skatinti ir remti tik tų juridinių ir fizinių asmenų, taip pat valstybėje narėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų, ar jų padalinių, iniciatyvas, kurios padeda saugoti ir stiprinti mokinių sveikatą Lietuvoje, kurių siūlomos mokykloms sveikatinimo ir lytiškumo ugdymo programos neprieštarauja Švietimo įstatymo 22 str. 3 punktui, bei LR Konstitucijoje įtvirtintai prigimtinei lytiškumo sampratai.

Laukia dar atkakli kova, kad minėtosios dabartinės socialdemokratų siūlomos įstatyminės nuostatos nebūtų įtvirtintos. Taip pat laukia ir kova, kad būtų įtvirtintos mūsų siūlomos nuostatos.

Pradžiai prie šių nuostatų svarstymo ir kviečiame jus prisidėti. Artimiausiai susitiksime gruodžio 12 d. ir vėl Kaune – Valančiaus g. 8, Kauno sakralinės muzikos mokykloje 16 val. (bus įleidžiama nuo 15.30 val.).

Nepaisant pasipriešinimo, forumas „Šeima 2050“ teikia visuomenei svarstymui Švietimo įstatymo pataisas
10 Dec

Tomas Senūta. Ko reikia Lietuvai – šeimą stiprinti ar silpninti?

Štai kodėl taip svarbus yra tas Šeimos stiprinimo įstatymas. Minėtame atidaromajame renginyje konstatavome, kad jo nuostatos yra geros, deja, dauguma lieka deklaratyviomis ir neįgyvendintomis – kaip kad su neretu įstatymu Lietuvoje. Ir pasižadėjome užpildyti jį turiniu.

Į savo veiklą išsyk įtraukėme ir kai kuriuos Seimo narius, iš įvairių partijų. Džiugu, kad pasisekė juos įkvėpti Seime ir suburti Šeimos politikos grupę, kurioje yra 24 nariai iš visų šiuo metu Seime esančių partijų.

Joje yra ir vienas socialdemokratų partijos narys. Tačiau valdantieji socialdemokratai – 6 iš jų Seimo nariai, įskaitant Socialinės apsaugos ir darbo ministrę, lapkričio 10 d. registravo Šeimos stiprinimo įstatymo pataisų projektą, kuriuo siekiama neutralizuoti esmines šio įstatymo nuostatas.

Pirmiausiai – panaikinama šio įstatymo preambulė, kurioje buvo nurodyta, jog šeima kyla iš vyro ir moters apsisprendimo kurti šeimą, taip pat iš giminystės ryšio (t.y. apibrėžta, kas yra šeima); konstatuota, jog šeima yra prigimtinis darinys (o ne socialinis konstruktas); įtvirtinta nuostata apie vyro ir moters lyčių papildomumą, kuris yra šeimos kūrimo pagrindas. Taigi, naikinami šeimos politikos vertybiniai ir teisiniai pagrindai. Taip pat išbrauktas pamatinis vaiko teisių principas, kad jis turi prigimtinį poreikį turėti tėvą ir motiną.

Vėl galėsime ginčytis kas tai yra šeima. Nekeista prisiminus, kad Seime ir vėl yra registruotas Partnerystės įstatymo projektas, kuris prieštarauja konstitucinei mūsų šeimos sampratai. Jeigu dar prisiminti nesenus Ministrės pirmininkės žodžius, kad ji nematanti kliūčių ratifikuoti Stambulo konvenciją…

Toliau šis įstatymas yra „kastruojamas“ ir praktiškai. Silpninami institutai, kurie turėjo praktiškai prisidėti prie šių nuostatų įgyvendinimo, bei jų bendradarbiavimas – Nacionalinė Šeimos Taryba, Šeimos Komisija Seime, komisijos ir komitetai savivaldybėse. Vieniems atimamas finansavimas, kitiems panaikinama pareiga teikti ataskaitas, treti išvis naikinami, o galiausiai naikinamas ir jų bendradarbiavimas bei koordinavimas. Tačiau sudaromos visos sąlygos į šias institucijas įtraukti kuo daugiau „šeimų įvairovę“ teigiančių organizacijų ir joms ten šeimininkauti.

Apie forumo „Šeima 2050″ atsaką – kitoje dalyje.

Tomas Senūta. Ko reikia Lietuvai – šeimą stiprinti ar silpninti?
05 Jun

Dr. Violeta Vasiliauskienė. Šeima 2050: iššūkiai ir galimybės

Strategijoje „Lietuva 2050“ taip pat neatsirado vietos šeimai. Šeima minima prie visuomenės demografinio atsparumo ir kartų solidarumo didinimo, numatant tik abstraktų prioritetą „sudarys palankesnes sąlygas kurti šeimas Lietuvoje ir auginti vaikus (didins būsto ir paslaugų šeimoms prieinamumą, daugiau dėmesio skirs daugiavaikėms šeimoms ir šeimoms su individualiųjų poreikių turinčiais vaikais ir kt.)“. Nacionalinė šeimos taryba prie LR Seimo siūlė parengtą atskirą ambiciją „Tvirta, ekonomiškai saugi, darni ir naujai gyvybei bei oriai senatvei pasirengusi šeima“, tačiau Lietuva 2050 kūrėjai ir LR Seimas nemanė, kad šis klausimas yra svarbus.

Tačiau jei Lietuvoje neatrasime šeimocentriško požiūrio į visas savo gyvenimo sritis – Lietuvos neliks. Ne veltui mūsų Konstitucija teigia: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.“ Šeima yra pagrindas, ant kurio vyras ir moteris stato savo, o paskui ir vaikų bei visuomenės gyvenimą. Tai yra ta ląstelė, ne tik pajėgi suteikti gyvybę ir užauginti piliečius, bet ir rūpintis, priimti bei globoti pagalbos reikalingus artimuosius ar beglobius vaikus. Todėl valstybė turėtų ne numesti šeimą į paribius, bet grąžinti ją į centrą, visose visuomenės gyvenimo srityse vadovautis šeimocentriniu požiūriu, įgalinti ir sustiprinti šeimas.

Todėl reikalingos Jūsų rankos. Jei jaučiate viduje paraginimą, jei ši tema Jus „kabina“, junkitės ir kaip organizacijos, ir kaip pavieniai asmenys, prie iniciatyvos visuomenei telktis forume „Šeima 2050“. Atneškime savo patirtį, savo rankas ir savo širdis, kad Lietuvoje šeimos stiprėtų ir atsidurtų valstybės ir visuomenės gyvenimo centre. Renginys vyks 2025 m. birželio 6 d. Kaune.

Visas straipsnis Laikmetyje:

Dr. Violeta Vasiliauskienė. Šeima 2050: iššūkiai ir galimybės
05 Jun

ŠEIMA 2050. Dr. Rimantas Jonas Dagys. Atsakingi Lietuvos piliečiai gali sustabdyti Lietuvos išmirimą

Deja, politikai tyli. Ką daryti žmonėms, kuriems rūpi išmirštanti Lietuva? Yra viena galimybė. Lietuvoje yra priimtas, bet praktiškai neįgyvendinamas „Šeimos stiprinimo“ įstatymas. Jis įpareigoja savivaldybių įstaigas ir institucijas inicijuoti bei įgyvendinti įstatyme numatytas priemones šeimoms stiprinti. Lietuvos Šeimos stiprinimo įstatymas suteikia nemažai priemonių ir galimybių vyriausybei, savivaldybėms aktyviai stiprinti šeimas Lietuvoje. Prie šio įstatymo turėtų būti priderinti kiti įstatymai. Šis įstatymas šalia daugelio šeimą stiprinančių nuostatų teigia jog:


„Šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas, taip pat giminystės ryšys tarp artimųjų giminaičių, o šeimos narius siejančios teisės ir pareigos yra prigimtinės“.

„Vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą“.


„Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, kūrimo pagrindas“.


„Motinystė, tėvystė ir vaikystė turi būti visokeriopos apsaugotos“.


Taigi turime instrumentą, kuriuo pagrindu galime įstatymiškai reikalauti to, ko reikia mūsų šeimoms, o ne LGBT ideologams. Imkimės mes, atsakingi Lietuvos piliečiai, remdamiesi savo ir kitų šalių patirtimi užpildyti šį įstatymą konkrečiu turiniu. Aiškus matymas kaip tvarkytis mūsų šalyje yra „Šiluvos deklaracija“. Pasitelkime ją.


Visus atsakingus Lietuvos piliečius, nesvarbu kokią organizaciją atstovauja, kviečiam jungtis prie iniciatyvos visuomenei telktis forume „Šeima 2050“. Jame pradėsime kurti Lietuvos šeimai stiprinti programą ir telkti norinčius augančios Lietuvos. Prisidėkite savo patirtimi, žiniomis ir energija. Tai vyks birželio 6 d. Kaune konferencijos metu (pradžia 10 val. Papilio 5, Kaune).

Visas straipsnis Laikmetyje:

https://www.laikmetis.lt/dr-rimantas-jonas-dagys-atsakingi-lietuvos-pilieciai-gali-sustabdyti-lietuvos-ismirima/?fbclid=IwY2xjawKu3RtleHRuA2FlbQIxMQBicmlkETBJNjQwZ3RKejVFMmZvdE4zAR5jq0wZmG2M4_vcb10dv7vjRqmXpJ8pJpSEnXpVhGxrqX5-oWlvtKmfqjfShg_aem_11VPaWyANpzbwnTOsXOQiw

04 Jun

Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas: Bažnyčia privalo turėti savo balsą prie viešojo stalo

Šiandienos visuomenėje, kur šeimos samprata patiria vis daugiau iššūkių, Bažnyčia nepaliauja priminti apie šeimos svarbą žmogaus pašaukimui ir visuomenės ateičiai. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, tapęs forumo „Šeima 2050“ globėju, pabrėžia, kad tai ne tik Bažnyčios pareiga, bet ir būtinybė – liudyti, kad šeima išlieka gyvybės, tikėjimo ir ištikimybės erdvė, kuriai verta skirti dėmesio net ir sudėtingomis aplinkybėmis.

Tomo Vilucko interviu portale “Laikmetis”:

Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas: Bažnyčia privalo turėti savo balsą prie viešojo stalo
09 Jul

Straipsnis „(Ne)palankumas šeimai“

Straipsnis „(Ne)palankumas šeimai“ publikuotas katalikiškame mėnraštyje šeimai „Artuma“ (2018 m. liepa-rugpjūtis).

Palankumas šeimai deklaruojamas ir politikoje, ir versle, ir gatvės pokalbiuose. Tačiau kai žodžius, pažadus ir sprendimus reikia paversti darbais, tas palankumas įgauna įvairiausių pavidalų: pliusiukas reitingui, „dūmų užsklanda“, nereikšmingas formalumas, o kartais visgi ir realus teigiamas poveikis kai kurioms šeimoms.

Straipsnyje pateikiama keletas pavyzdžių. Visą straipsnį skaitykite čia (PDF)

Artuma

07 Gegužė

„Šeimos ministerija“ ignoruoja pareigą stiprinti šeimų organizacijas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė 2018 metų Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo projektų finansavimo atrankos konkursą. Deja, į šio konkurso rėmus ir vėl nepatenka šeimos politikos srityje veikiančios organizacijos, o tai reiškia, kad jos ir toliau nebus stiprinamos.

Ministerija dažnai kviečia šeimų atstovus patarti įvairiais klausimais, dalyvauti rengiant teisės aktų projektus, programas, vertinti ir siūlyti priemones. Tai rodo, kad ministerijai reikalingas stiprus, argumentuotas šeimų balsas.

Tačiau šiandien šeimų organizacijų atstovai vis dar turi neatlygintinai dirbti darbą kartu su tarnautojais. Faktiškai visos šeimų organizacijos veikia savanorystės principu, o prie jų administracinio išlaikymo simboliškai prisideda nebent organizacijų nariai ar pavieniai rėmėjai. Yra tokių organizacijų, kurios savo išsilaikymui netgi verda ir pardavinėja kareivišką košę! Dėl posėdžių šeimų atstovai profesinėse darbovietėse ima laisvadienius, atimdami juos iš poilsio su šeima. Tuo tarpu ministerijoje į posėdžius ramiai renkasi ir posėdžiauja finansuojami kitų sričių (vaiko teisių, moterų, žmogaus teisių gynimo ir kt.) organizacijų atstovai.

Nebe pirmus metus nesulaukdamos dėmesio, šeimų organizacijos (Daugiavaikių šeimų asociacija, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Lietuvos tėvų forumas, Šeimos institutas ir Laisvos visuomenės institutas) gegužės 2 d. raštu kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį dėl jų ignoravimo NVO institucinio stiprinimo konkurse. Konkurso nuostatuose šalia kitų viešosios politikos sričių nėra išskirta šeimos politikos sritis ir tai lemia, kad šioje srityje veikiančių NVO instituciniam stiprinimui finansavimas nebus skirtas, nors tai numatyta 2017 m. priimtame ir šiais metais įsigaliojančiame Šeimos stiprinimo įstatyme. Todėl organizacijos paprašė ministrą laikinai sustabdyti šį konkursą, kol bus išnagrinėti kreipimosi klausimai bei galimai pakeisti konkurso nuostatai.

[…] ar pamiršti šeimos politiką kaip atskirą viešosios politikos sritį gali būti tiesiog klaida?

Visą straipsnį skaitykite 15min.lt, Bernardinai.lt

08 Nov

Straipsnis „Kad nebūtų tik dūzgesys“

Straipsnis „Kad nebūtų tik dūzgesys“ publikuotas katalikiškame mėnraštyje šeimai „Artuma“ (2017 m. lapkritis).

Šeimos politika Lietuvoje yra tapusi puikiu politikavimo įrankiu – svarbi visuomenei, bet jai  neskiriama reikiamo dėmesio. Kandidatai prieš rinkimus žarsto gausybę pažadų, kaip gerinti šeimų padėtį, o tapę politikais – teikia patrauklių siūlymų, įstatymų pakeitimų. Pastarieji dažniau tinka tik politikų reitingams auginti ir pateiktų (TIK pateiktų!) teisės aktų projektų sąrašui ilginti. Tai natūralu, nes pavieniai politikai, netgi jų grupės nepajėgia įvertinti realaus lėšų poreikio savo pasiūlymams įgyvendinti, kokį poveikį pasiūlyta priemonė padarys šeimoms, kaip įsikomponuos į bendrą paramos, paslaugų ar įgalinimo sistemą ir pan. Tačiau politikams labai patogus nuolatinis dūzgesys šeimų tema.

Šiai padėčiai pakeisti parengtas Šeimos stiprinimo įstatymo projektas. Kas ir ką turi padaryti, kad įstatymas būtų pradėtas sėkmingai įgyvendinti?

Visą straipsnį skaitykite čia (Artuma.lt)

Šeimos politika: kad nebūtų tik dūzgesys (Bernardinai.lt)