10 Dec

Nepaisant pasipriešinimo, forumas „Šeima 2050“ teikia visuomenei svarstymui Švietimo įstatymo pataisas

Randame kad minėti šeimos principai, atitinkantys mūsų Konstituciją, tradicijas bei krikščionišką pasaulėžiūrą yra įtvirtinti ne vien minėtame Šeimos stiprinimo įstatyme, Konstitucijoje, bet ir kituose įstatymuose, bei tame pačiame Švietimo įstatyme. Tik juos reikėtų išdėlioti aiškiau, konkrečiau ir papildyti tam tikromis vaikų ugdymui svarbiomis nuostatomis. Todėl siūlome naująją Švietimo įstatymo redakciją, kuri geriau įtvirtintų tokias nuostatas:

Pagarbos gyvybei puoselėjimą;

Tautos tradicijos ir kultūros puoselėjimą;


Krikščioniškų vertybių, sukūrusių Vakarų visuomenes, saugojimą;

Mokinių pareigas, kaip vieno iš prioritetų ugdymą;


Vyro ir moters papildomumą, kaip pasiruošimo šeimai pagrindą;

Visus mokyklinės programos turi būti dėstomos tik pagal patvirtintas švietimo sričių programas;

Vaikai į papildomo ugdymo programas gali būti įtraukiami tik raštu gavus tėvų sutikimą;

Mokyklose turi būti užtikrinamas tikybos mokymas, jeigu to pageidauja tėvai;

Mokyklose gali būti vykdomos tik Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų ar savivaldybės institucijų patvirtintos mokinių sveikatinimo programos, kurios neprieštarauja LR Švietimo įstatymo tikslams (1, 4) ir yra grindžiamos rizikos vengimu (pedagogine prevencija);

Valstybė turi skatinti ir remti tik tų juridinių ir fizinių asmenų, taip pat valstybėje narėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų, ar jų padalinių, iniciatyvas, kurios padeda saugoti ir stiprinti mokinių sveikatą Lietuvoje, kurių siūlomos mokykloms sveikatinimo ir lytiškumo ugdymo programos neprieštarauja Švietimo įstatymo 22 str. 3 punktui, bei LR Konstitucijoje įtvirtintai prigimtinei lytiškumo sampratai.

Laukia dar atkakli kova, kad minėtosios dabartinės socialdemokratų siūlomos įstatyminės nuostatos nebūtų įtvirtintos. Taip pat laukia ir kova, kad būtų įtvirtintos mūsų siūlomos nuostatos.

Pradžiai prie šių nuostatų svarstymo ir kviečiame jus prisidėti. Artimiausiai susitiksime gruodžio 12 d. ir vėl Kaune – Valančiaus g. 8, Kauno sakralinės muzikos mokykloje 16 val. (bus įleidžiama nuo 15.30 val.).

10 Dec

Tomas Senūta. Ko reikia Lietuvai – šeimą stiprinti ar silpninti?

Štai kodėl taip svarbus yra tas Šeimos stiprinimo įstatymas. Minėtame atidaromajame renginyje konstatavome, kad jo nuostatos yra geros, deja, dauguma lieka deklaratyviomis ir neįgyvendintomis – kaip kad su neretu įstatymu Lietuvoje. Ir pasižadėjome užpildyti jį turiniu.

Į savo veiklą išsyk įtraukėme ir kai kuriuos Seimo narius, iš įvairių partijų. Džiugu, kad pasisekė juos įkvėpti Seime ir suburti Šeimos politikos grupę, kurioje yra 24 nariai iš visų šiuo metu Seime esančių partijų.

Joje yra ir vienas socialdemokratų partijos narys. Tačiau valdantieji socialdemokratai – 6 iš jų Seimo nariai, įskaitant Socialinės apsaugos ir darbo ministrę, lapkričio 10 d. registravo Šeimos stiprinimo įstatymo pataisų projektą, kuriuo siekiama neutralizuoti esmines šio įstatymo nuostatas.

Pirmiausiai – panaikinama šio įstatymo preambulė, kurioje buvo nurodyta, jog šeima kyla iš vyro ir moters apsisprendimo kurti šeimą, taip pat iš giminystės ryšio (t.y. apibrėžta, kas yra šeima); konstatuota, jog šeima yra prigimtinis darinys (o ne socialinis konstruktas); įtvirtinta nuostata apie vyro ir moters lyčių papildomumą, kuris yra šeimos kūrimo pagrindas. Taigi, naikinami šeimos politikos vertybiniai ir teisiniai pagrindai. Taip pat išbrauktas pamatinis vaiko teisių principas, kad jis turi prigimtinį poreikį turėti tėvą ir motiną.

Vėl galėsime ginčytis kas tai yra šeima. Nekeista prisiminus, kad Seime ir vėl yra registruotas Partnerystės įstatymo projektas, kuris prieštarauja konstitucinei mūsų šeimos sampratai. Jeigu dar prisiminti nesenus Ministrės pirmininkės žodžius, kad ji nematanti kliūčių ratifikuoti Stambulo konvenciją…

Toliau šis įstatymas yra „kastruojamas“ ir praktiškai. Silpninami institutai, kurie turėjo praktiškai prisidėti prie šių nuostatų įgyvendinimo, bei jų bendradarbiavimas – Nacionalinė Šeimos Taryba, Šeimos Komisija Seime, komisijos ir komitetai savivaldybėse. Vieniems atimamas finansavimas, kitiems panaikinama pareiga teikti ataskaitas, treti išvis naikinami, o galiausiai naikinamas ir jų bendradarbiavimas bei koordinavimas. Tačiau sudaromos visos sąlygos į šias institucijas įtraukti kuo daugiau „šeimų įvairovę“ teigiančių organizacijų ir joms ten šeimininkauti.

Apie forumo „Šeima 2050″ atsaką – kitoje dalyje.

10 Dec

Kun. Skaidrius Kandratavičius apie šeimą ir meilę

Mūsų forumo Šeima 2050 draugas ir dalyvis kunigas, rašytojas ir poetas šioje laidoje daugiausiai kalba apie santykius šeimoje. Kokios yra tinkamos jos sudarymo sąlygos ir kokios jos klestėjimo sąlygos? Dėl neatitikimo šeimos tikslui Katalikų Bažnyčia neleidžia sudaryti santuokų homoseksualams, tačiau Skaidrius pabrėžia, kad vis daugėja ir heteroseksualių porų, kurios ketina sudaryti šeimas lygiai tokiais pat netinkamais tikslais kaip kad (tik kai kurie) homoseksualai. Jis pateikia praktinių patarimų kaip gerinti save, kad ir tavo santykiai šeimoje tobulėtų.

10 Dec

Pūko TV patirtimi dalinasi forumo Šeima 2050 dalyvis kunigas Skaidrius Kandratavičius

Šv. Antano Paduviečio parapijos kunigas, rašytojas, poetas Skaidrius Kandratavičius mūsų visuomenės dvasinę ir psichologinę būseną vertina ne pasiskaitęs kokių nors straipsnių ar socialinių tinklų, ne pabendravęs su keliais pažįstamais, bet bendravęs su daugybe žmonių, kurie intymiausiu būdu ieško pagalbos ir išsivadavimo.

Kas su mumis negerai? Iš kur ta epidemija įvairiausių priklausomybių, nebūtinai narkotikų, ypač porno, interneto ir pan.? Kodėl jaunuoliai nebenori kurti savo šeimų? Tam tikros priežastys yra ir grynai politinio, ideologinio pobūdžio, tačiau Skaidrius daugiausiai nurodo į mus pačius.

10 Dec

Šeimos Instituto atstovas pristato Žygį už Gyvybę 2025 Pūko TV eteryje

Žygį už gyvybę, vykęs spalio 4 d., masinės žiniasklaidos liko tarsi nepastebėtas. Šeimos Institutas rėmė šią akciją, todėl savais pastebėjimais pasidalino jų atstovas Tomas Senūta. Kovą už gyvybę pasistengdamas įvertinti gilesniame kontekste. Kodėl būtent požiūris į gyvybę nulems mūsų demokratijos ateitį bei visus socialinius procesus?