Tomas Senūta. Ko reikia Lietuvai – šeimą stiprinti ar silpninti?
Štai kodėl taip svarbus yra tas Šeimos stiprinimo įstatymas. Minėtame atidaromajame renginyje konstatavome, kad jo nuostatos yra geros, deja, dauguma lieka deklaratyviomis ir neįgyvendintomis – kaip kad su neretu įstatymu Lietuvoje. Ir pasižadėjome užpildyti jį turiniu.
Į savo veiklą išsyk įtraukėme ir kai kuriuos Seimo narius, iš įvairių partijų. Džiugu, kad pasisekė juos įkvėpti Seime ir suburti Šeimos politikos grupę, kurioje yra 24 nariai iš visų šiuo metu Seime esančių partijų.
Joje yra ir vienas socialdemokratų partijos narys. Tačiau valdantieji socialdemokratai – 6 iš jų Seimo nariai, įskaitant Socialinės apsaugos ir darbo ministrę, lapkričio 10 d. registravo Šeimos stiprinimo įstatymo pataisų projektą, kuriuo siekiama neutralizuoti esmines šio įstatymo nuostatas.
Pirmiausiai – panaikinama šio įstatymo preambulė, kurioje buvo nurodyta, jog šeima kyla iš vyro ir moters apsisprendimo kurti šeimą, taip pat iš giminystės ryšio (t.y. apibrėžta, kas yra šeima); konstatuota, jog šeima yra prigimtinis darinys (o ne socialinis konstruktas); įtvirtinta nuostata apie vyro ir moters lyčių papildomumą, kuris yra šeimos kūrimo pagrindas. Taigi, naikinami šeimos politikos vertybiniai ir teisiniai pagrindai. Taip pat išbrauktas pamatinis vaiko teisių principas, kad jis turi prigimtinį poreikį turėti tėvą ir motiną.
Vėl galėsime ginčytis kas tai yra šeima. Nekeista prisiminus, kad Seime ir vėl yra registruotas Partnerystės įstatymo projektas, kuris prieštarauja konstitucinei mūsų šeimos sampratai. Jeigu dar prisiminti nesenus Ministrės pirmininkės žodžius, kad ji nematanti kliūčių ratifikuoti Stambulo konvenciją…
Toliau šis įstatymas yra „kastruojamas“ ir praktiškai. Silpninami institutai, kurie turėjo praktiškai prisidėti prie šių nuostatų įgyvendinimo, bei jų bendradarbiavimas – Nacionalinė Šeimos Taryba, Šeimos Komisija Seime, komisijos ir komitetai savivaldybėse. Vieniems atimamas finansavimas, kitiems panaikinama pareiga teikti ataskaitas, treti išvis naikinami, o galiausiai naikinamas ir jų bendradarbiavimas bei koordinavimas. Tačiau sudaromos visos sąlygos į šias institucijas įtraukti kuo daugiau „šeimų įvairovę“ teigiančių organizacijų ir joms ten šeimininkauti.
Apie forumo „Šeima 2050″ atsaką – kitoje dalyje.