Naujienos

23 Jun

Ko trokšta herojai?

Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės, LMC parengtą straipsnį „Ko trokšta herojai?“ (interviu su humanitarinių mokslų daktare, profesore, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Kultūros studijų ir etnologijos katedros dėstytoja Gražina Kazlauskiene). Jį kviečiame perskaityti: Bernardinai.lt ir 15min.lt. Antrąją dalį skaitykite: Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Pačia plačiausia prasme, siekia to, ko ir mes, – laimės. Daugybė pasakų baigiasi formule „ir laimingai gyveno“. O ko reikia laimingam gyvenimui? Tai atskleidžia herojaus veiklos tikslai.

Esminiai tikslai, kaip matome, susiję su šeima – tai siekis ją sukurti ar pastangos išsaugoti. Šeima stebuklinėse pasakose – pati didžiausia vertybė.

Visų pirma pasakos veikėjai suvokiami kaip šeimos (ar giminės) nariai. Prisiminkime, kaip jie įvardijami: tėvas, motina, sūnus, duktė, brolis, sesuo, vyras, žmona.

Kaip pradedama pasaka? Ogi šeiminės padėties nusakymu: „Buvo karalius, turėjo tris dukteris ir sūnų“ ar „Kitąkart gyveno seni žmonės, vyras su žmona. Gyveno lūšnelėj, turėjo vieną sūnų“. Vystantis pasakos veiksmui, herojaus gyvenimo kelias išveda jį iš šeimos rėmais apribotos erdvės į svetimą. Ten, patyręs daug išbandymų, įrodo esąs pranašesnis už kitus. Paskutinis kelionės taškas – ir vėl šeima: vienos pasakos baigiasi vestuvėmis, kitos – išskirtų sutuoktinių susitikimu, trečios – prapuolusių vaikų grįžimu pas tėvus.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

20 Jun

Šeima ir valdžia – kaip susikalbėti?

Ar esate kada nors pasvarstę, kam reikalinga šeimos politika, kokia jos nauda mums, visuomenei? Vienas paprasčiausių atsakymų galėtų būti toks – kad stiprintų šeimas. Akivaizdu, kad būtent stipri šeima pajėgi būti Konstitucijoje įtvirtintu mūsų valstybės pagrindu. Deja, realybėje matome daug aštrių diskusijų, ginčų, kuriuose dažniausia pamirštama pati esmė – šeima. Ta, kuri nori ir siekia pati kurti savo gerovę, kuri nori pati rinktis tai, kas jai šiuo metu geriausia, kuri nori pati spręsti ir prisiimti atsakomybę. Tokiai šeimai reikia palankių sąlygų, galimybių sudarymo, o ne deklaracijų, epizodinių sprendimų ar vieno teisingo kelio nustatymo visiems gyvenimo atvejams.

Ar tai įmanoma? Kokiu būdu tai galima pasiekti? Iki šiol priimami sprendimai yra nenuoseklūs, nepastovūs, t.y. tokie, kurie nesuteikia šeimoms reikalingo užtikrintumo. Mokslininkai yra pastebėję, kad į šeimų lūkesčius politikai atsižvelgia tik prieš rinkimus. Artėja dar vieni Seimo rinkimai, dalis politikų ir vėl žarstys populistinius pažadus, nė neketindami siekti jų įgyvendinimo. Tačiau yra ir kitas kelias. Seime šiuo metu svarstomas Šeimos stiprinimo įstatymo projektas, kuriame yra numatyta, kaip nuolat galėtų bendradarbiauti šeimos ir vietinė bei šalies valdžia. Tereikia palankaus politikų sprendimo.

Apie savivaldybių šeimos tarybų veiklą, jų plėtrą bei galimybę įsteigti Nacionalinę šeimos tarybą kalbamės su Rasa Žemaite, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio (NAMS) atstove ir Jolanta Ramoniene, „Šeimos instituto“ vadove.

Interviu skaitykite čia (Regionų naujienos)

Interviu taip pat publikuotas portaluose verslimama.lt, Bernardinai.lt, 15min.lt, aukstaitijosgidas.lt, zemaitijosgidas.lt, dainavosgidas.lt, suduvosgidas.lt, vilniauskrastas.lt, manokrastas.lt.

Šiuo metu Lietuvoje jau veikia septynios savivaldybių šeimos tarybos – Kauno, Klaipėdos ir Alytaus miestų, Radviliškio, Vilkaviškio, Kaišiadorių ir Širvintų rajonų. Minėtame įstatymo projekte kalbama ir apie Nacionalinę šeimos tarybą, kurios vis dar nėra, nors Seime prieš keletą metų jau buvo pateiktas pasiūlymas ją įsteigti.

Apie šeimos tarybų veiklą, sunkumus, su kuriais susiduria visuomenininkai, bei lūkesčius ateičiai kalbamės su Kristina Paulike, Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininke, Klaipėdos m. sav. šeimos tarybos pirmininke ir Egle Šveckiene, Vėriškių bendruomenės tarybos nare, Radviliškio r. sav. šeimos tarybos pirmininke.

Interviu skaitykite čia (Regionų naujienos)

Interviu taip pat publikuotas portaluose 15min.lt, verslimama.lt, Bernardinai.lt, aukstaitijosgidas.lt, zemaitijosgidas.lt, dainavosgidas.lt, suduvosgidas.lt, manokrastas.lt.

11 Jun

Ar santuokai užtenka dviejų?

Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės, LMC parengtą straipsnį „Ar santuokai užtenka dviejų?“ (interviu su etnologu Aleksandru Žarskumi). Jį kviečiame perskaityti: Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Net kalbėdami apie santuoką ar lyčių santykius, neretai nukrypstame į smulkmenas ir pamirštame tai, kas svarbiausia. Detalės ir formos yra laikinos ir keičiasi, o esmė – pastovi.

Vydūnas teigė, kad bet kokios visuomenės, tautos ar kultūros pagrindas yra santykiai tarp gimčių. Pagalvokime patys: juk visuomenės ateitis – vaikai – tiesiogiai priklauso nuo šių santykių.

Nėra vaikų, nėra nei visuomenės, nei kultūros. Deja, pritrūkus išminties, šie santykiai ne tik pamažu lėkštėja, bet dar ir stumiami degradacijos pusėn.

Taisyklė labai paprasta: mylėtis galima tik su vienu ar viena, o mylėti – kiek pajėgi!

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

09 Jun

Radijo laida apie Konstitucijos 38 str. pataisų svarstymą Seime (2016-06-10)

Tyčia ar netyčia vilkinamas Konstitucijos pataisų dėl šeimos sąvokos svarstymas? Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui prireikė dviejų metų, kad priimtų sprendimą. Deja, klausimui patekus į Seimo posėdžių salę, vilkinimas vėl tęsiasi.

Apie tai, kodėl Seimo nariams sunku apsispręsti, kas yra šeima, kalbėjomės su Seimo nariu, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoju Stasiu Šedbaru, kaip susiklosčiusią situaciją vertina šeimų organizacijos, pristatė Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Kristina Paulikė, o apie tai, ar būtų pažeidžiamos žmogaus teisės, jei šeima būtų apibrėžta kaip sukuriama sudarius santuoką ir kylanti iš tėvystės ir motinystės, paaiškino Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas. Laidą vedė „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė.

Laidos įrašas

02 Jun

J. Ramonienė: Ar mums tikrai reikia 30 šeimos apibrėžimų?

Ketvirtadienį, birželio 2 d., Seimo plenariniame posėdyje numatytas pirmasis svarstymas Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto, kuriuo būtų įtvirtinti šeimos atsiradimo pagrindai – santuoka ir motinystė bei tėvystė.

Ar pakaks Seime politinės valios pagaliau pradėti esminius pokyčius? Ar išdrįsime aiškiai įvardinti, kurie pasirinkimai yra reikšmingi ne tik asmeniui, šeimai, bet ir visuomenei, todėl jiems skirta konstitucinė apsauga?

Šiuo metu Lietuvos įstatymuose egzistuoja apie 30 skirtingo ar net neaiškaus turinio šeimos ar šeimos narių sąvokų. Mokslininkai teigia, kad jos buvo sukurtos netikslingai. Tad ar tikslinga saugoti šią ydingą situaciją? Kam ji naudinga?

Plačiau apie tai – „Šeimos instituto“ vadovės Jolantos Ramonienės parengtame straipsnyje „Ar mums tikrai reikia 30 skirtingų šeimos apibrėžimų?“

Visą straipsnį skaitykite čia (15min.lt)

Straipsnis taip pat publikuotas portaluose Bernardinai.lt, regionunaujienos.lt, manokrastas.lt.

20 Gegužė

Ar jaunimui svarbios šeimos šventės?

Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės, LMC parengtą straipsnį „Ar jaunimui svarbios šeimos šventės?“ (interviu su dr. Rasa Paukštyte-Šakniene). Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Vienas pagrindinių mūsų poreikių – jausti, kad esi reikalingas, mylimas, priklausai savo šeimai. Puiki proga patenkinti šį poreikį – kartu minėti svarbius šeimos gyvenimo įvykius. O gal pats šeimos narių bendrystės troškimas svarbesnis už norą paminėti konkrečią šventę ar iškilmę?

Kaip ypatingą šventės bruožą jaunuoliai išskiria buvimą kartu, artimą bendravimą, papročių ir tradicijų laikymąsi. Viena pateikėja teigė, kad „šventės metu sustipriname šeimos santykius“. Buvimas kartu suvienija šeimą, suteikia saugumo jausmą.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

18 Gegužė

TTK pateikė išvadą dėl Konstitucijos pataisos

Trečiadienį (2016-05-18) vykusio posėdžio metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nepritarė daugiau nei 100 Seimo narių teiktai Konstitucijos pataisai, kuria siekta sustiprinti šeimos statusą.

Posėdyje dalyvavusi „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė džiaugėsi, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagaliau pateikė savo išvadas, nes šis klausimas buvo keliamas ir svarstomas jau dvejus metus. Nevyriausybinių organizacijų atstovai jau ilgai ragino komitetą imtis šio klausimo. Komiteto posėdyje, balsavime dalyvavo visi aštuoni komiteto nariai. Tai rodo, kad klausimas svarbus, į jį pažiūrėta rimtai.

Balsavimo rezultatas – 4:4:
už – V. Aleknaitė-Abramikienė, S. Šedbaras, S. Brundza ir V. Skarbalius;
prieš – J. Bernatonis, V. Gapšys, V. Gailius ir J. Sabatauskas (lemiamas balsas).

TTK nariai, pasirašę projektą jį pateikiant – V. Aleknaitė-Abramikienė, S. Šedbaras, V. Skarbalius, V. Gapšys ir V. Gailius.

Konstitucijos 38 str. papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIP-1217) jau parengtas svarstymui Seimo plenariniame posėdyje.

TTK posėdyje nepritarta Konstitucijos pataisai dėl šeimos sampratos

Susiję straipsniai:

Visuomeninės organizacijos apskundė J. Sabatauską dėl Konstitucijos pataisos, susijusios su šeima, priėmimo blokavimo

J. Ramonienė: „TTK vengia prisiimti atsakomybę ir aiškiai išreikšti savo poziciją dėl šeimos sąvokos“

16 Gegužė

Diskusija Tarptautinės šeimos dienos proga

Žinių radijo laidoje Dienos klausimas (2016-05-16) žurnalistas A. Perednis kalbino „Šeimos instituto“ vadovę J. Ramonienę. Laidoje buvo diskutuojama apie tai, ar reikia Lietuvoje didinti gimstamumą.

Dėl nepakankamo gimstamumo, aukšto mirtingumo ir emigracijos Lietuva yra viena sparčiausiai nykstančių šalių pasaulyje. Prognozuojama, kad po kelių dešimtmečių šalies gyventojų skaičius sieks vos 2 mln. gyventojų.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad nuo kitų metų planuojamas didinti neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) turėtų paskatinti gimstamumą ir pagerinti demografinę padėtį Lietuvoje.

Tuo tarpu kitos Europos šalys imasi drąsesnių priemonių gimstamumui skatinti. Nuo balandžio mėnesio kiekviena lenkų šeima be išimties už kiekvieną vaiką (išskyrus pirmą) kas mėnesį gaus po 500 zlotų (apie 120 eurų), kurie bus mokami, kol vaikui sukaks 18 metų. Italijoje siūloma dvigubinti standartinę išmoką už vaiką, kuri mažas ar vidutines pajamas turinčioms šeimoms šiuo metu sudaro 80 eurų per mėnesį, bei mokėti dar didesnes išmokas už antrą ir paskesnius vaikus.

Kokie mūsų šeimų rūpesčiai ir lūkesčiai?

Diskusijos įrašas

13 Gegužė

Sekmadienį kviesime liudyti, kad šeima yra gėris

Vilniečius ir miesto svečius sekmadienį, gegužės 15-ąją džiugins šventinis šurmulys – mieste visą dieną vyks „Vilniaus šeimos šventė 2016”, skirta Tarptautinei šeimos dienai pažymėti. Apie šventės idėją, vilniečių laukiančias pramogas ir kokią žinutę šeimos nori paskleisti, kalbamės su viena iš šventės organizatorių – Jolanta Ramoniene.

Tarptautinę šeimos dieną norėjome sutelkti visus, kurie tądien šeimoms ką nors organizuoja, ir paskatinti prisijungti tuos, kurie gali kai ką gražaus padaryti, bet arba nepagalvoja, arba jiems trūksta tam tikro impulso. Kvietėme žmones kurti šventę kartu.

Norime pasėti palankumo šeimai sėklą, rodyti tuos kasdienius gražius pavyzdžius, kartais, rodos, visai paprastus, neypatingus, bet prisidedančius prie geresnių sąlygų šeimai. Pradedame švente, bet tikimės, kad tai ilgainiui taps kasdieniu dėmesiu šeimai. Turime patys rūpintis, kad tai vyktų ir rodyti norą, iniciatyvą.

Tokios akcijos, kaip ši šeimų eisena, yra galimybė parodyti šeimoms, kad ir taip galima liudyti, išreikšti savo poziciją. Tai proga išgirsti apie organizacijas, pasidomėti jų veikla ar netgi prisijungti. Nors mūsų visuomenei trūksta pilietiškumo, negalime nuleisti rankų. Reikėtų suvokti, kad kuo mažiau reikšimės patys, tuo didesnė galia bus palikta kitiems ir nebūtinai tiems, kurie atstovauja mūsų interesams.

Jolanta Ramonienė: „Sekmadienį kviesime liudyti, kad šeima yra gėris“

12 Gegužė

Seimas po pateikimo pritarė Šeimos stiprinimo įstatymo projektui

Seime įvyko Šeimos stiprinimo įstatymo projekto ir lydinčiojo Seimo statuto pakeitimo projekto pateikimas. Abiems projektams po pateikimo buvo pritarta. Iš 141 Seimo nario vakariniame posėdyje dalyvavo ir balsavimui užsiregistravo tik 58 (K. Masiulis pavėlavo registruotis, tad jo balsavimas užfiksuotas posėdžio protokole): 44 balsavo už, 4 – prieš ir 11 susilaikė.

Svarstyti Seimo posėdyje abu projektus numatyta jau birželio 30 d. Iki to laiko turėtų įvykti svarstymai ir būti pateiktos išvados Šeimos stiprinimo įstatymo projektui iš papildomų – Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų – komitetų, pagrindinio – Socialinių reikalų ir darbo komiteto, o Seimo statuto pakeitimui – papildomo Socialinių reikalų ir darbo bei pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komitetų išvados.

Parengėme ir kviečiame susipažinti su 2016-05-12 balsavimo dėl Šeimos stiprinimo įstatymo projekto pateikimo svarstymui analize

Plačiau apie Šeimos stiprinimo įstatymo projektą, vykusias diskusijas ir kitus renginius bei atspindėjimą žiniasklaidoje rašome čia.