23 Sep

Šeima krizėje: istorijos pabaiga ar nauja galimybė?

Skaitytojams siūlome pagal interviu su krizę įveikusia šeima parengtą straipsnį „Šeima krizėje: istorijos pabaiga ar nauja galimybė?“. Jį kviečiame perskaityti: Delfi.lt, Regionunaujienos.lt, Verslimama.lt, aukstaitijosgidas.lt, suduvosgidas.lt, dainavosgidas.lt, zemaitijosgidas.lt, bernardinai.lt, alfa.lt, 15min.lt.

– Kai kas nors sakydavo, jog krizė šeimoje būna septintais metais, atsakydavau, kad tai nesąmonė, mums taip nebus, nes pažįstam vienas kitą, tikrai taip nebus. Deja, turėjome krizę ir mes, – prisimena Tadas, verslininkas, 4 vaikų tėvas, išdrįsęs priimti iššūkį būti tėvu savo vaikams kasdien, būti vyru savo žmonai kasdien.

– Pabandę iš naujo nesitikėjome atgaivinti jausmus, norėjome daug kukliau, tiktai, kad galėtume, pajėgtume gyventi drauge. Už šį apsisprendimą gavome neįkainojamą apdovanojimą: mūsų namuose vėl gyvena meilė. – Džiaugiasi Ieva, nebeužduodanti sau klausimo apie tai, ar sutuoktinis yra jai skirtas žmogus, o tik klausianti, ką galiu padaryti, kad mano žmogus su manimi jaustųsi laimingas.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Pagalba santykių krizes išgyvenančioms šeimoms“.

13 Sep

Karalius nuogas – arba kodėl medijoms taip lengva mumis žaisti?

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Karalius nuogas – arba kodėl medijoms taip lengva mumis žaisti?“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Analizuoti tai, kaip įvairios medijos ir kultūra formuoja mūsų požiūrį į santykius ir šeimą – visada įdomu. Kodėl? Dažniausiai todėl, kad šis procesas yra beveik nematomas. Mes esame taip pripratę prie populiariosios (ir ne tik) kultūros siūlomo gyvenimo stiliaus, jog tai, kaip šie gyvenimo modeliai prasiskverbia į mūsų kasdienybę, beveik nepastebime. Galiausiai gyvename tokioje medijų perpildytoje erdvėje, kokioje negyveno nei viena ankstesnė karta.

O ką jau kalbėti apie tai, kad šiandieninio liberalizmo sukurta atmosfera iš esmės nesiūlo jokių tvirtų autoritetų ar gyvenimo gairių – veikiau vien pasirinkimus. Todėl kyla klausimas – ar tikrai visuomet esame laisvi? Ar gyvendami medijų sukurtame global village, dar galime rinktis? O gal mūsų sprendimai jau seniai yra nulemti nematomų populiariosios kultūros ir viešosios nuomonės autoritetų? […]

Galiausiai norisi grįžti prie pradžioje iškelto klausimo: kaip reikėtų vertinti tokias medijas? Vienas iš vertinimo aspektų galėtų būti palankumo šeimai aspektas. Ar minėtos medijos – filmai ir knygos skatina šeimai draugišką ir ją ugdančią atmosferą? Deja, tenka atsakyti, kad ne. Didžiulė dalis populiariosios, o nemenka ir rimtosios kultūros dalis šiandien tampa iššūkiu šeimai. Tačiau dar didesnis iššūkis yra sugebėti pastebėti šią situaciją ir atrasti tinkamą būdą joje aktyviai veikti. Veikti taip, kad kamuolys nebūtų nuolat mušamas tik į vienus vartus.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

01 Sep

Pradedamas projektas „Pagalba santykių krizes išgyvenančioms šeimoms“

„Šeimos institutas“ su partneriais Daugiavaikių šeimų asociacija MES ir šeimos centru „Kartu saldu“ pradeda vykdyti projektą „Pagalba santykių krizes išgyvenančioms šeimoms“.

Šis projektas – tai siekis konkrečiais darbais skatinti pozityvų bendravimą šeimose, padėti šeimoms įveikti krizines situacijas, ugdyti šeimos kultūrą ir socialinę šeimos narių tarpusavio atsakomybę .

Projektą iš dalies finansuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

30 Aug

Šeima – naujų iššūkių epochoje

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Šeima – naujų iššūkių epochoje“. Jį kviečiame perskaityti: Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Nors gyvename šalyje, kuri šiandien skaičiuoja jau 27-uosius laisvės metus, tačiau dar gan dažnai susiduriame su itin paprastu mąstymo modeliu – sovietmetis tai blogis, o šiandieninė liberali, demokratiniais pagrindais remta valstybė – nepamainomas gėris. Iš tiesų, sunku būtų nepritarti šiam teiginiui, vis dėlto toks vienpusis suvokimas atima galimybę matyti savo pačių gyvenimus gerokai platesniame kontekste. Sovietmetis, bet kuriuo atveju, buvo tragiškas laikotarpis. Tačiau dažniausiai tuo, ir ypač jaunesniojoje kartoje, visos žinios pasibaigia.

Skubėjimas šiandien yra virtęs kasdienybe – kuo daugiau skubame, tuo mažiau tai pastebime. Situacija tarsi apsiverčia – anksčiau privalėję atlikti darbą priverstinai, šiandien neretai laiką, skirtą santykiams ir šeimai aukojame kurdami karjeras ar siekdami prestižo. Kitaip tariant, pasiduodame kito lygio vergovei – tampame savo pačių įkaitais egoistinio savanaudiškumo dramoje. Ir nors laikas jau iš tiesų kitas, tačiau gavę laisvę elgiamės lygiai taip, kaip tai darė sovietai – paverčiame šeimą vien ekonominės kreivės atkarpa, kurios vertė mūsų gyvenimų barometruose neretai matuojama pagal tai, kiek ji padeda ar trukdo mums siekti savo pačių tikslų.

Todėl jei norime turėti stiprią šeimą savoje valstybėje, pirmiausia privalome gerai suvokti tai, kas vyksta aplink. Svarbu suprasti, kad neretu atveju sovietmetis tik išpureno dirvą vakarietiškai pasaulėžiūrai čia atnešti visai kitokius vaisius, nei ten, kur laisvės, lygybės ir brolybės idėjos buvo savos ne vieną šimtmetį. Tad šeima šioje situacijoje, jei tik ji nepasiduos destruktyvioms tendencijoms, o sugebės pozityviai pasinaudoti turima laisve, galės tapti ta tvarios visuomenės ląstele, kurios lengvai perpūsti negalės jokie svetimų idėjų ar praeities pervartų vėjai.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

25 Aug

Pirmą kartą – politikų palankumo šeimos stiprinimui reitingai!

Pernai lankantis Vašingtone (JAV) labai sudomino nevyriausybininkų ir Kongreso Pro-life Caucus vadovo Christopher H. Smith naudojamas bei mums rekomenduotas politikų veiklos vertinimo įrankis Vote Scorecard. Po vizito peržvelgėme, kas panašaus jau yra daroma pas mus, Lietuvoje. Deja, tokio paprasto, kiekvienam žmogui suprantamo vertinimo įrankio rasti taip ir nepavyko.

Todėl džiaugiamės pristatydami Jums pirmąją tokią 2012–2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos balsavimo rezultatų apžvalgą, skirtą šeimos stiprinimo temai. Atkreipiame dėmesį, kad apžvelgiamoje Seimo kadencijoje šeimai stiprinti skirti pasiūlymai buvo tik pateikiami siekiant pritarimo tolesniam svarstymui. Deja, šių teisės aktų svarstymai komitetuose vyko labai vangiai, o Seimo posėdžių salę pasiekė tik Konstitucijos pataisa dėl šeimos sąvokos patikslinimo. Kaip skelbiama Seimo, dažniausiai priimama mažiau negu pusė į sesijos darbų programą įtrauktų teisės aktų projektų. Tad daugybė pasiūlymų tiesiog „keliauja“ iš vienos sesijos darbų programos į kitą, vis tikintis, kad jie pasieks svarstymo ir priėmimo stadijas.

Šeimos stiprinimas šioje apžvalgoje suprantamas vadovaujantis pagrindiniais Lietuvos teisės aktais: pagal Konstitucijos 38 str. – kaip vyro ir moters tarpusavio įsipareigojimų ir atsakomybės, tėvų teisių ir pareigų bei vaikų pareigų įtvirtinimo stiprinimas, valstybės apsaugos ir globos stiprinimas šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės atžvilgiu; pagal Civilinio kodekso 3.3 str. – kaip šeimos reikšmės visuomenėje užtikrinimo stiprinimas, šeimos narių tarpusavio atsakomybės už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą stiprinimas bei galimybių visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises stiprinimas.

Šiuo darbu tikimės padėti Jums būti pilietiškai aktyviems, o artėjant Seimo rinkimams – lengviau pasirinkti, už ką balsuoti, remiantis ne tik kandidatų pažadais, bet ir Seimo narių realiais balsavimais dėl konkrečių teisės aktų. Sukūrėme plataus naudojimo spektro įrankį, kurį atiduodame visuomenei:

  • rinkėjams, kad galėtų rinktis ne tik pagal kalbas, pažadus, bet, svarbiausia, – pagal darbus;
  • Seimo nariams, kad žinotų, jog yra stebimi, skaičiuojami, vertinami ir visa ši informacija yra vieša;
  • kandidatams, kad suprastų, jog pasirinko ne ramų užutėkį, kur reikalui esant galės pasislėpti, išnykti (juk apie daugybę Seimo narių nesame nieko girdėję!), bet kad išrinkti į Seimą bus stebimi, vertinami, jų darbai (ir darbų vengimas!) bus viešinami;
  • NVO, kad pagal savo poreikius naudotųsi pateiktais duomenimis dirbdamos su politikais ir rinkėjais;
  • žiniasklaidai, kad skleistų patikimą informaciją;
  • verslui, kad stiprintų pasitikėjimą nevyriausybinių organizacijų veikla ir skirtų jai paramą;
  • mokslininkams, kad naudotųsi pateiktais duomenimis savo vertinimams.

Seimo narių reitingai apskaičiuoti vertinant tik balsavimus. Rezultatas pateikiamas, kai yra balsuota nors vieną kartą; jei Seimo narys nė karto nebalsavo (!?), paliktas tuščias langelis. Reitingas rodo, kaip dažnai (procentais nuo visų konkretaus Seimo lentelenario balsavimų) buvo balsuojama palankiai šeimos stiprinimui. Nebalsavimas dėl bet kurios priežasties neturėjo įtakos reitingui, tačiau labai svarbu, kad Jūs atkreiptumėte dėmesį, kaip dažnai ir dėl kokių priežasčių Seimo nariai nedalyvavo posėdžiuose.

Kviečiame ir raginame drąsiai bendrauti su Jūsų interesams atstovaujančiais politikais. Teiraukitės, kodėl jie palaikė (nepalaikė) vieną ar kitą teisės akto projektą. Klauskite, kokios pagalbos reikia, kad šeimą stiprinantys sprendimai būtų priimti ir įgyvendinami.

Nepamirškime: tai mes kuriame savo šeimos, visos visuomenės ir valstybės ateitį!

Dėkojame visiems, kurių dėka įgyvendinamas šis projektas: „Šeimos instituto“ savanoriams, nuolatiniam bendradarbiui mėnraščiui „Artuma“, rėmėjams ir bendraminčiams.

Daugiau informacijos (metodika, teisės aktų pristatymai ir duomenys)

Seimo narių reitingų leidinys spausdinimui (PDF)

11 Aug

Ką liaudies daina pasakoja apie šeimą?

Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės, LMC parengtą straipsnį „Ką liaudies daina pasakoja apie šeimą?“ (interviu su dr. Brone Stundžiene). Jį kviečiame perskaityti: Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Lietuvių liaudies dainose žodis šeima minimas retai, bet iš tikrųjų šeimos bei giminystės tema – labai svarbi. Seniausiojo liaudies dainų sluoksnio – su atpažįstamais XVI–XVIII a. gyvenimo faktais ir pasaulėjauta – pasakojimą apie šeimą dažnai tenka atkurti iš mitiniu-ritualiniu pasaulio supratimu grįsto simbolinio dainos kalbėjimo, kurio užmarštin nunirusias prasmes dabartinėms kartoms jau reikia specialiai aiškintis bei „šifruotis“…

Lopšinių, žaidinimų bei kėkavimų, gyvūnijos apdainavimų ir kitų paprastučių dainelių turinys ir forma, kaip skelbia tyrėjai, buvo pritaikytos, atitiko vaiko vaizduotę ir suvokimo galias. Mokėta į tai atsižvelgti. Nūnai dar prisimenamas pasakymas „nuo lopšio buvau dainų augintas“ nėra tuščia frazė. Šiandien mes čia jau linkę įžiūrėti vien vargo foną ar šiaip naivią patirtį, nebepastebėdami svarbesnių dalykų – ankstesnių vaikus auginusių kartų gebėjimo rasti laiko bendrauti su vaikais, jiems ir su jais dainuoti, žaisti. Gyvu balsu, jausmu ir judesiu.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

28 Jul

Nuolaidų kortelė daugiavaikėms šeimoms: valstybės išlaidos ar investicija?

2016 m. kovo mėnesį grupė Seimo narių įregistravo Šeimos kortelės įstatymo projektą, kuriame numatyta suteikti įvairias lengvatas ir nuolaidas tris ir daugiau vaikų auginančioms ar globojančioms šeimoms bei vienišiems tėvams.

Deja, siūlymas nesulaukė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pritarimo – liepos 22 dieną pateiktose išvadose teigiama, kad siekiant socialinio teisingumo valstybė turėtų ypatingą dėmesį skirti sunkiai gyvenančioms ir pažeidžiamoms socialinėms grupėms.

„Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė teigia, kad tokios kortelės įdiegimas visoje šalyje būtų labai savalaikis darbas ir geras ženklas šeimoms, ypač, kai pastaruoju metu yra tiek daug kalbama apie demografinę krizę. Anot greitai keturių vaikų tapsiančios J. Ramonienės, reikėtų atsigręžti ne tik į tas šeimas, kurioms nuolat  reikia valstybės paramos, bet ir į tas, kurios gali pragyvenimu pasirūpinti pačios, tačiau tam tikru gyvenimo etapu yra labai reikalingas palaikymas ir paskatinimas.

Argumentai, kad nuolaidų daugiavaikėms šeimoms įvedimas pareikalaus didžiulių sumų iš valstybės biudžeto, anot J. Ramonienės, taip pat yra apgailėtini, nes pinigų yra, tačiau jie „ne ten padėti“: „Investuojame juos į šaligatvius, parkus ar suolelius regionuose, tačiau pamirštame pasirūpinti, kad būtų kam ant tų suolelių sėdėti ir tuose parkuose vaikštinėti. Pamirštame žmogų, nors dabartinė valdančioji dauguma vis kartoja, kad „svarbiausia – žmogus“, tačiau panašu, kad tai lieka tik žodžiais, nes pasitaikius progai tą įrodyti darbais, bėgama į krūmus.

„Ar iš tiesų šeima yra mūsų valstybės pagrindas, kaip rašoma Konstitucijoje? Apie kokį gimstamumo skatinimą mes kalbame, kai galimybė paskatinti šeimas turėti daugiau vaikų ir parodyti, jog valstybei jos rūpi, yra žiūrima tik kaip į naštą biudžetui? Iš Vyriausybės tikrai tikėjausi pritarimo ir pastangų ieškoti efektyviausių būdų šiai idėjai įgyvendinti. Neigiamas atsakymas prieš rinkimus man parodo, jog šeimos nėra vertinamos kaip svarbūs rinkėjai, deja…“, – susirūpinimo neslėpė Jolanta Ramonienė.

Visą straipsnį skaitykite čia (Bernardinai.lt).

25 Jul

Kaip pasirinkti sutuoktinį: XVIII a. įžvalgos ir patarimai

 

Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės, LMC parengtą straipsnį „Kaip pasirinkti sutuoktinį: XVIII a. įžvalgos ir patarimai“ (interviu su Gintare Džiaugyte, Vilniaus universiteto absolvente, apgynusia magistro darbą apie katalikiškos santuokos sudarymą XVII a. II pusėje – XVIII a. Vilniuje). Jį kviečiame perskaityti: Bernardinai.lt ir 15min.lt.

 

Šiandien beveik kiekviename didesniame interneto dienraštyje rasime skyrelį, skirtą šeimai ir tarpusavio santykiams. Ten galime pasisemti naudingų žinių ar net pasidalinti patirtimi. O kokius tekstus skaitė mūsų protėviai, gyvenę XVIII amžiuje? Kokius idealus ir vertybes jie puoselėjo?

Sutuoktinių santykiams skirtų publicistinių tekstų randame jau XVI a. II pusėje. Unikalesnis – pačioje XVIII a. pabaigoje Vilniuje išleistas Karkažiškių klebono Juozapo Legavičiaus Šeiminio gyvenimo vadovas. Tiesa, to meto Vakarų Europoje ar net Lenkijos Karalystėje tokie vadovai – gana įprastas žanras.

J. Legavičius itin daug dėmesio skiria sutuoktinio pasirinkimui. Autorius akcentuoja tuos pačius žingsnius, kaip ir kiti jo amžininkai: norint gauti gerą partnerį ir sukurti laimingą šeimą, reikia melstis ir prašyti ne tik Dievo užtarimo, bet ir išmintingų, dievobaimingų žmonių, Dievo tarnų, tėvų, giminaičių ir bičiulių patarimo. Be to, svarbu tinkamai paruošti savo dvasią ir protą. J. Legavičius rekomendavo iki santuokos viską vienam apie kitą išsiaiškinti.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

12 Jul

Radijo laida apie nuolaidų kortelę gausioms šeimoms (2016-07-13)

Apie realų dėmesį gausioms šeimoms, tiesiogiai susijusį su finansine išraiška, bet nereikalaujantį milžiniškų lėšų, kalbėjomės su gausių šeimų mamomis – Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininke, Klaipėdos miesto savivaldybės šeimos tarybos pirmininke Kristina Paulike ir Gausių šeimų asociacijos vadove Angele Kostogriziene. Taip pat kalbinome Alytaus miesto savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėją Sonatą Dumbliauskienę. Laidą vedė „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė.

Laidos įrašas

07 Jul

Straipsnis „Karštoji priešrinkiminė vasara“

Straipsnis „Karštoji priešrinkiminė vasara“ publikuotas katalikiškame mėnraštyje šeimai „Artuma“ (2016 m. liepa-rugpjūtis)

Artėja dar vieni Seimo rinkimai. Bandau prognozuoti, kaip šįkart rinkėjai pasielgs. Nejaugi vėl pusė turinčių ne tik teisę, bet ir pilietinę pareigą balsuoti liks drybsoti ant sofos? Nejaugi dauguma ateisiančių prie balsadėžių bus patikėję eiliniais „gelbėtojais“?

Tikrai esate pastebėję, kad likę ant sofos rinkėjai vėliau piktdžiugiškai bamba apie pačią blogiausią išrinktą valdžią ir įrodinėja savo nekaltumą: „Aš jų nerinkau!“ Žinote ir tai, kad kiekvieną kartą prieš rinkimus atsiranda nerealių šviesaus rytojaus pažadų dalijančių politikos senbuvių ar naujų veidų. Jais patikėję ir į valdančiąją daugumą juos atvedę rinkėjai vėliau teisinasi, jog kalti politikai, daliję neįgyvendinamus pažadus.

Rinkimai vyks tik spalį, tad gal per anksti apie juos kalbėti? Juk dabar vasara – poilsio, atostogų, laisvalaikio renginių ir bičiuliškų susitikimų metas. Neapsirikite, politikams – tai įtempto darbymečio laikas, juk tokios puikios progos – susitikti su Jumis, būsimais rinkėjais, – praleisti negalima! Jie šiam darbymečiui jau senokai pasirengę – išsirinkti lankomiausi vasaros renginiai, atspausdintos skrajutės, lankstinukai, laikraštukai ar knygos.

O mes, rinkėjai, ar esame pasirengę šiems „netikėtiems“ susitikimams? Ar žinome, kokių klausimų būtinai turėtume užduoti politikams ir kaip turėtume vertinti jų atsakymus, kad rudenį atsakingai balsuotume rinkimuose?

Visą straipsnį skaitykite čia (PDF)

Artuma