Į portalo “Laikmetis” klausimus atsako 2026-01-14 tarptautinės konferencijos „Demografiniai iššūkiai ir šeimos politika – tarptautinė patirtis“ Seime pranešėja dr. Lijana Gvaldaitė: https://laikmetis.lt/nst-pirmininke-lijana-gvaldaite-pilietines-visuomenes-balsas-seimos-klausimais-yra-prislopes/
Diskusijos dėl Švietimo įstatymo turinio krikščioniškoje bendruomenėje vyksta jau seniai. Vis labiau aiškėja, kad pavienės techninės pataisos problemos neišsprendžia. Reikalingas nuoseklus vertybinis pagrindas, suderintas su Šeimos stiprinimo įstatymu ir Konstitucijoje įtvirtinta prigimtine žmogaus samprata. Tik tokie pokyčiai gali užtikrinti tvarią Lietuvos ateitį.
Straipsnyje toliau nagrinėjamos šios bazinės nuostatos, reikalingos minėtam vertybiniam pagrindui:
Taip, gali! Galbūt net dar geriau nei Seimas, Vyriausybė ir Prezidentas kartu sudėjus.
Eiliniai neeiliniai žmonės tai ir įrodė 2025 m. gruodžio 12 d. visuomeninės iniciatyvos Forumas „Šeima 2050“ organizuotame susitikime su jais Kaune, Sakralinės muzikos mokykloje. Susitikime forumo nariai siekė pristatyti dabartinės švietimo politikos problematiką tiek, kiek tai susiję su vaikų parengimu šeimai, o per tai – su šeimos ir demografijos politika Lietuvoje. Konkrečiau – pateikti mūsų siūlomas Švietimo įstatymo pataisas, kaip vieną iš priemonių minėtoms politikoms Lietuvoje pagerinti, galbūt dar daugiau – pagaliau suformuoti jas. Tam, kad apsvarstytų jas su susirinkusiais, kurie pilnai užėmė vieną iš mokyklos salių. Forumo nariai ir renginio organizatoriai mano, kad tai mums daugiau nei pavyko.
<…>
Visi iš salės teikti pasiūlymai buvo užrašyti ir susirinkusiems paskelbti. Tarp užrašytų Forumo komanda galiausiai atrinko net 9 naujus:
1. Švietimo įstatymo 30 straipsnyje turi būti įtvirtintas draudimas programose ir kitur naudoti lyčiai neutralią kalbą.
2. Mokslo pamatas yra teisingi terminai. Tokios sąvokos kaip „reprodukcinė sveikata“ neturėtų būti naudojamos jokiose programose – šiuo atveju sąvokai teikiama prasmė iš esmės prieštarauja tiek reprodukcijai, tiek sveikatai kaip ji apibrėžiama kituose teisės aktuose.
3. Kai kuriose Lietuvoje pasirodžiusiose lytinio švietimo programose jau pradėta kalbėti apie tai, kad lytiniai santykiai galimi esant sutikimui ar susitarimui, išskyrus nepilnamečius, nurodant, kad nepilnamečiais laikomi vaikai iki 14 m. Tai prieštarauja Lietuvos įstatymams, pagal kuriuos jokio sutikimo ar susitarimo dėl lytinių santykių negali būti asmenims iki 16 m., vyresnio asmens lytiniais santykiais su asmeniu iki 16 m. traktuojami kaip baudžiamoji veika.
4. Lietuvoje turi būti palengvintas tikybos mokytojų parengimas, nes šiuo metu Katalikų Bažnyčios keliami reikalavimai yra aukšti, o pačių mokytojų trūksta.
5. Pasigesta, jog Švietimo įstatymo tiksluose nėra žodžio „dorovingas“. Tarp tikslų turėtų būti ugdyti ir atsakingą, ir dorovingą valstybės pilietį. Galima būtų sąvokose apibrėžti, kas tai yra dorovingas.
6. Švietimo įstatyme nėra žodžio „orumas“. Jis galėtų atsirasti preambulėje ir 2 str., kur apibrėžiamos įstatymo sąvokos.
7. Reikalinga nuosekli visų lygmenų rengimo šeimai programa, patvirtinta įstatymu. Gali būti net visas atskiras Švietimo įstatymo straipsnis su struktūra, reikalavimais mokytojui, mokytojų rengimui, programoms.
8. Pateiktas pasiūlymas pasekti Australijos pavyzdžiu ir apriboti socialinių tinklų prieinamumą nepilnamečiams.
9. Svarbus ir tėvų ugdymas apie pareigingumą, apie tai, kaip ugdyti pareigingą vaiką. Reikalinga sąvoką „pareiga“ įtraukti į 2 straipsnį.
Visos šios pastabos turės atsispindėti Švietimo įstatymo pataisose arba jų reikės siekti kitais būdais. Bet kuriuo atveju, forumo grupė rengia savojo Švietimo įstatymo projekto pataisas, kurios bus vėl nusiųstos renginyje dalyvavusiems žmonėms. Likusieji gali siūlyti mums tokias e-paštu nstasociacija@gmail.com . Apie savo veiklą toliau stengsimės informuoti. Tikimės, kad mūsų siūlomas Švietimo ir susijusių įstatymų pataisų projektas greitai jau pasieks ir Seimą.
Daugiau:
Randame kad minėti šeimos principai, atitinkantys mūsų Konstituciją, tradicijas bei krikščionišką pasaulėžiūrą yra įtvirtinti ne vien minėtame Šeimos stiprinimo įstatyme, Konstitucijoje, bet ir kituose įstatymuose, bei tame pačiame Švietimo įstatyme. Tik juos reikėtų išdėlioti aiškiau, konkrečiau ir papildyti tam tikromis vaikų ugdymui svarbiomis nuostatomis. Todėl siūlome naująją Švietimo įstatymo redakciją, kuri geriau įtvirtintų tokias nuostatas:
Pagarbos gyvybei puoselėjimą;
Tautos tradicijos ir kultūros puoselėjimą;
Krikščioniškų vertybių, sukūrusių Vakarų visuomenes, saugojimą;
Mokinių pareigas, kaip vieno iš prioritetų ugdymą;
Vyro ir moters papildomumą, kaip pasiruošimo šeimai pagrindą;
Visus mokyklinės programos turi būti dėstomos tik pagal patvirtintas švietimo sričių programas;
Vaikai į papildomo ugdymo programas gali būti įtraukiami tik raštu gavus tėvų sutikimą;
Mokyklose turi būti užtikrinamas tikybos mokymas, jeigu to pageidauja tėvai;
Mokyklose gali būti vykdomos tik Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų ar savivaldybės institucijų patvirtintos mokinių sveikatinimo programos, kurios neprieštarauja LR Švietimo įstatymo tikslams (1, 4) ir yra grindžiamos rizikos vengimu (pedagogine prevencija);
Valstybė turi skatinti ir remti tik tų juridinių ir fizinių asmenų, taip pat valstybėje narėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų, ar jų padalinių, iniciatyvas, kurios padeda saugoti ir stiprinti mokinių sveikatą Lietuvoje, kurių siūlomos mokykloms sveikatinimo ir lytiškumo ugdymo programos neprieštarauja Švietimo įstatymo 22 str. 3 punktui, bei LR Konstitucijoje įtvirtintai prigimtinei lytiškumo sampratai.
Laukia dar atkakli kova, kad minėtosios dabartinės socialdemokratų siūlomos įstatyminės nuostatos nebūtų įtvirtintos. Taip pat laukia ir kova, kad būtų įtvirtintos mūsų siūlomos nuostatos.
Pradžiai prie šių nuostatų svarstymo ir kviečiame jus prisidėti. Artimiausiai susitiksime gruodžio 12 d. ir vėl Kaune – Valančiaus g. 8, Kauno sakralinės muzikos mokykloje 16 val. (bus įleidžiama nuo 15.30 val.).
Štai kodėl taip svarbus yra tas Šeimos stiprinimo įstatymas. Minėtame atidaromajame renginyje konstatavome, kad jo nuostatos yra geros, deja, dauguma lieka deklaratyviomis ir neįgyvendintomis – kaip kad su neretu įstatymu Lietuvoje. Ir pasižadėjome užpildyti jį turiniu.
Į savo veiklą išsyk įtraukėme ir kai kuriuos Seimo narius, iš įvairių partijų. Džiugu, kad pasisekė juos įkvėpti Seime ir suburti Šeimos politikos grupę, kurioje yra 24 nariai iš visų šiuo metu Seime esančių partijų.
Joje yra ir vienas socialdemokratų partijos narys. Tačiau valdantieji socialdemokratai – 6 iš jų Seimo nariai, įskaitant Socialinės apsaugos ir darbo ministrę, lapkričio 10 d. registravo Šeimos stiprinimo įstatymo pataisų projektą, kuriuo siekiama neutralizuoti esmines šio įstatymo nuostatas.
Pirmiausiai – panaikinama šio įstatymo preambulė, kurioje buvo nurodyta, jog šeima kyla iš vyro ir moters apsisprendimo kurti šeimą, taip pat iš giminystės ryšio (t.y. apibrėžta, kas yra šeima); konstatuota, jog šeima yra prigimtinis darinys (o ne socialinis konstruktas); įtvirtinta nuostata apie vyro ir moters lyčių papildomumą, kuris yra šeimos kūrimo pagrindas. Taigi, naikinami šeimos politikos vertybiniai ir teisiniai pagrindai. Taip pat išbrauktas pamatinis vaiko teisių principas, kad jis turi prigimtinį poreikį turėti tėvą ir motiną.
Vėl galėsime ginčytis kas tai yra šeima. Nekeista prisiminus, kad Seime ir vėl yra registruotas Partnerystės įstatymo projektas, kuris prieštarauja konstitucinei mūsų šeimos sampratai. Jeigu dar prisiminti nesenus Ministrės pirmininkės žodžius, kad ji nematanti kliūčių ratifikuoti Stambulo konvenciją…
Toliau šis įstatymas yra „kastruojamas“ ir praktiškai. Silpninami institutai, kurie turėjo praktiškai prisidėti prie šių nuostatų įgyvendinimo, bei jų bendradarbiavimas – Nacionalinė Šeimos Taryba, Šeimos Komisija Seime, komisijos ir komitetai savivaldybėse. Vieniems atimamas finansavimas, kitiems panaikinama pareiga teikti ataskaitas, treti išvis naikinami, o galiausiai naikinamas ir jų bendradarbiavimas bei koordinavimas. Tačiau sudaromos visos sąlygos į šias institucijas įtraukti kuo daugiau „šeimų įvairovę“ teigiančių organizacijų ir joms ten šeimininkauti.
Apie forumo „Šeima 2050″ atsaką – kitoje dalyje.
Mūsų forumo Šeima 2050 draugas ir dalyvis kunigas, rašytojas ir poetas šioje laidoje daugiausiai kalba apie santykius šeimoje. Kokios yra tinkamos jos sudarymo sąlygos ir kokios jos klestėjimo sąlygos? Dėl neatitikimo šeimos tikslui Katalikų Bažnyčia neleidžia sudaryti santuokų homoseksualams, tačiau Skaidrius pabrėžia, kad vis daugėja ir heteroseksualių porų, kurios ketina sudaryti šeimas lygiai tokiais pat netinkamais tikslais kaip kad (tik kai kurie) homoseksualai. Jis pateikia praktinių patarimų kaip gerinti save, kad ir tavo santykiai šeimoje tobulėtų.
Šv. Antano Paduviečio parapijos kunigas, rašytojas, poetas Skaidrius Kandratavičius mūsų visuomenės dvasinę ir psichologinę būseną vertina ne pasiskaitęs kokių nors straipsnių ar socialinių tinklų, ne pabendravęs su keliais pažįstamais, bet bendravęs su daugybe žmonių, kurie intymiausiu būdu ieško pagalbos ir išsivadavimo.
Kas su mumis negerai? Iš kur ta epidemija įvairiausių priklausomybių, nebūtinai narkotikų, ypač porno, interneto ir pan.? Kodėl jaunuoliai nebenori kurti savo šeimų? Tam tikros priežastys yra ir grynai politinio, ideologinio pobūdžio, tačiau Skaidrius daugiausiai nurodo į mus pačius.
Mažvydas iš asmeninių pozicijų pristato kodėl yra geriau auginti daug vaikų, kodėl reikia mylėti Lietuvą, kaip tą Lietuvą reikia išsaugoti, daug pasakoja apie mokytojo darbą ir apie vaikų auklėjimą.