Pasisakymai

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė sulaukė gausybės organizacijų raginimų ir pasirašyti, ir vetuoti praėjusią savaitę Seimo priimtą Šeimos stiprinimo įstatymą.

Vieni mano, kad jis stiprins šeimos institutą, sukurs jam geresnius pagalbos instrumentus, kiti teigia, kad įstatymas priimtas ne šeimoms stiprinti, bet įteisinti jų rūšiavimą ir net diskriminaciją.

Šis projektas parengtas ir registruotas dar praėjusioje Seimo kadencijoje, jį iniciatoriai parengė reaguodami į prastėjančią šalies demografinę situaciją.

Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ (2017-10-26) dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Kristina Paulikė, Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė, VšĮ „Šeimos institutas“ direktorė Jolanta Ramonienė, Vilniaus universiteto teisės profesorius Vytautas Mizaras ir Seimo narys Povilas Urbšys. Laidą vedė Aurimas Perednis.

Laidos įrašas

Marijos radijo laida „Gyvybės medis“ (2017-10-25) apie LR Šeimos stiprinimo įstatymą.

Laidoje kalbėjo „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė, Laisvos visuomenės instituto valdybos narys, VDU dėstytojas Vygantas Malinauskas, Laisvos visuomenės instituto direktorė Salomėja Fernandez Montojo. Laidą vedė Egidijus Stankevičius.

Laidos įrašas

Daugiau kaip šimto šeimų organizacijų ir jų bendraminčių atstovai pritarė kreipimuisi į Prezidentę dėl Seimo priimto Šeimos stiprinimo įstatymo pasirašymo. Kreipimesi įstatymas apibūdinamas kaip trūkstamas įrankis, kurio dėka pagaliau nepriklausomoje Lietuvoje bus pradėta vykdyti nuosekli, kompleksinė, ilgalaikė, efektyvi ir koordinuota šeimos politika.

Lietuvos šeimų seniai nebetenkina situacija, kai šeimos politika yra tapusi politikavimo įrankiu. Ji yra svarbi visuomenei, bet jai neskiriamas reikiamas dėmesys. Kandidatai prieš rinkimus žarsto gausybę pažadų šeimų padėčiai gerinti, o vėliau, tapę politikais, teikia patrauklius siūlymus, įstatymų pakeitimus. Pastarieji dažniau tinka tik politikų reitingams auginti ir pateiktų teisės aktų projektų sąrašui ilginti. Tai natūralu, nes pavieniai politikai, netgi jų grupės nėra pajėgūs įvertinti, koks yra realus lėšų poreikis jų pasiūlymams įgyvendinti, kokį poveikį pasiūlyta priemonė padarys šeimoms, kaip įsikomponuos į bendrą paramos, paslaugų ar įgalinimo sistemą ir pan. „Tačiau politikams labai patogus pastovus dūzgesys šeimų tema, todėl įstatyme numatyti įpareigojimai institucijoms ir apibrėžti šeimos stiprinimo įgyvendinimo principai yra būtini norint pradėti esminius pokyčius“ – teigia „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė.

Šeimos stiprinimo įstatymo projektą rengė Seimo parlamentinė grupė „Už šeimą“, bet nevyriausybinės organizacijos ir mokslininkai buvo kviečiami ir įsitraukė į projekto rengimą ir tobulinimą nuo pat pirminės redakcijos. „Suprantame, kad priėmus įstatymą iš karto šeimų padėtis nepasikeis. Labai svarbu, kad kuo greičiau prasidėtų konkrečių priemonių rengimui numatyti Vyriausybės darbai: bazinio paslaugų šeimai paketo nustatymas ir ilgalaikės šeimos stiprinimo programos parengimas“ – pastebėjo Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė Violeta Vasiliauskienė.

Reaguodami į vakar išplatintą nevyriausybinių organizacijų ir akademinės bendruomenės narių bei visuomenės veikėjų raštą, kuriuo Prezidentė prašoma nepasirašyti Šeimos stiprinimo įstatymo, šeimų organizacijų atstovai tvirtina, kad šis įstatymas ne prieštarauja Konstitucijai, o įgyvendina jos 38 straipsnio nuostatą, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas, jis ne prieštarauja lyčių lygybės principui, o jį įgyvendina per lygiavertį lyčių bendradarbiavimą, pripažįstant abiejų lyčių skirtingą ir todėl viena kitą papildančią raišką.

Kreipimąsi pasirašė 33 organizacijas atstovaujanti Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, 86 organizacijas atstovaujanti NVO vaikams konfederacija, Lietuvos tėvų forumas, Gausių šeimų asociacija, vienijanti 12 bendrijų Lietuvos regionuose, Ateitininkų federacija, Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija, Daugiavaikių šeimų asociacija „MES“, Gausių šeimų centras „Skruzdynėlis“, Asociacija „Šviesos kampelis“, Jaunimo sambūris „Pro Patria“, Laisvos visuomenės institutas, VšĮ „Gerumo darbai“, VšĮ Biomedicinos etikos ir teisės institutas ir VšĮ „Šeimos institutas“. Kreipimuisi taip pat pritaria VDU Santuokos ir šeimos studijų centras.

Kreipimosi tekstas

Seime įvyko Šeimos stiprinimo įstatymo projekto svarstymas. Plenariniam Seimo posėdžiui buvo pateiktas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto patobulintas įstatymo projektas, kuriam buvo pritarta. Iš 141 Seimo nario vakariniame posėdyje dalyvavo ir balsavimui užsiregistravo 82: 63 balsavo už, 5 – prieš ir 14 susilaikė.

Kviečiame susipažinti su patobulintu Šeimos stiprinimo įstatymo projektu ir balsavimo rezultatais.

Prieš Seimo plenarinį posėdį įvyko Seimo Laikinosios grupės „Už šeimą” spaudos konferencija „Valstybė turi siekti, kad šeimyniniai ryšiai būtų tvirtesni”, kurioje dalyvavo ir „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė. Spaudos konferencijos vaizdo įrašas.

Plačiau apie Šeimos stiprinimo įstatymo projektą, vykusias diskusijas ir kitus renginius bei atspindėjimą žiniasklaidoje rašome čia.

Seimo nariai Dovilė Šakalienė ir Mykolas Majauskas inicijavo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, apibrėžiančias psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą. Tikslas, rodos, kilnus, tačiau šeimų organizacijos nerimauja, kad siūlomi apibrėžimai pataisose gali būti suprantami labai įvairiai, o tai, anot šeimų organizacijų atstovų, sudarytų sąlygas net atsakingoms ir rūpestingoms šeimoms atsidurti institucijų darbuotojų akiratyje.

– Seimo narių teikiamų naujų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų tikslas, rodos, kilnus – apibrėžti ir uždrausti smurtą prieš vaikus. Tačiau viešoje erdvėje netrūksta nuogąstavimų, kad pataisos skubotos ir netinkamos. Kas labiausiai kelia nerimą šeimoms?– apie šeimų nuogąstavimus Bernardinai.lt paklausė „Šeimos instituto“ vadovės Jolantos Ramonienės.

– Visi suvokiame ir pripažįstame, kad smurto bei patyčių visuomenėje yra daug ir kad tai negali būti toleruojama. Nepažįstu sąmoningų tėvų, kurie pateisintų smurtą. Šios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, dėl kurių tiek diskutuojama, skirtos visiems vaikams. Turime pripažinti, kad dauguma tėvų suvokia, jog jie yra pagrindiniai savo vaikų ugdytojai ir stengiasi tokie būti. Tėvai supranta, kad nėra tobuli, jog kartais klysta, bet svarbu, kad klaidos būtų pripažįstamos ir būtų suteikta galimybė suklydus atsiprašyti ir pasitaisyti. Tai vaikams būtų neįkainojama patirtis. Bet dabar matome, jog tėvams nepaliekama erdvė mokytis tėvystės, būti netobulais tėvais. Smurtas kyla iš bejėgystės, kai tėvai negeba arba nežino, kad gali būti kitaip. Jei tada dar pagąsdinsime ir pagrasinsime, kad paimsime vaikus, nes jie nemoka jų auginti, situacija tikrai negerės. Tėvams, kuriems vaikų auginimas yra iššūkis, patirs dar vieną smūgį.

Jeigu kalbame apie smurto šeimose problemos sprendimą, kaip kad bando įtikinti pataisų iniciatoriai, pirmiausia turėtume išsiaiškinti, iš kur ir kokios problemos kyla, o tuomet imtis jų sprendimo. Tik tada neturėsime tiek daug tų baisių pasekmių, į kurias dabar pataisų rengėjai bado pirštais, jais manipuliuoja ir pateikia kaip pavyzdžius, bandydami parodyti, kad visi esame ar galime tapti potencialiais smurtautojais. Jei taip plačiai apibrėšime smurtą, tėvams bus pasiųsta žinutė, kad smurtaujame kiekvienas ir esame tokie tėvai, kurie kelia pavojų savo vaikams.

Visą Marijos Keršanskienės parengtą interviu skaitykite Bernardinai.lt.

„Marijos radijo“ laidoje „Aktualijos“ (2017-01-16) buvo diskutuojama apie smurto problemą Lietuvos šeimose ir būdus mažinti jo mastus. Kodėl skubos tvarka siūlomos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos privertė sunerimti šeimos vertybes ginančias bendruomenes ir organizacijas?

Apie tai laidoje diskutavo Seimo Pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, „Šeimos instituto“ steigėja Jolanta Ramonienė bei Laisvos visuomenės instituto teisininkas Vygantas Malinauskas. Laidą vedė Aurimas Radkevičius.

Laidos klausykite

Neseniai Vyriausybė pritarė Šeimos stiprinimo įstatymo projektui. Šio projekto preambulėje rašoma, kad „šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“, o „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės ir palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos kūrimo pagrindas“.

Siekdama paskatinti jaunimo apsisprendimą kurti šeimą ir šeimų apsisprendimą auginti vaikus, valstybė turėtų sudaryti palankias sąlygas būsto nuomai ar pirmojo būsto įsigijimui, sudaryti palankias sąlygas derinti profesinius interesus su šeiminėmis pareigomis.

Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ (2016-10-21) diskutavo Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio narė Rasa Žemaitė, Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas, „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė, apie emigraciją galvojančios šeimos narė Kristina Paulikė. Laidą vedė Raigardas Musnickas.

Laidos klausykite

Penki TV laidoje „Savaitės pjūvis“ (2016-10-07) buvo parodytas reportažas apie Šeimos stiprinimo įstatymo projektą, kuriam pritarė Vyriausybė.

Kalbėta apie tai, iš ko susideda šeimos stiprinimas. Aptariama, koks buvo įstatymo rengimo kelias ir kokia esama situacija.

Reportažą žiūrėkite

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje aiškiai nurodyta, jog šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, kurį šalis globoja ir saugo. Deja, šiandien daugeliui aišku, jog tai tik gražūs žodžiai, realybėje nelabai turintys kūną. Prieš rinkimus viešai skelbiami gražūs lozungai dėl šeimų jau nebejaudina. Politikai pažadus pamiršta vos pasibaigus rinkimų karštinei, o šeimoms reikia gyventi toliau. Pasirodo, jos pačios ėmėsi kovoti už save, kol politikai tik maitina pažadais.

– Lietuvoje turime dešimtis šeimas ir vaikus prižiūrinčių ir kontroliuojančių institucijų. Joms nepavyksta susitvarkyti, jei prireikia nepriklausomos organizacijos? – „Respublika“ paklausė Šeimos instituto direktorės Jolantos RAMONIENĖS.

– Stebint situaciją ir suprantant, kad savaime pokyčiai neatsiras, institutas susibūrė iš iniciatyvių savanoriškai nusiteikusių žmonių. Žvelgiant į organizacijas, kurios jau yra, kurioms greita veikla yra gerokai sudėtingiau vykdoma, akivaizdu, kad viešoji įstaiga, kurioje valdymas ir įvairūs derinimai yra paprastesni, buvo reikalinga.

Šiandien situacija tokia, jog lyg ir kiekvienas suvokiame, kad šeima yra labai svarbu. Tačiau žvelgdamas į realybę, kur gausybė skyrybų, vaikai skambina į pagalbos linijas, smurto mastas didėja, o senoliai laukia, kad kažkas atvežtų bent lėkštę sriubos, supranti, kad kažkas yra ne taip. Daug kalbama apie šeimą, bet kai reikia sprendimų, viskas kažkaip pradingsta. Matyt, mes vis dar mąstome apie pasekmių likvidavimą, o ne apie priežasties pamatymą. Įvairios šeimų organizacijos yra ne kartą pateikusios skaičius, kad kur kas labiau apsimoka skirti pinigus prevencijai. Vaikui vaikų namuose atsiranda milžiniški pinigai, bet vaiko pinigams šeimose lėšų niekaip negalime atrasti. Dabar, kol šeima pati kažkaip dar juda, tol ji yra nematoma. Nebent iš jos galima išlupti naudos: liepiama gimdyti vaikus, mokėti mokesčius ir užkamšyti visas biudžeto skyles. Situacija tampa iškreipta, tėvai nebeturi kada net pabūti su vaikais, o ką jau kalbėti apie stebėjimą, kaip vyksta šeimos politikos įgyvendinimas.

Visą „Respublikos“ žurnalistės Justinos Gafurovos parengtą interviu skaitykite Respublika.lt.

2016 m. kovo mėnesį grupė Seimo narių įregistravo Šeimos kortelės įstatymo projektą, kuriame numatyta suteikti įvairias lengvatas ir nuolaidas tris ir daugiau vaikų auginančioms ar globojančioms šeimoms bei vienišiems tėvams.

Deja, siūlymas nesulaukė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pritarimo – liepos 22 dieną pateiktose išvadose teigiama, kad siekiant socialinio teisingumo valstybė turėtų ypatingą dėmesį skirti sunkiai gyvenančioms ir pažeidžiamoms socialinėms grupėms.

„Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė teigia, kad tokios kortelės įdiegimas visoje šalyje būtų labai savalaikis darbas ir geras ženklas šeimoms, ypač, kai pastaruoju metu yra tiek daug kalbama apie demografinę krizę. Anot greitai keturių vaikų tapsiančios J. Ramonienės, reikėtų atsigręžti ne tik į tas šeimas, kurioms nuolat  reikia valstybės paramos, bet ir į tas, kurios gali pragyvenimu pasirūpinti pačios, tačiau tam tikru gyvenimo etapu yra labai reikalingas palaikymas ir paskatinimas.

Argumentai, kad nuolaidų daugiavaikėms šeimoms įvedimas pareikalaus didžiulių sumų iš valstybės biudžeto, anot J. Ramonienės, taip pat yra apgailėtini, nes pinigų yra, tačiau jie „ne ten padėti“: „Investuojame juos į šaligatvius, parkus ar suolelius regionuose, tačiau pamirštame pasirūpinti, kad būtų kam ant tų suolelių sėdėti ir tuose parkuose vaikštinėti. Pamirštame žmogų, nors dabartinė valdančioji dauguma vis kartoja, kad „svarbiausia – žmogus“, tačiau panašu, kad tai lieka tik žodžiais, nes pasitaikius progai tą įrodyti darbais, bėgama į krūmus.

„Ar iš tiesų šeima yra mūsų valstybės pagrindas, kaip rašoma Konstitucijoje? Apie kokį gimstamumo skatinimą mes kalbame, kai galimybė paskatinti šeimas turėti daugiau vaikų ir parodyti, jog valstybei jos rūpi, yra žiūrima tik kaip į naštą biudžetui? Iš Vyriausybės tikrai tikėjausi pritarimo ir pastangų ieškoti efektyviausių būdų šiai idėjai įgyvendinti. Neigiamas atsakymas prieš rinkimus man parodo, jog šeimos nėra vertinamos kaip svarbūs rinkėjai, deja…“, – susirūpinimo neslėpė Jolanta Ramonienė.

Visą straipsnį skaitykite čia (Bernardinai.lt).