17 Jan

Šeimoms reikia ne bausmių, o realios pagalbos

Seimo nariai Dovilė Šakalienė ir Mykolas Majauskas inicijavo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, apibrėžiančias psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą. Tikslas, rodos, kilnus, tačiau šeimų organizacijos nerimauja, kad siūlomi apibrėžimai pataisose gali būti suprantami labai įvairiai, o tai, anot šeimų organizacijų atstovų, sudarytų sąlygas net atsakingoms ir rūpestingoms šeimoms atsidurti institucijų darbuotojų akiratyje.

Seimo narių teikiamų naujų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų tikslas, rodos, kilnus – apibrėžti ir uždrausti smurtą prieš vaikus. Tačiau viešoje erdvėje netrūksta nuogąstavimų, kad pataisos skubotos ir netinkamos. Kas labiausiai kelia nerimą šeimoms? apie šeimų nuogąstavimus Bernardinai.lt paklausė „Šeimos instituto“ vadovės Jolantos Ramonienės.

– Visi suvokiame ir pripažįstame, kad smurto bei patyčių visuomenėje yra daug ir kad tai negali būti toleruojama. Nepažįstu sąmoningų tėvų, kurie pateisintų smurtą. Šios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, dėl kurių tiek diskutuojama, skirtos visiems vaikams. Turime pripažinti, kad dauguma tėvų suvokia, jog jie yra pagrindiniai savo vaikų ugdytojai ir stengiasi tokie būti. Tėvai supranta, kad nėra tobuli, jog kartais klysta, bet svarbu, kad klaidos būtų pripažįstamos ir būtų suteikta galimybė suklydus atsiprašyti ir pasitaisyti. Tai vaikams būtų neįkainojama patirtis. Bet dabar matome, jog tėvams nepaliekama erdvė mokytis tėvystės, būti netobulais tėvais. Smurtas kyla iš bejėgystės, kai tėvai negeba arba nežino, kad gali būti kitaip. Jei tada dar pagąsdinsime ir pagrasinsime, kad paimsime vaikus, nes jie nemoka jų auginti, situacija tikrai negerės. Tėvams, kuriems vaikų auginimas yra iššūkis, patirs dar vieną smūgį.

Jeigu kalbame apie smurto šeimose problemos sprendimą, kaip kad bando įtikinti pataisų iniciatoriai, pirmiausia turėtume išsiaiškinti, iš kur ir kokios problemos kyla, o tuomet imtis jų sprendimo. Tik tada neturėsime tiek daug tų baisių pasekmių, į kurias dabar pataisų rengėjai bado pirštais, jais manipuliuoja ir pateikia kaip pavyzdžius, bandydami parodyti, kad visi esame ar galime tapti potencialiais smurtautojais. Jei taip plačiai apibrėšime smurtą, tėvams bus pasiųsta žinutė, kad smurtaujame kiekvienas ir esame tokie tėvai, kurie kelia pavojų savo vaikams.

Visą Marijos Keršanskienės parengtą interviu skaitykite Bernardinai.lt.

16 Jan

Laida apie smurto problemą Lietuvos šeimose

„Marijos radijo“ laidoje „Aktualijos“ (2017-01-16) buvo diskutuojama apie smurto problemą Lietuvos šeimose ir būdus mažinti jo mastus. Kodėl skubos tvarka siūlomos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos privertė sunerimti šeimos vertybes ginančias bendruomenes ir organizacijas?

Apie tai laidoje diskutavo Seimo Pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, „Šeimos instituto“ steigėja Jolanta Ramonienė bei Laisvos visuomenės instituto teisininkas Vygantas Malinauskas. Laidą vedė Aurimas Radkevičius.

Laidos klausykite

21 Oct

Laida apie Šeimos stiprinimo įstatymą

seima-zrNeseniai Vyriausybė pritarė Šeimos stiprinimo įstatymo projektui. Šio projekto preambulėje rašoma, kad „šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“, o „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės ir palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos kūrimo pagrindas“.

Siekdama paskatinti jaunimo apsisprendimą kurti šeimą ir šeimų apsisprendimą auginti vaikus, valstybė turėtų sudaryti palankias sąlygas būsto nuomai ar pirmojo būsto įsigijimui, sudaryti palankias sąlygas derinti profesinius interesus su šeiminėmis pareigomis.

Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ (2016-10-21) diskutavo Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio narė Rasa Žemaitė, Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas, „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė, apie emigraciją galvojančios šeimos narė Kristina Paulikė. Laidą vedė Raigardas Musnickas.

Laidos klausykite

26 Sep

Jei byrės šeimos, byrės ir valstybė

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje aiškiai nurodyta, jog šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, kurį šalis globoja ir saugo. Deja, šiandien daugeliui aišku, jog tai tik gražūs žodžiai, realybėje nelabai turintys kūną. Prieš rinkimus viešai skelbiami gražūs lozungai dėl šeimų jau nebejaudina. Politikai pažadus pamiršta vos pasibaigus rinkimų karštinei, o šeimoms reikia gyventi toliau. Pasirodo, jos pačios ėmėsi kovoti už save, kol politikai tik maitina pažadais.

– Lietuvoje turime dešimtis šeimas ir vaikus prižiūrinčių ir kontroliuojančių institucijų. Joms nepavyksta susitvarkyti, jei prireikia nepriklausomos organizacijos? – „Respublika“ paklausė Šeimos instituto direktorės Jolantos RAMONIENĖS.

– Stebint situaciją ir suprantant, kad savaime pokyčiai neatsiras, institutas susibūrė iš iniciatyvių savanoriškai nusiteikusių žmonių. Žvelgiant į organizacijas, kurios jau yra, kurioms greita veikla yra gerokai sudėtingiau vykdoma, akivaizdu, kad viešoji įstaiga, kurioje valdymas ir įvairūs derinimai yra paprastesni, buvo reikalinga.

Šiandien situacija tokia, jog lyg ir kiekvienas suvokiame, kad šeima yra labai svarbu. Tačiau žvelgdamas į realybę, kur gausybė skyrybų, vaikai skambina į pagalbos linijas, smurto mastas didėja, o senoliai laukia, kad kažkas atvežtų bent lėkštę sriubos, supranti, kad kažkas yra ne taip. Daug kalbama apie šeimą, bet kai reikia sprendimų, viskas kažkaip pradingsta. Matyt, mes vis dar mąstome apie pasekmių likvidavimą, o ne apie priežasties pamatymą. Įvairios šeimų organizacijos yra ne kartą pateikusios skaičius, kad kur kas labiau apsimoka skirti pinigus prevencijai. Vaikui vaikų namuose atsiranda milžiniški pinigai, bet vaiko pinigams šeimose lėšų niekaip negalime atrasti. Dabar, kol šeima pati kažkaip dar juda, tol ji yra nematoma. Nebent iš jos galima išlupti naudos: liepiama gimdyti vaikus, mokėti mokesčius ir užkamšyti visas biudžeto skyles. Situacija tampa iškreipta, tėvai nebeturi kada net pabūti su vaikais, o ką jau kalbėti apie stebėjimą, kaip vyksta šeimos politikos įgyvendinimas.

Visą „Respublikos“ žurnalistės Justinos Gafurovos parengtą interviu skaitykite Respublika.lt.

28 Jul

Nuolaidų kortelė daugiavaikėms šeimoms: valstybės išlaidos ar investicija?

2016 m. kovo mėnesį grupė Seimo narių įregistravo Šeimos kortelės įstatymo projektą, kuriame numatyta suteikti įvairias lengvatas ir nuolaidas tris ir daugiau vaikų auginančioms ar globojančioms šeimoms bei vienišiems tėvams.

Deja, siūlymas nesulaukė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pritarimo – liepos 22 dieną pateiktose išvadose teigiama, kad siekiant socialinio teisingumo valstybė turėtų ypatingą dėmesį skirti sunkiai gyvenančioms ir pažeidžiamoms socialinėms grupėms.

„Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė teigia, kad tokios kortelės įdiegimas visoje šalyje būtų labai savalaikis darbas ir geras ženklas šeimoms, ypač, kai pastaruoju metu yra tiek daug kalbama apie demografinę krizę. Anot greitai keturių vaikų tapsiančios J. Ramonienės, reikėtų atsigręžti ne tik į tas šeimas, kurioms nuolat  reikia valstybės paramos, bet ir į tas, kurios gali pragyvenimu pasirūpinti pačios, tačiau tam tikru gyvenimo etapu yra labai reikalingas palaikymas ir paskatinimas.

Argumentai, kad nuolaidų daugiavaikėms šeimoms įvedimas pareikalaus didžiulių sumų iš valstybės biudžeto, anot J. Ramonienės, taip pat yra apgailėtini, nes pinigų yra, tačiau jie „ne ten padėti“: „Investuojame juos į šaligatvius, parkus ar suolelius regionuose, tačiau pamirštame pasirūpinti, kad būtų kam ant tų suolelių sėdėti ir tuose parkuose vaikštinėti. Pamirštame žmogų, nors dabartinė valdančioji dauguma vis kartoja, kad „svarbiausia – žmogus“, tačiau panašu, kad tai lieka tik žodžiais, nes pasitaikius progai tą įrodyti darbais, bėgama į krūmus.

„Ar iš tiesų šeima yra mūsų valstybės pagrindas, kaip rašoma Konstitucijoje? Apie kokį gimstamumo skatinimą mes kalbame, kai galimybė paskatinti šeimas turėti daugiau vaikų ir parodyti, jog valstybei jos rūpi, yra žiūrima tik kaip į naštą biudžetui? Iš Vyriausybės tikrai tikėjausi pritarimo ir pastangų ieškoti efektyviausių būdų šiai idėjai įgyvendinti. Neigiamas atsakymas prieš rinkimus man parodo, jog šeimos nėra vertinamos kaip svarbūs rinkėjai, deja…“, – susirūpinimo neslėpė Jolanta Ramonienė.

Visą straipsnį skaitykite čia (Bernardinai.lt).

07 Jul

Straipsnis „Karštoji priešrinkiminė vasara“

Straipsnis „Karštoji priešrinkiminė vasara“ publikuotas katalikiškame mėnraštyje šeimai „Artuma“ (2016 m. liepa-rugpjūtis)

Artėja dar vieni Seimo rinkimai. Bandau prognozuoti, kaip šįkart rinkėjai pasielgs. Nejaugi vėl pusė turinčių ne tik teisę, bet ir pilietinę pareigą balsuoti liks drybsoti ant sofos? Nejaugi dauguma ateisiančių prie balsadėžių bus patikėję eiliniais „gelbėtojais“?

Tikrai esate pastebėję, kad likę ant sofos rinkėjai vėliau piktdžiugiškai bamba apie pačią blogiausią išrinktą valdžią ir įrodinėja savo nekaltumą: „Aš jų nerinkau!“ Žinote ir tai, kad kiekvieną kartą prieš rinkimus atsiranda nerealių šviesaus rytojaus pažadų dalijančių politikos senbuvių ar naujų veidų. Jais patikėję ir į valdančiąją daugumą juos atvedę rinkėjai vėliau teisinasi, jog kalti politikai, daliję neįgyvendinamus pažadus.

Rinkimai vyks tik spalį, tad gal per anksti apie juos kalbėti? Juk dabar vasara – poilsio, atostogų, laisvalaikio renginių ir bičiuliškų susitikimų metas. Neapsirikite, politikams – tai įtempto darbymečio laikas, juk tokios puikios progos – susitikti su Jumis, būsimais rinkėjais, – praleisti negalima! Jie šiam darbymečiui jau senokai pasirengę – išsirinkti lankomiausi vasaros renginiai, atspausdintos skrajutės, lankstinukai, laikraštukai ar knygos.

O mes, rinkėjai, ar esame pasirengę šiems „netikėtiems“ susitikimams? Ar žinome, kokių klausimų būtinai turėtume užduoti politikams ir kaip turėtume vertinti jų atsakymus, kad rudenį atsakingai balsuotume rinkimuose?

Visą straipsnį skaitykite čia (PDF)

Artuma

20 Jun

Šeima ir valdžia – kaip susikalbėti?

Ar esate kada nors pasvarstę, kam reikalinga šeimos politika, kokia jos nauda mums, visuomenei? Vienas paprasčiausių atsakymų galėtų būti toks – kad stiprintų šeimas. Akivaizdu, kad būtent stipri šeima pajėgi būti Konstitucijoje įtvirtintu mūsų valstybės pagrindu. Deja, realybėje matome daug aštrių diskusijų, ginčų, kuriuose dažniausia pamirštama pati esmė – šeima. Ta, kuri nori ir siekia pati kurti savo gerovę, kuri nori pati rinktis tai, kas jai šiuo metu geriausia, kuri nori pati spręsti ir prisiimti atsakomybę. Tokiai šeimai reikia palankių sąlygų, galimybių sudarymo, o ne deklaracijų, epizodinių sprendimų ar vieno teisingo kelio nustatymo visiems gyvenimo atvejams.

Ar tai įmanoma? Kokiu būdu tai galima pasiekti? Iki šiol priimami sprendimai yra nenuoseklūs, nepastovūs, t.y. tokie, kurie nesuteikia šeimoms reikalingo užtikrintumo. Mokslininkai yra pastebėję, kad į šeimų lūkesčius politikai atsižvelgia tik prieš rinkimus. Artėja dar vieni Seimo rinkimai, dalis politikų ir vėl žarstys populistinius pažadus, nė neketindami siekti jų įgyvendinimo. Tačiau yra ir kitas kelias. Seime šiuo metu svarstomas Šeimos stiprinimo įstatymo projektas, kuriame yra numatyta, kaip nuolat galėtų bendradarbiauti šeimos ir vietinė bei šalies valdžia. Tereikia palankaus politikų sprendimo.

Apie savivaldybių šeimos tarybų veiklą, jų plėtrą bei galimybę įsteigti Nacionalinę šeimos tarybą kalbamės su Rasa Žemaite, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio (NAMS) atstove ir Jolanta Ramoniene, „Šeimos instituto“ vadove.

Interviu skaitykite čia (Regionų naujienos)

Interviu taip pat publikuotas portaluose verslimama.ltBernardinai.lt, 15min.lt, aukstaitijosgidas.lt, zemaitijosgidas.lt, dainavosgidas.lt, suduvosgidas.lt, vilniauskrastas.lt, manokrastas.lt.

Šiuo metu Lietuvoje jau veikia septynios savivaldybių šeimos tarybos – Kauno, Klaipėdos ir Alytaus miestų, Radviliškio, Vilkaviškio, Kaišiadorių ir Širvintų rajonų. Minėtame įstatymo projekte kalbama ir apie Nacionalinę šeimos tarybą, kurios vis dar nėra, nors Seime prieš keletą metų jau buvo pateiktas pasiūlymas ją įsteigti.

Apie šeimos tarybų veiklą, sunkumus, su kuriais susiduria visuomenininkai, bei lūkesčius ateičiai kalbamės su Kristina Paulike, Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininke, Klaipėdos m. sav. šeimos tarybos pirmininke ir Egle Šveckiene, Vėriškių bendruomenės tarybos nare, Radviliškio r. sav. šeimos tarybos pirmininke.

Interviu skaitykite čia (Regionų naujienos)

Interviu taip pat publikuotas portaluose 15min.ltverslimama.ltBernardinai.lt, aukstaitijosgidas.lt, zemaitijosgidas.lt, dainavosgidas.lt, suduvosgidas.ltmanokrastas.lt.

02 Jun

J. Ramonienė: Ar mums tikrai reikia 30 šeimos apibrėžimų?

Ketvirtadienį, birželio 2 d., Seimo plenariniame posėdyje numatytas pirmasis svarstymas Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto, kuriuo būtų įtvirtinti šeimos atsiradimo pagrindai – santuoka ir motinystė bei tėvystė.

Ar pakaks Seime politinės valios pagaliau pradėti esminius pokyčius? Ar išdrįsime aiškiai įvardinti, kurie pasirinkimai yra reikšmingi ne tik asmeniui, šeimai, bet ir visuomenei, todėl jiems skirta konstitucinė apsauga?

Šiuo metu Lietuvos įstatymuose egzistuoja apie 30 skirtingo ar net neaiškaus turinio šeimos ar šeimos narių sąvokų. Mokslininkai teigia, kad jos buvo sukurtos netikslingai. Tad ar tikslinga saugoti šią ydingą situaciją? Kam ji naudinga?

Plačiau apie tai – „Šeimos instituto“ vadovės Jolantos Ramonienės parengtame straipsnyje „Ar mums tikrai reikia 30 skirtingų šeimos apibrėžimų?“

Visą straipsnį skaitykite čia (15min.lt)

Straipsnis taip pat publikuotas portaluose Bernardinai.lt, regionunaujienos.lt, manokrastas.lt.

18 Gegužė

TTK pateikė išvadą dėl Konstitucijos pataisos

Trečiadienį (2016-05-18) vykusio posėdžio metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nepritarė daugiau nei 100 Seimo narių teiktai Konstitucijos pataisai, kuria siekta sustiprinti šeimos statusą.

Posėdyje dalyvavusi „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė džiaugėsi, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagaliau pateikė savo išvadas, nes šis klausimas buvo keliamas ir svarstomas jau dvejus metus. Nevyriausybinių organizacijų atstovai jau ilgai ragino komitetą imtis šio klausimo. Komiteto posėdyje, balsavime dalyvavo visi aštuoni komiteto nariai. Tai rodo, kad klausimas svarbus, į jį pažiūrėta rimtai.

Balsavimo rezultatas – 4:4:
už – V. Aleknaitė-Abramikienė, S. Šedbaras, S. Brundza ir V. Skarbalius;
prieš – J. Bernatonis, V. Gapšys, V. Gailius ir J. Sabatauskas (lemiamas balsas).

TTK nariai, pasirašę projektą jį pateikiant – V. Aleknaitė-Abramikienė, S. Šedbaras, V. Skarbalius, V. Gapšys ir V. Gailius.

Konstitucijos 38 str. papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIP-1217) jau parengtas svarstymui Seimo plenariniame posėdyje.

TTK posėdyje nepritarta Konstitucijos pataisai dėl šeimos sampratos

Susiję straipsniai:

Visuomeninės organizacijos apskundė J. Sabatauską dėl Konstitucijos pataisos, susijusios su šeima, priėmimo blokavimo

J. Ramonienė: „TTK vengia prisiimti atsakomybę ir aiškiai išreikšti savo poziciją dėl šeimos sąvokos“