Author Archives: admin

21 Oct

Laida apie Šeimos stiprinimo įstatymą

seima-zrNeseniai Vyriausybė pritarė Šeimos stiprinimo įstatymo projektui. Šio projekto preambulėje rašoma, kad „šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“, o „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės ir palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos kūrimo pagrindas“.

Siekdama paskatinti jaunimo apsisprendimą kurti šeimą ir šeimų apsisprendimą auginti vaikus, valstybė turėtų sudaryti palankias sąlygas būsto nuomai ar pirmojo būsto įsigijimui, sudaryti palankias sąlygas derinti profesinius interesus su šeiminėmis pareigomis.

Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ (2016-10-21) diskutavo Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio narė Rasa Žemaitė, Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas, „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė, apie emigraciją galvojančios šeimos narė Kristina Paulikė. Laidą vedė Raigardas Musnickas.

Laidos klausykite

13 Oct

Tradicijos iššūkis

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Tradicijos iššūkis“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Tradicija gali kelti iššūkį. Ji sugeba provokuoti ir ypač tai daro šiandien. Jei prisimintume teksto pradžioje minėtą apibrėžimą („Įsitikinimų ar papročių perdavimas iš kartos į kartą ar bet kurio kito fakto perdavimas tokiu būdu“), galime pastebėti, kad ryšiai tarp kartų šiais laikais nebėra tokie glaudūs, kaip anksčiau. Tai vyksta dėl keleto priežasčių. Pasauliui virstant globaliu, žmonių srautai juda daug greičiau ir platesniu mastu. Nemažai mano draugų ir pažįstamų sunkiai geba atrasti savo tapatybę ir jaučiasi vieniši, nes jų tėvai priklauso visiškai skirtingoms tautoms ir kontekstams. Galiausiai ir dėl daugelio kitų veiksnių, seniau buvęs toks stabilus savų įsitikinimų perdavimas, dabar nebėra toks užtikrintas. Todėl turint galvoje visą šį vaizdą, nesunku suprasti, kodėl tradicija kartais gali atrodyti kaip pasenęs, provokuojantis ar netgi absoliučiai naujas dalykas.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

27 Sep

Šeima ir populiariosios kultūros iššūkis

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Šeima ir populiariosios kultūros iššūkis“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Matyt nesuklysiu teigdamas, kad bet kam, kas gražu, o šiandien galbūt ir labiau nei kada nors anksčiau, reikia pastangų. Štai čia ir susiduriame su pagrindiniu populiariosios kultūros iššūkiu – ji nereikalauja stengtis. Duoda lengvai, o atima dar lengviau. Ir daro tai nepastebimai.

Lygiai ta pati įžvalga tinka ir kalbant apie šeimą. Apskritai, apie bet kuriuos santykius. Juk visiems žmogiškiems ryšiams reikia pastangų, kartais net labai didelių. Skamba banaliai? Tačiau tai nėra tokia paprasta ir akivaizdi tiesa, žvelgiant į mūsų laikmečio kontekstus. Gyvename laisvoje ir tūkstančius pasirinkimų siūlančioje liberalioje epochoje. Perfrazuojant sociologą Zygmantą Baumaną net galima sakyti, kad mūsų gyvenimas tam tikra prasme tampa vis labiau likvidus. Ką tai reiškia? Paprastai tariant, – neapibrėžtas. Turint daugybę pasirinkimų, tarkime su kuo bendrauti ar ne, santykiams tapus problemiškiems ar sudėtingėjant, dažniausiai kyla klausimas – kodėl turėčiau visa tai tęsti? Kas man iš to? Juk pasaulis perpildytas galimybėmis. Ir tuomet mes neretai imame sprogdinti mus siejančius ryšius ar užsiėmimus, kurie kelia sunkumų. Nors dažniausiai (o gal net visada?) sudėtingiausi dalykai į gyvenimą atneša pačius geriausius ir gražiausius dalykus. O ypač, kai atsigręžęs sugebi pažvelgi į tai iš laiko perspektyvos.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

26 Sep

Jei byrės šeimos, byrės ir valstybė

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje aiškiai nurodyta, jog šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, kurį šalis globoja ir saugo. Deja, šiandien daugeliui aišku, jog tai tik gražūs žodžiai, realybėje nelabai turintys kūną. Prieš rinkimus viešai skelbiami gražūs lozungai dėl šeimų jau nebejaudina. Politikai pažadus pamiršta vos pasibaigus rinkimų karštinei, o šeimoms reikia gyventi toliau. Pasirodo, jos pačios ėmėsi kovoti už save, kol politikai tik maitina pažadais.

– Lietuvoje turime dešimtis šeimas ir vaikus prižiūrinčių ir kontroliuojančių institucijų. Joms nepavyksta susitvarkyti, jei prireikia nepriklausomos organizacijos? – „Respublika“ paklausė Šeimos instituto direktorės Jolantos RAMONIENĖS.

– Stebint situaciją ir suprantant, kad savaime pokyčiai neatsiras, institutas susibūrė iš iniciatyvių savanoriškai nusiteikusių žmonių. Žvelgiant į organizacijas, kurios jau yra, kurioms greita veikla yra gerokai sudėtingiau vykdoma, akivaizdu, kad viešoji įstaiga, kurioje valdymas ir įvairūs derinimai yra paprastesni, buvo reikalinga.

Šiandien situacija tokia, jog lyg ir kiekvienas suvokiame, kad šeima yra labai svarbu. Tačiau žvelgdamas į realybę, kur gausybė skyrybų, vaikai skambina į pagalbos linijas, smurto mastas didėja, o senoliai laukia, kad kažkas atvežtų bent lėkštę sriubos, supranti, kad kažkas yra ne taip. Daug kalbama apie šeimą, bet kai reikia sprendimų, viskas kažkaip pradingsta. Matyt, mes vis dar mąstome apie pasekmių likvidavimą, o ne apie priežasties pamatymą. Įvairios šeimų organizacijos yra ne kartą pateikusios skaičius, kad kur kas labiau apsimoka skirti pinigus prevencijai. Vaikui vaikų namuose atsiranda milžiniški pinigai, bet vaiko pinigams šeimose lėšų niekaip negalime atrasti. Dabar, kol šeima pati kažkaip dar juda, tol ji yra nematoma. Nebent iš jos galima išlupti naudos: liepiama gimdyti vaikus, mokėti mokesčius ir užkamšyti visas biudžeto skyles. Situacija tampa iškreipta, tėvai nebeturi kada net pabūti su vaikais, o ką jau kalbėti apie stebėjimą, kaip vyksta šeimos politikos įgyvendinimas.

Visą „Respublikos“ žurnalistės Justinos Gafurovos parengtą interviu skaitykite Respublika.lt.

23 Sep

Šeima krizėje: istorijos pabaiga ar nauja galimybė?

Skaitytojams siūlome pagal interviu su krizę įveikusia šeima parengtą straipsnį „Šeima krizėje: istorijos pabaiga ar nauja galimybė?“. Jį kviečiame perskaityti: Delfi.lt, Regionunaujienos.lt, Verslimama.lt, aukstaitijosgidas.lt, suduvosgidas.lt, dainavosgidas.lt, zemaitijosgidas.lt, bernardinai.lt, alfa.lt, 15min.lt.

– Kai kas nors sakydavo, jog krizė šeimoje būna septintais metais, atsakydavau, kad tai nesąmonė, mums taip nebus, nes pažįstam vienas kitą, tikrai taip nebus. Deja, turėjome krizę ir mes, – prisimena Tadas, verslininkas, 4 vaikų tėvas, išdrįsęs priimti iššūkį būti tėvu savo vaikams kasdien, būti vyru savo žmonai kasdien.

– Pabandę iš naujo nesitikėjome atgaivinti jausmus, norėjome daug kukliau, tiktai, kad galėtume, pajėgtume gyventi drauge. Už šį apsisprendimą gavome neįkainojamą apdovanojimą: mūsų namuose vėl gyvena meilė. – Džiaugiasi Ieva, nebeužduodanti sau klausimo apie tai, ar sutuoktinis yra jai skirtas žmogus, o tik klausianti, ką galiu padaryti, kad mano žmogus su manimi jaustųsi laimingas.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Pagalba santykių krizes išgyvenančioms šeimoms“.

13 Sep

Karalius nuogas – arba kodėl medijoms taip lengva mumis žaisti?

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Karalius nuogas – arba kodėl medijoms taip lengva mumis žaisti?“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Analizuoti tai, kaip įvairios medijos ir kultūra formuoja mūsų požiūrį į santykius ir šeimą – visada įdomu. Kodėl? Dažniausiai todėl, kad šis procesas yra beveik nematomas. Mes esame taip pripratę prie populiariosios (ir ne tik) kultūros siūlomo gyvenimo stiliaus, jog tai, kaip šie gyvenimo modeliai prasiskverbia į mūsų kasdienybę, beveik nepastebime. Galiausiai gyvename tokioje medijų perpildytoje erdvėje, kokioje negyveno nei viena ankstesnė karta.

O ką jau kalbėti apie tai, kad šiandieninio liberalizmo sukurta atmosfera iš esmės nesiūlo jokių tvirtų autoritetų ar gyvenimo gairių – veikiau vien pasirinkimus. Todėl kyla klausimas – ar tikrai visuomet esame laisvi? Ar gyvendami medijų sukurtame global village, dar galime rinktis? O gal mūsų sprendimai jau seniai yra nulemti nematomų populiariosios kultūros ir viešosios nuomonės autoritetų? […]

Galiausiai norisi grįžti prie pradžioje iškelto klausimo: kaip reikėtų vertinti tokias medijas? Vienas iš vertinimo aspektų galėtų būti palankumo šeimai aspektas. Ar minėtos medijos – filmai ir knygos skatina šeimai draugišką ir ją ugdančią atmosferą? Deja, tenka atsakyti, kad ne. Didžiulė dalis populiariosios, o nemenka ir rimtosios kultūros dalis šiandien tampa iššūkiu šeimai. Tačiau dar didesnis iššūkis yra sugebėti pastebėti šią situaciją ir atrasti tinkamą būdą joje aktyviai veikti. Veikti taip, kad kamuolys nebūtų nuolat mušamas tik į vienus vartus.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

01 Sep

Pradedamas projektas „Pagalba santykių krizes išgyvenančioms šeimoms“

„Šeimos institutas“ su partneriais Daugiavaikių šeimų asociacija MES ir šeimos centru „Kartu saldu“ pradeda vykdyti projektą „Pagalba santykių krizes išgyvenančioms šeimoms“.

Šis projektas – tai siekis konkrečiais darbais skatinti pozityvų bendravimą šeimose, padėti šeimoms įveikti krizines situacijas, ugdyti šeimos kultūrą ir socialinę šeimos narių tarpusavio atsakomybę .

Projektą iš dalies finansuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

30 Aug

Šeima – naujų iššūkių epochoje

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Šeima – naujų iššūkių epochoje“. Jį kviečiame perskaityti: Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Nors gyvename šalyje, kuri šiandien skaičiuoja jau 27-uosius laisvės metus, tačiau dar gan dažnai susiduriame su itin paprastu mąstymo modeliu – sovietmetis tai blogis, o šiandieninė liberali, demokratiniais pagrindais remta valstybė – nepamainomas gėris. Iš tiesų, sunku būtų nepritarti šiam teiginiui, vis dėlto toks vienpusis suvokimas atima galimybę matyti savo pačių gyvenimus gerokai platesniame kontekste. Sovietmetis, bet kuriuo atveju, buvo tragiškas laikotarpis. Tačiau dažniausiai tuo, ir ypač jaunesniojoje kartoje, visos žinios pasibaigia.

Skubėjimas šiandien yra virtęs kasdienybe – kuo daugiau skubame, tuo mažiau tai pastebime. Situacija tarsi apsiverčia – anksčiau privalėję atlikti darbą priverstinai, šiandien neretai laiką, skirtą santykiams ir šeimai aukojame kurdami karjeras ar siekdami prestižo. Kitaip tariant, pasiduodame kito lygio vergovei – tampame savo pačių įkaitais egoistinio savanaudiškumo dramoje. Ir nors laikas jau iš tiesų kitas, tačiau gavę laisvę elgiamės lygiai taip, kaip tai darė sovietai – paverčiame šeimą vien ekonominės kreivės atkarpa, kurios vertė mūsų gyvenimų barometruose neretai matuojama pagal tai, kiek ji padeda ar trukdo mums siekti savo pačių tikslų.

Todėl jei norime turėti stiprią šeimą savoje valstybėje, pirmiausia privalome gerai suvokti tai, kas vyksta aplink. Svarbu suprasti, kad neretu atveju sovietmetis tik išpureno dirvą vakarietiškai pasaulėžiūrai čia atnešti visai kitokius vaisius, nei ten, kur laisvės, lygybės ir brolybės idėjos buvo savos ne vieną šimtmetį. Tad šeima šioje situacijoje, jei tik ji nepasiduos destruktyvioms tendencijoms, o sugebės pozityviai pasinaudoti turima laisve, galės tapti ta tvarios visuomenės ląstele, kurios lengvai perpūsti negalės jokie svetimų idėjų ar praeities pervartų vėjai.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

25 Aug

Pirmą kartą – politikų palankumo šeimos stiprinimui reitingai!

Pernai lankantis Vašingtone (JAV) labai sudomino nevyriausybininkų ir Kongreso Pro-life Caucus vadovo Christopher H. Smith naudojamas bei mums rekomenduotas politikų veiklos vertinimo įrankis Vote Scorecard. Po vizito peržvelgėme, kas panašaus jau yra daroma pas mus, Lietuvoje. Deja, tokio paprasto, kiekvienam žmogui suprantamo vertinimo įrankio rasti taip ir nepavyko.

Todėl džiaugiamės pristatydami Jums pirmąją tokią 2012–2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos balsavimo rezultatų apžvalgą, skirtą šeimos stiprinimo temai. Atkreipiame dėmesį, kad apžvelgiamoje Seimo kadencijoje šeimai stiprinti skirti pasiūlymai buvo tik pateikiami siekiant pritarimo tolesniam svarstymui. Deja, šių teisės aktų svarstymai komitetuose vyko labai vangiai, o Seimo posėdžių salę pasiekė tik Konstitucijos pataisa dėl šeimos sąvokos patikslinimo. Kaip skelbiama Seimo, dažniausiai priimama mažiau negu pusė į sesijos darbų programą įtrauktų teisės aktų projektų. Tad daugybė pasiūlymų tiesiog „keliauja“ iš vienos sesijos darbų programos į kitą, vis tikintis, kad jie pasieks svarstymo ir priėmimo stadijas.

Šeimos stiprinimas šioje apžvalgoje suprantamas vadovaujantis pagrindiniais Lietuvos teisės aktais: pagal Konstitucijos 38 str. – kaip vyro ir moters tarpusavio įsipareigojimų ir atsakomybės, tėvų teisių ir pareigų bei vaikų pareigų įtvirtinimo stiprinimas, valstybės apsaugos ir globos stiprinimas šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės atžvilgiu; pagal Civilinio kodekso 3.3 str. – kaip šeimos reikšmės visuomenėje užtikrinimo stiprinimas, šeimos narių tarpusavio atsakomybės už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą stiprinimas bei galimybių visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises stiprinimas.

Šiuo darbu tikimės padėti Jums būti pilietiškai aktyviems, o artėjant Seimo rinkimams – lengviau pasirinkti, už ką balsuoti, remiantis ne tik kandidatų pažadais, bet ir Seimo narių realiais balsavimais dėl konkrečių teisės aktų. Sukūrėme plataus naudojimo spektro įrankį, kurį atiduodame visuomenei:

  • rinkėjams, kad galėtų rinktis ne tik pagal kalbas, pažadus, bet, svarbiausia, – pagal darbus;
  • Seimo nariams, kad žinotų, jog yra stebimi, skaičiuojami, vertinami ir visa ši informacija yra vieša;
  • kandidatams, kad suprastų, jog pasirinko ne ramų užutėkį, kur reikalui esant galės pasislėpti, išnykti (juk apie daugybę Seimo narių nesame nieko girdėję!), bet kad išrinkti į Seimą bus stebimi, vertinami, jų darbai (ir darbų vengimas!) bus viešinami;
  • NVO, kad pagal savo poreikius naudotųsi pateiktais duomenimis dirbdamos su politikais ir rinkėjais;
  • žiniasklaidai, kad skleistų patikimą informaciją;
  • verslui, kad stiprintų pasitikėjimą nevyriausybinių organizacijų veikla ir skirtų jai paramą;
  • mokslininkams, kad naudotųsi pateiktais duomenimis savo vertinimams.

Seimo narių reitingai apskaičiuoti vertinant tik balsavimus. Rezultatas pateikiamas, kai yra balsuota nors vieną kartą; jei Seimo narys nė karto nebalsavo (!?), paliktas tuščias langelis. Reitingas rodo, kaip dažnai (procentais nuo visų konkretaus Seimo lentelenario balsavimų) buvo balsuojama palankiai šeimos stiprinimui. Nebalsavimas dėl bet kurios priežasties neturėjo įtakos reitingui, tačiau labai svarbu, kad Jūs atkreiptumėte dėmesį, kaip dažnai ir dėl kokių priežasčių Seimo nariai nedalyvavo posėdžiuose.

Kviečiame ir raginame drąsiai bendrauti su Jūsų interesams atstovaujančiais politikais. Teiraukitės, kodėl jie palaikė (nepalaikė) vieną ar kitą teisės akto projektą. Klauskite, kokios pagalbos reikia, kad šeimą stiprinantys sprendimai būtų priimti ir įgyvendinami.

Nepamirškime: tai mes kuriame savo šeimos, visos visuomenės ir valstybės ateitį!

Dėkojame visiems, kurių dėka įgyvendinamas šis projektas: „Šeimos instituto“ savanoriams, nuolatiniam bendradarbiui mėnraščiui „Artuma“, rėmėjams ir bendraminčiams.

Daugiau informacijos (metodika, teisės aktų pristatymai ir duomenys)

Seimo narių reitingų leidinys spausdinimui (PDF)