Naujienos

16 Mar

Kad palaiminta būsena neprikviestų pelių: kūdikio laukimas prieš 100 metų

Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės parengtą straipsnį „Kad palaiminta būsena neprikviestų pelių: kūdikio laukimas prieš 100 metų“ (interviu su humanitarinių mokslų daktare, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja Rasa Paukštyte-Šakniene). Jo pirmąją dalį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt. Antroji interviu dalis „Ar prieš Dievo teismą stosi nuogas?“ publikuojama Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Palyginus su dabartiniais laikais, moteris nebuvo skatinama viešinti nėštumo. Žmonės sakydavo, kad nėra reikalo sužinoti anksčiau laiko. Moterys rinkdavosi nėštumą paslepiančius drabužius, todėl kartais net kaimynės sužinodavo tik jau susilaukus vaikelio. Nėščioji „iškrisdavo“ iš bendruomenės, jos veiklos erdvė susiaurėdavo. Nors kaime moterys dirbdavo iki pat gimdymo, tikėta, kad paskutinėmis dienomis negalima atlikti kai kurių darbų: skalbti, kirpti avis, kepti duoną.

Kaimo bendruomenė siekė apsaugoti moterį nuo įvairiausių pavojų, galinčių sukelti persileidimą ar priešlaikinį gimdymą. Besilaukianti moteris pagarbiai vadinta „palaimintoje būsenoje“, jai negalima atsakyti, o užgaulioti ar nuskriausti – didelis nusikaltimas.

Svarbus yra savos būsenos suvokimas. Jeigu kaimo žmonės pamatydavo nėščiąją elgiantis netinkamai, iš karto perspėdavo, pamokydavo, patardavo, ypač laukiantis pirmagimio. Itin reikšmingi moraliniai, doroviniai dalykai. Buvo skatinama, kad besilaukianti moteris būtų dorovinga, linksma, šneki, prieš pat gimdymą nueitų į bažnyčią, atliktų išpažintį.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

23 Feb

Už ko aš ištekėsiu?

Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės parengtą straipsnį „Už ko aš ištekėsiu?“ (interviu su etnologe ir tautosakininke Gražina Kadžyte). Jo pirmąją dalį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt. Antroji interviu dalis „Iš kur atjos piršliai?“ publikuojama Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt. Trečioji, paskutinė interviu dalis „Vestuvės“ publikuojama Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Lietuvių tautosaka – puikus rengimo šeimai vadovėlis. Mūsų folkloras ne kartą yra paliudijęs, kad visuomenės gyvenimas buvo smelkte persmelktas šeimos dvasia. Bendruomenės vaikai, jaunimas vakarėliuose vienas kitą vadino broliais ir seserimis, o naujos šeimos kūrime didelį vaidmenį vaidino ne tik giminės ir kaimynai, bet ir visas kaimas ar miestelis.

Senojoje liaudies pedagogikoje teigiama, jog tam, kad kūdikis užaugtų doru žmogumi, jį auklėti reikia pradėti jau tada, kai jo motina – dar maža mergaitė. Mūsų tradicinėje sampratoje buvo labai svarbu nuo pat vaikystės sudaryti teisingą gyvenimo vaizdinį.

Suaugusiųjų gyvenimas, pokalbiai, pasakos, dainos, patarlės nuo vaikystės modeliuodavo sampratą, kad santuokoje reikės gyventi visą gyvenimą. Ir varge, ir džiaugsme…, kaip sakoma priesaikos formuluotėje.

Nors Žemaitė ir kiti klasikai yra aprašę piršlybas kaip baisų įvykį, kuomet niekas nė nepaklausia merginos nuomonės, o sutuokiama vien tėvo valia, per prievartą, tokių atvejų iš tiesų pasitaikydavo retokai. Turėtume prisiminti, jog rašytojai visais laikais mėgsta pateikti situacijas, kurios vienaip ar kitaip išsiskiria iš gyvenamosios aplinkos konteksto – kad būtų dėl ko jaudintis, piktintis, aptarti…

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

09 Feb

Tautosaka – atgyvena ar būtinybė?

Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės parengtą straipsnį „Tautosaka – atgyvena ar būtinybė?“ (interviu su dr. Jurga Sadauskiene). Jo pirmąją dalį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt. Antroji interviu dalis publikuojama Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Kiekvienas mūsų vienaip ar kitaip susidūrėme su tautosaka – skaitėme pasakas, dainavome liaudies dainas, lavinome tartį greitakalbėmis, minėme mįsles ar sėmėmės išminties iš patarlių. Tautosaka – neatsiejama mūsų kultūros, tautinio tapatumo dalis ir jos atspindys. Kad tautosaka prisidėtų ugdant tautinį tapatumą, ji turi būti įaugusi į atmintį, turi būti formavusi mūsų mąstymą, provokavusi mūsų vaizduotę bent vienu mūsų brendimo tarpsnių. Tautosaka turi būti patirta ir išgyventa kaip šeiminio, bendruomeninio, tautinio sambūvio forma.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

03 Feb

Senosios civilizacijos: keletas šeimos gyvenimo aspektų

Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės parengtą straipsnį „Senosios civilizacijos: keletas šeimos gyvenimo aspektų“. Jį kviečiame perskaityti: Bernardinai.lt, 15min.lt ir Jaunimogidas.lt.

Daug dalykų šeimoje tarsi savaime suprantami, bet ar taip buvo visada? Kaip šeimos gyvenimas atrodė tada, kai didžioji mums pažįstamo pasaulio dalis pradėjo kurti miestus, valstybes, imperijas? Kaip mūsų tolimi protėviai traktavo šeimos institucijos svarbą, šeimos narių pareigas ir atsakomybę?

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

02 Feb

Diskusija dėl Šeimos stiprinimo įstatymo projekto

Seimo nariai ir nevyriausybinės organizacijos rengia diskusiją dėl Šeimos stiprinimo įstatymo projekto

http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=161870

Vasario 5 d., penktadienį, 14 val. Konferencijų salėje (Seimo III rūmai) Seimo parlamentinė grupė „Už šeimą“ ir viešoji įstaiga „Šeimos institutas“ rengia diskusiją „Šeimos stiprinimas Lietuvoje – svajonės ar būtinybė?“. Ji skirta Šeimos stiprinimo įstatymo projekto pristatymui visuomenei bei tobulinimui, atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų ir mokslo institucijų atstovų pasiūlymus.

„Lietuvos įstatyminėje bazėje šeimos reikalai reglamentuoti padrikai, be to, pastaruoju metu imta vaikytis užsienio valstybių madų ir kiekvieno šeimos nario – tėvų, vaikų, senelių – poreikius, teises forminti individualiai, taip visai pametant bendrą šeimų gyvenimo vaizdą. Mūsų lūkestis yra, kad Šeimos stiprinimo įstatymas nekoordinuojamą politiką šeimos klausimu pakeistų į nuosekliai ir pastoviai šeimų padėtį gerinančią politiką, skatinančią susilaukti vaikų, kuriančią šeimoms palankią aplinką“, – apie kuriamą įstatymą pasakoja jį inicijavusios Seimo parlamentinės grupės „Už šeimą“ pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.

Prie įstatymo rengimo prisidėjusios viešosios įstaigos „Šeimos institutas“ vadovė Jolanta Ramonienė teigia, kad norima užregistruoti visuomenės lūkesčius atitinkantį įstatymo projektą, todėl organizacijos kviečiamos prie jo rengimo prisidėti nuo pradžių.

„Pirmą kartą įstatymo projektą šeimų, tėvų, jaunimo, žmogaus ir vaiko teisių nevyriausybinių organizacijų atstovams pristatėme dar gruodžio mėnesį. Tuomet susitikimo dalyviai pritarė šiai iniciatyvai, pabrėžė, kad tai – ilgai lauktas projektas. Vasario 5 d. vyksianti diskusija – sekantis žingsnis, kai išklausysime konkrečius organizacijų pasiūlymus ir pagal juos patobulinsime įstatymo projektą. Tikimės jį užregistruoti jau būsimai Seimo pavasario sesijai“, – teigia J. Ramonienė.

Šeimos stiprinimo įstatyme, reglamentuojančiame šeimos politiką, siūloma įtvirtinti šeimos stiprinimo įgyvendinimo principus ir bendrąsias šeimos stiprinimo nuostatas, kuriomis turėtų būti vadovaujamasi reglamentuojant su šeimos politika susijusius santykius ir taip užtikrinti nuoseklų, kryptingą ir tęstinį šeimų stiprinimą. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į šeimų ir nevyriausybinių organizacijų raginimus valdžios institucijoms imtis priemonių, užtikrinančių sąlygas kurti, išsaugoti bei stiprinti šeimą, kaip palankiausią aplinką vaikui augti ir vystytis, mokslininkų tyrimus bei kritinę demografinę situaciją. Su įstatymo projektu galima susipažinti internete.

Diskusija bus tiesiogiai transliuojama internetu ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“

Kontaktinis asmuo: VšĮ „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė, tel. 8 699 64747, el. p. jolanta.ramoniene@seimos.org

Diskusijos programa:
14.00 Įžanga. Seimo narys, parlamentinės grupės „Už šeimą“ pirmininkas Rimantas Jonas Dagys
14.10 Sveikinimo žodis. Seimo narys, parlamentinės grupės „Už šeimą“ narys Algimantas Dumbrava.
14.15 Lenkijos patirties pristatymas. Seimo narė, parlamentinės grupės „Už šeimą“ narė Rita Tamašunienė.
14.35 Šeimos stiprinimo įstatymo projekto pristatymas. VšĮ „Šeimos institutas“ direktorė Jolanta Ramonienė.
15.00 Nevyriausybinių organizacijų, mokslininkų, Šeimų tarybų prie savivaldybių tarybų atstovų pasiūlymai Šeimos stiprinimo įstatymo projektui.
16.00 Diskusija ir apibendrinimas.
17.00 Pabaiga

26 Jan

Pradedamas projektas „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“

Nuo 2016 m. vasario kviečiame kas savaitę skaityti straipsnius šeimos tematika. Juos rengs „Šeimos instituto“ bendradarbiai remdamiesi istoriniais šaltiniais, tautosaka, literatūra, kino filmais bei išskirtinėmis patirtimis.

Primename, kad bendradarbiaujant su Bernardinai.lt 2014–2015 metais buvo vykdytas projektas „Šeima – bendrystės sodas“. Tuomet kalbinome šeimas. Džiugu, kad jos atvėrė ne tik savo namų duris, bet ir savo širdis.

Šįmet bendradarbių ratas plečiasi, prisijungė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI), informacinė svetainė jaunimui Jaunimogidas.lt. Kviesime bendradarbiauti mokslininkus iš Lietuvos istorijos instituto, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų, kultūros, kino naujienų portalus bei regioninę žiniasklaidą.

„Šeimos institutas“ yra projekto „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“ iniciatorius. Vadovė Jolanta Ramonienė pasakoja, kaip kilo projekto idėja.

Praėjusį rudenį dalyvavau LLTI konferencijoje „Šeima lietuvių kultūroje“. Klausydamasi mokslininkų pranešimų sužinojau daug naujų ir įdomių dalykų apie šeimą. Buvo kalbama apie meilę ir draugystę šeimoje prieš 300 metų, santuokinę santarvę – prieš 200 metų, apie šeimos darną ir nesutarimus, vaikų auklėjimą ir kitus svarbius dalykus, kurie buvo perduodami iš kartos į kartą. Vėliau vis svarsčiau, kaip perteikti kitiems tai, ką atradau? Žinojau, kad konferencijos organizatoriai parengs mokslinį leidinį. Tačiau norint pasiekti šeimas, reikėjo ko nors paprastesnio, labiau įprasto, kasdieniško. Taip ir kilo idėja kalbinti mokslininkus apie jų tyrimus ir rengti lengvai skaitomus straipsnius šeimos tema bei publikuoti juos interneto portaluose.

Detalesnė projekto informacija ir straipsniai: https://www.seimos.org/seima-kulturoje/

07 Jan

Straipsnis „Įstatymas, padėsiantis šeimai“

Straipsnis „Įstatymas, padėsiantis šeimai“ publikuotas katalikiškame mėnraštyje šeimai „Artuma“ (2016 m. sausis)

Pagaliau politikai atsižvelgė į šeimoms ir jų interesams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų prašymą imtis priemonių, kurios iš esmės pagerintų šeimų padėtį ir skatintų susilaukti vaikų.

Šios organizacijos per pastaruosius kelerius metus surengė ne vieną renginį, pateikė pasiūlymų ir prašymų rezoliucijose, pasisakė žiniasklaidoje, dalyvavo komitetų posėdžiuose, asmeniniuose susitikimuose su politikais. Jau atrodė, kad vyko bergždžias darbas. Tačiau prieš pat Kalėdas galėjome nudžiugti – Seimo parlamentinė grupė „Už šeimą“ su bendradarbiais – VDU Santuokos ir šeimos studijų centru bei „Šeimos institutu“ parengė Šeimos stiprinimo įstatymo projektą.

Visą straipsnį skaitykite čia (PDF)

Pergalė, sustiprinsianti šeimas / Įstatymas, padėsiantis šeimai (Bernardinai.lt)

Artuma

02 Jan

Ką 2015-ieji metai atnešė Lietuvos šeimoms?

Evgenios Levin nuotrauka

Liaudies išmintis mus moko – nepjauk šakos, ant kurios sėdi. Deja, mums tai nė motais! Apie ką kalbu? Apie šeimą Lietuvoje, apie šeimos politiką ir politikus. Suvokiu, kad ne veltui esame šeimą įvardiję mūsų visuomenės ir valstybės pagrindu ir Konstitucijoje tai įtvirtinę. Tačiau pasižvalgiusi aplinkui matau, kad viskas daroma šeimai susilpninti. Sakysite, yra gerų pavyzdžių. O taip, žinoma, išimčių yra. Puiku, tačiau turėtų būti atvirkščiai – išimtimis turėtų būti ne šeimos stiprinimo, o jos silpninimo atvejai.

Greitas žvilgsnis į praėjusius metus iš atminties iškelia porą esminių dalykų. Jau minėjau Konstituciją, prisimenu tebevykstantį jos pataisos dėl šeimos sąvokos svarstymo Seime vilkinimą. Ne kartą viešai apie tai kalbėjau, kreipiausi ir į Seimo narius. Man šis procesas kalba apie teisininkų ir valdininkų nenorą, o gal net negebėjimą matyti, mąstyti plačiau. Drąsiai tai tvirtinu, nes per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį šeima buvo „pritaikoma“ prie sprendžiamų klausimų, t.y. šeima buvo pavadinama tai, kam buvo skiriamas teisės aktas. Gal taip gražiau? Gal teisės aktų rengėjai pajusdavo moralinį pasitenkinimą – juk rūpinasi šeima! Tačiau tikro rūpesčio šeimos nepajusdavo ir iki šiol mažai jaučia, nes tikroji šeima „pasimetė“. Šiuo metu turime apie 30 įvairiuose teisės aktuose įtvirtintų šeimos apibrėžimų. Taigi, formaliai galima tvirtinti, kad šeima yra labai rūpinamasi, jai skirta tokia daugybė dokumentų! Neapsigaukite, jei pabandytumėte surasti, kas skirta būtent šeimai, o ne bet kuriam, kuris skursta, serga, turi negalią, prarado darbą, kuria verslą, mokosi ir t. t., sunkiai tai pavyktų. Mūsų valstybėje priimami sprendimai vis dar nevertinami per poveikio šeimai prizmę, tad ir nesistengiama kurti priemonių, kurios iš esmės pagerintų šeimų padėtį.

Kitas svarbus dalykas – požiūris į šeimą, tėvus. Žmonės, tapę tėvais, sprendimus priimančiųjų akimis „tampa“ neatsakingais, negebančiais teisingai pasirinkti, todėl valdžia turi viską nuspręsti, sureglamentuoti ir būtent šia linkme einama, kai valstybė plečia savo kontrolę, taikydama nepamatuojamus kriterijus. Tokiu būdu nebelieka demokratijai labai svarbių dalykų: teisės rinktis, teisės gyventi pagal įsitikinimus, teisės ugdyti vaikus pagal įsitikinimus (religijos laisvė), atsakomybės už savo šeimos gerovę, už vaikų gyvenimą ir ateitį, subsidiarumo ir pan. Labai konkretūs pavyzdžiai – privalomo skiepijimo, privalomo priešmokyklinio ugdymo klausimai, kai „nepaklusnius“ tėvus norima bausti ir grasinama vaikų atėmimu. Tai ir vadinamųjų jaunimui palankių paslaugų, kurių tarpe ir aborto galimybė be tėvų žinios, stūmimas prieš tėvų valią. Tai ir vaiko teisių apsaugos klausimai, kai siekiama tėvams nurodinėti, o ne padėti. Sąrašą, tikėtina, galima būtų tęsti. Ko siekiama prievartiniais sprendimais, gąsdinimu? Kodėl institucijos neatsiliepia į šeimoms atstovaujančių organizacijų kvietimus diskutuoti, išsiaiškinti, siekti sutarimo, kompromiso, kalbėtis argumentuojant? Gyvename laisvoje Lietuvoje, bet ar esame laisvi? Ar visais lygmenimis mokame ta laisve naudotis? Pajuokausiu apie tai, kas vyksta, nors realiai man ši situacija nejuokinga – visos šeimos turi gyventi pagal vieną formatą, jokių pasirinkimų, nebent specialistai nustatė kitaip. Kažkur tai girdėta?

Ką 2015-ieji metai atnešė Lietuvos šeimoms? Apie tai portale Bernardinai.lt dviejų dalių straipsnyje „Ką 2015-ieji atnešė (ar neatnešė) Lietuvos šeimoms (I)“ ir „Ką 2015-ieji atnešė (ar neatnešė) Lietuvos šeimoms (II)“ dalijasi įvairų Lietuvos organizacijų bei iniciatyvų, vienijančių tėvus ar dirbančių šeimos labui, atstovai – Lietuvos šeimos centro vadovė Dalia Lukėnienė, Šeimos instituto vadovė Jolanta Ramonienė, Gausių šeimų asociacijos vadovė Angelė Kostogrizienė, Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas ir tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas, Aktyvių mamų sambūrio valdybos narė bei atstovė vešiesiems ryšiams Rasa Žemaitė, Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Kristina Paulikė, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ – vadovė Dana Migaliova.