Straipsniai

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Tradicijos iššūkis“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Tradicija gali kelti iššūkį. Ji sugeba provokuoti ir ypač tai daro šiandien. Jei prisimintume teksto pradžioje minėtą apibrėžimą („Įsitikinimų ar papročių perdavimas iš kartos į kartą ar bet kurio kito fakto perdavimas tokiu būdu“), galime pastebėti, kad ryšiai tarp kartų šiais laikais nebėra tokie glaudūs, kaip anksčiau. Tai vyksta dėl keleto priežasčių. Pasauliui virstant globaliu, žmonių srautai juda daug greičiau ir platesniu mastu. Nemažai mano draugų ir pažįstamų sunkiai geba atrasti savo tapatybę ir jaučiasi vieniši, nes jų tėvai priklauso visiškai skirtingoms tautoms ir kontekstams. Galiausiai ir dėl daugelio kitų veiksnių, seniau buvęs toks stabilus savų įsitikinimų perdavimas, dabar nebėra toks užtikrintas. Todėl turint galvoje visą šį vaizdą, nesunku suprasti, kodėl tradicija kartais gali atrodyti kaip pasenęs, provokuojantis ar netgi absoliučiai naujas dalykas.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Šeima ir populiariosios kultūros iššūkis“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Matyt nesuklysiu teigdamas, kad bet kam, kas gražu, o šiandien galbūt ir labiau nei kada nors anksčiau, reikia pastangų. Štai čia ir susiduriame su pagrindiniu populiariosios kultūros iššūkiu – ji nereikalauja stengtis. Duoda lengvai, o atima dar lengviau. Ir daro tai nepastebimai.

Lygiai ta pati įžvalga tinka ir kalbant apie šeimą. Apskritai, apie bet kuriuos santykius. Juk visiems žmogiškiems ryšiams reikia pastangų, kartais net labai didelių. Skamba banaliai? Tačiau tai nėra tokia paprasta ir akivaizdi tiesa, žvelgiant į mūsų laikmečio kontekstus. Gyvename laisvoje ir tūkstančius pasirinkimų siūlančioje liberalioje epochoje. Perfrazuojant sociologą Zygmantą Baumaną net galima sakyti, kad mūsų gyvenimas tam tikra prasme tampa vis labiau likvidus. Ką tai reiškia? Paprastai tariant, – neapibrėžtas. Turint daugybę pasirinkimų, tarkime su kuo bendrauti ar ne, santykiams tapus problemiškiems ar sudėtingėjant, dažniausiai kyla klausimas – kodėl turėčiau visa tai tęsti? Kas man iš to? Juk pasaulis perpildytas galimybėmis. Ir tuomet mes neretai imame sprogdinti mus siejančius ryšius ar užsiėmimus, kurie kelia sunkumų. Nors dažniausiai (o gal net visada?) sudėtingiausi dalykai į gyvenimą atneša pačius geriausius ir gražiausius dalykus. O ypač, kai atsigręžęs sugebi pažvelgi į tai iš laiko perspektyvos.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

Skaitytojams siūlome pagal interviu su krizę įveikusia šeima parengtą straipsnį „Šeima krizėje: istorijos pabaiga ar nauja galimybė?“. Jį kviečiame perskaityti: Delfi.lt, Regionunaujienos.lt, Verslimama.lt, aukstaitijosgidas.lt, suduvosgidas.lt, dainavosgidas.lt, zemaitijosgidas.lt, bernardinai.lt, alfa.lt, 15min.lt.

– Kai kas nors sakydavo, jog krizė šeimoje būna septintais metais, atsakydavau, kad tai nesąmonė, mums taip nebus, nes pažįstam vienas kitą, tikrai taip nebus. Deja, turėjome krizę ir mes, – prisimena Tadas, verslininkas, 4 vaikų tėvas, išdrįsęs priimti iššūkį būti tėvu savo vaikams kasdien, būti vyru savo žmonai kasdien.

– Pabandę iš naujo nesitikėjome atgaivinti jausmus, norėjome daug kukliau, tiktai, kad galėtume, pajėgtume gyventi drauge. Už šį apsisprendimą gavome neįkainojamą apdovanojimą: mūsų namuose vėl gyvena meilė. – Džiaugiasi Ieva, nebeužduodanti sau klausimo apie tai, ar sutuoktinis yra jai skirtas žmogus, o tik klausianti, ką galiu padaryti, kad mano žmogus su manimi jaustųsi laimingas.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Pagalba santykių krizes išgyvenančioms šeimoms“.

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Karalius nuogas – arba kodėl medijoms taip lengva mumis žaisti?“. Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Analizuoti tai, kaip įvairios medijos ir kultūra formuoja mūsų požiūrį į santykius ir šeimą – visada įdomu. Kodėl? Dažniausiai todėl, kad šis procesas yra beveik nematomas. Mes esame taip pripratę prie populiariosios (ir ne tik) kultūros siūlomo gyvenimo stiliaus, jog tai, kaip šie gyvenimo modeliai prasiskverbia į mūsų kasdienybę, beveik nepastebime. Galiausiai gyvename tokioje medijų perpildytoje erdvėje, kokioje negyveno nei viena ankstesnė karta.

O ką jau kalbėti apie tai, kad šiandieninio liberalizmo sukurta atmosfera iš esmės nesiūlo jokių tvirtų autoritetų ar gyvenimo gairių – veikiau vien pasirinkimus. Todėl kyla klausimas – ar tikrai visuomet esame laisvi? Ar gyvendami medijų sukurtame global village, dar galime rinktis? O gal mūsų sprendimai jau seniai yra nulemti nematomų populiariosios kultūros ir viešosios nuomonės autoritetų? […]

Galiausiai norisi grįžti prie pradžioje iškelto klausimo: kaip reikėtų vertinti tokias medijas? Vienas iš vertinimo aspektų galėtų būti palankumo šeimai aspektas. Ar minėtos medijos – filmai ir knygos skatina šeimai draugišką ir ją ugdančią atmosferą? Deja, tenka atsakyti, kad ne. Didžiulė dalis populiariosios, o nemenka ir rimtosios kultūros dalis šiandien tampa iššūkiu šeimai. Tačiau dar didesnis iššūkis yra sugebėti pastebėti šią situaciją ir atrasti tinkamą būdą joje aktyviai veikti. Veikti taip, kad kamuolys nebūtų nuolat mušamas tik į vienus vartus.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

Skaitytojams siūlome Augusto Kalinausko, Europos skauto, kultūros žurnalo jaunimui Fortkė redaktoriaus parengtą straipsnį „Šeima – naujų iššūkių epochoje“. Jį kviečiame perskaityti: Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Nors gyvename šalyje, kuri šiandien skaičiuoja jau 27-uosius laisvės metus, tačiau dar gan dažnai susiduriame su itin paprastu mąstymo modeliu – sovietmetis tai blogis, o šiandieninė liberali, demokratiniais pagrindais remta valstybė – nepamainomas gėris. Iš tiesų, sunku būtų nepritarti šiam teiginiui, vis dėlto toks vienpusis suvokimas atima galimybę matyti savo pačių gyvenimus gerokai platesniame kontekste. Sovietmetis, bet kuriuo atveju, buvo tragiškas laikotarpis. Tačiau dažniausiai tuo, ir ypač jaunesniojoje kartoje, visos žinios pasibaigia.

Skubėjimas šiandien yra virtęs kasdienybe – kuo daugiau skubame, tuo mažiau tai pastebime. Situacija tarsi apsiverčia – anksčiau privalėję atlikti darbą priverstinai, šiandien neretai laiką, skirtą santykiams ir šeimai aukojame kurdami karjeras ar siekdami prestižo. Kitaip tariant, pasiduodame kito lygio vergovei – tampame savo pačių įkaitais egoistinio savanaudiškumo dramoje. Ir nors laikas jau iš tiesų kitas, tačiau gavę laisvę elgiamės lygiai taip, kaip tai darė sovietai – paverčiame šeimą vien ekonominės kreivės atkarpa, kurios vertė mūsų gyvenimų barometruose neretai matuojama pagal tai, kiek ji padeda ar trukdo mums siekti savo pačių tikslų.

Todėl jei norime turėti stiprią šeimą savoje valstybėje, pirmiausia privalome gerai suvokti tai, kas vyksta aplink. Svarbu suprasti, kad neretu atveju sovietmetis tik išpureno dirvą vakarietiškai pasaulėžiūrai čia atnešti visai kitokius vaisius, nei ten, kur laisvės, lygybės ir brolybės idėjos buvo savos ne vieną šimtmetį. Tad šeima šioje situacijoje, jei tik ji nepasiduos destruktyvioms tendencijoms, o sugebės pozityviai pasinaudoti turima laisve, galės tapti ta tvarios visuomenės ląstele, kurios lengvai perpūsti negalės jokie svetimų idėjų ar praeities pervartų vėjai.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės, LMC parengtą straipsnį „Ką liaudies daina pasakoja apie šeimą?“ (interviu su dr. Brone Stundžiene). Jį kviečiame perskaityti: Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Lietuvių liaudies dainose žodis šeima minimas retai, bet iš tikrųjų šeimos bei giminystės tema – labai svarbi. Seniausiojo liaudies dainų sluoksnio – su atpažįstamais XVI–XVIII a. gyvenimo faktais ir pasaulėjauta – pasakojimą apie šeimą dažnai tenka atkurti iš mitiniu-ritualiniu pasaulio supratimu grįsto simbolinio dainos kalbėjimo, kurio užmarštin nunirusias prasmes dabartinėms kartoms jau reikia specialiai aiškintis bei „šifruotis“…

Lopšinių, žaidinimų bei kėkavimų, gyvūnijos apdainavimų ir kitų paprastučių dainelių turinys ir forma, kaip skelbia tyrėjai, buvo pritaikytos, atitiko vaiko vaizduotę ir suvokimo galias. Mokėta į tai atsižvelgti. Nūnai dar prisimenamas pasakymas „nuo lopšio buvau dainų augintas“ nėra tuščia frazė. Šiandien mes čia jau linkę įžiūrėti vien vargo foną ar šiaip naivią patirtį, nebepastebėdami svarbesnių dalykų – ankstesnių vaikus auginusių kartų gebėjimo rasti laiko bendrauti su vaikais, jiems ir su jais dainuoti, žaisti. Gyvu balsu, jausmu ir judesiu.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės, LMC parengtą straipsnį „Kaip pasirinkti sutuoktinį: XVIII a. įžvalgos ir patarimai“ (interviu su Gintare Džiaugyte, Vilniaus universiteto absolvente, apgynusia magistro darbą apie katalikiškos santuokos sudarymą XVII a. II pusėje – XVIII a. Vilniuje). Jį kviečiame perskaityti: Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Šiandien beveik kiekviename didesniame interneto dienraštyje rasime skyrelį, skirtą šeimai ir tarpusavio santykiams. Ten galime pasisemti naudingų žinių ar net pasidalinti patirtimi. O kokius tekstus skaitė mūsų protėviai, gyvenę XVIII amžiuje? Kokius idealus ir vertybes jie puoselėjo?

Sutuoktinių santykiams skirtų publicistinių tekstų randame jau XVI a. II pusėje. Unikalesnis – pačioje XVIII a. pabaigoje Vilniuje išleistas Karkažiškių klebono Juozapo Legavičiaus Šeiminio gyvenimo vadovas. Tiesa, to meto Vakarų Europoje ar net Lenkijos Karalystėje tokie vadovai – gana įprastas žanras.

J. Legavičius itin daug dėmesio skiria sutuoktinio pasirinkimui. Autorius akcentuoja tuos pačius žingsnius, kaip ir kiti jo amžininkai: norint gauti gerą partnerį ir sukurti laimingą šeimą, reikia melstis ir prašyti ne tik Dievo užtarimo, bet ir išmintingų, dievobaimingų žmonių, Dievo tarnų, tėvų, giminaičių ir bičiulių patarimo. Be to, svarbu tinkamai paruošti savo dvasią ir protą. J. Legavičius rekomendavo iki santuokos viską vienam apie kitą išsiaiškinti.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės, LMC parengtą straipsnį „Ko trokšta herojai?“ (interviu su humanitarinių mokslų daktare, profesore, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Kultūros studijų ir etnologijos katedros dėstytoja Gražina Kazlauskiene). Jį kviečiame perskaityti: Bernardinai.lt ir 15min.lt. Antrąją dalį skaitykite: Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Pačia plačiausia prasme, siekia to, ko ir mes, – laimės. Daugybė pasakų baigiasi formule „ir laimingai gyveno“. O ko reikia laimingam gyvenimui? Tai atskleidžia herojaus veiklos tikslai.

Esminiai tikslai, kaip matome, susiję su šeima – tai siekis ją sukurti ar pastangos išsaugoti. Šeima stebuklinėse pasakose – pati didžiausia vertybė.

Visų pirma pasakos veikėjai suvokiami kaip šeimos (ar giminės) nariai. Prisiminkime, kaip jie įvardijami: tėvas, motina, sūnus, duktė, brolis, sesuo, vyras, žmona.

Kaip pradedama pasaka? Ogi šeiminės padėties nusakymu: „Buvo karalius, turėjo tris dukteris ir sūnų“ ar „Kitąkart gyveno seni žmonės, vyras su žmona. Gyveno lūšnelėj, turėjo vieną sūnų“. Vystantis pasakos veiksmui, herojaus gyvenimo kelias išveda jį iš šeimos rėmais apribotos erdvės į svetimą. Ten, patyręs daug išbandymų, įrodo esąs pranašesnis už kitus. Paskutinis kelionės taškas – ir vėl šeima: vienos pasakos baigiasi vestuvėmis, kitos – išskirtų sutuoktinių susitikimu, trečios – prapuolusių vaikų grįžimu pas tėvus.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.