Mėnesio archyvas: Gruodis 2018

Šeimų organizacijų ir institucijų bendradarbiavimo gerosios patirties atskleidimui skirtas straipsnis buvo parengtas įgyvendinant projektą
„AŠIS: atstovavimo šeimų interesams stiprinimas“.

Santykiai tarp valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) dažnai yra įtampos taške. Ar ne keista, kad tikslai tie patys – abu dirba dėl visuomenės gerovės – tačiau susitarti pavyksta ne visuomet. Kur glūdi darnaus bendradarbiavimo paslaptis?

Santykis – tai bene svarbiausias žodis. Valstybinių institucijų ir NVO bendras darbas panašus į santykius šeimoje: skirtingo amžiaus, nuomonių, patirties, ambicijų žmonės gyvena po vienu stogu ir turi bendrą tikslą – šeimos gerovę. Ar yra šeimoje kažkuris narys svarbesnis, kai reikalas liečia visą šeimą? Ar gali vienas nuspręsti, kas gerai visiems? Sunku.

Dar 2007-2008 metais buvo karštų diskusijų ir nesutarimų dėl naujosios Valstybinės šeimos politikos koncepcijos, kur valstybės norėta pripažinti tik tokią šeimą, kur vyras ir moteris yra oficialiai susituokę. Tokiu būdu pagal šią koncepciją paruoštas (tuomet nepriimtas) Paramos šeimai pagrindų įstatymo projektas numatė, jog didesnes lengvatas gautų tie tėvai, kurie vaikus augina santuokoje. Tik nevyriausybinių organizacijų dėka, – arba tiksliau, Algimanto Ramono, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) nario žodžiais tariant, NVO aktyvumo, spaudimo, reiklumo, atkaklumo dėka buvo išgirsta ir kita nuomonė. 2007 metais įvyko šeimų eisena „Šeima – gyvybės lopšys“, kuri pademonstravo, jog yra daug žmonių, kuriems rūpi priimami sprendimai. Būtent neabejingų, aktyvių žmonių sutelkimas dėl bendro tikslo gali kažką pakeisti.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/pilietiskos-iniciatyvos-kaina-56-1081404

Visas Lietuvos šeimos politikos srityje veikiančias nevyriausybines organizacijas (NVO) vienija nuoseklesnės šeimos politikos bei geresnių sprendimų šeimos politikos srityje siekis.

Mokslininkai savo ruožtu teigia, kad politikos klausimus reikšmingus šiuo metu gali padaryti aktyvi pilietinė visuomenė. Taigi daugelio reikšmingų pokyčių šeimos politikoje galima pasiekti efektyvios šeimų NVO advokacijos dėka. Tam organizacijos privalo gilinti gebėjimus komunikuoti problemas bei prisidėti prie sprendimų formulavimo įstatymų leidyboje.

Apie advokaciją, jos svarbą ir NVO poreikius kalbamės su doc. dr. VINCENTU VOBOLEVIČIUMI – politologu, dėstytoju bei šeimoms atstovaujančių ir su šeimomis dirbančių NVO atstovams skirtų advokacijos nacionaliniu lygiu mokymų lektoriumi.

“Pilietinė visuomenė gali kalbėti, reikšti pageidavimus, turėti nuomonę tam tikrais klausimais, bet to nepakanka, kad ta nuomonė atsispindėtų politiniuose sprendimuose.” Tad ką daryti?
Politologas V. Vobolevičius pataria: “jei turite įkvėpimo ir resursų užsiimti visuomenine veikla, kitas žingsnis būtų įvairiais būdais atkreipti politikų dėmesį į žmones, kuriems atstovausite, ir į jų problemą. Turite imtis priemonių, kad jūsų atstovaujamas klausimas nepasimestų politiniame triukšme: pirmiausia atkreiptų politikų dėmesį, o galiausiai, jei pasiseks, įkvėptų politikus priimti jūsų ir jūsų bendraminčių siūlomus sprendimus.”

Visą straipsnį skaitykite čia.