01 Oct

Nesurežisuoti vaikų atsakymai verčia susimąstyti

Lietuvos vaikai – patyčių skatintojai ir aukos, vieni nelaimingiausių pasaulyje, tėvai skiria vaikams mažiau nei 10 minučių per dieną. Panašu, kad auginame liūdną kartą, tačiau viską galima po truputį keisti. Kampanija „Už aktyvias šeimas“ kviečia pradėti spręsti šias problemas nuo šeimų.

03

Asociacija „Lietuvos tėvų forumas“, organizacija Lietuvos šeimos centras, iniciatyva Šeimoms.lt, Daugiavaikių šeimų asociacija „MES“, VšĮ „Prieraišiosios tėvystės centras“, „Šeimos institutas“ bei nuotykių parkai UNO Parks inicijavo kampaniją „Už aktyvias šeimas“ norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į šeimų santykius ir laiką, praleistą kartu. Buvo pastebėta, kad dažnai tėvai užima savo vaikus būreliais, pramogomis, tačiau patys su vaikais šiomis veiklomis neužsiima.

LSMU Sveikatos psichologijos katedros lektorė dr. Jolita Jonynienė pastebi, kad iš šiuolaikinių tėvų tikimasi labai daug ir jie turi tapti supertėvais. Jie kopia karjeros laiptais, rūpinasi buitimi, auklėja vaikus. „Natūralu, kad laiko bendram laisvalaikiui lieka labai nedaug. Tėvai vaikui gali skirti vos kelias minutes, kurios dažniausiai būna paskirtos klausimams apie tai, kas nutiko mokykloje, kas nepavyko, ką veikė po pamokų“, – pastebi J. Jonynienė.

Svarbu ne laiko kiekybė, bet kokybė

01„Šeimos instituto“ direktorė Jolanta Ramonienė teigia, kad mato itin didelę problemą šeimų praleidžiamo laiko kokybėje. „Šeimos nariai negeba išklausyti vienas kito, suprasti ir tik tada siūlyti savo pagalbą. Vaikams būtina užsiimti tam tikromis veiklomis su tėvais ir jei klaustume vaikų, išgirstume, kad jiems reikia ne tik protingų pašnekesių ar pamokymų. Jie nori pramogauti, kvailioti, klysti kartu. Vaikams reikia matyti, kad tėvai nėra tobuli, kad jie klysta, kažko bijo, yra paprasti žmonės“, – sako J. Ramonienė.

Pašnekovė mano, kad ypač paaugliams yra svarbus tėvų vaidmuo ir bendri pokalbiai. Jų problematiškos, besiformuojančios asmenybės reikalauja palaikymo ir supratimo.  Ji kviečia tėvus nepalikti vaikų pramogauti ar užsiimti bet kokia veikla vieniems, bet tai daryti su jais kartu.

J. Jonynienė šeimoms siūlo planuotis bendras veiklas: „Dažniausiai rasti laiko bendram šeimos pasibuvimui nebūna taip sunku, kaip sau sakome, kad yra. Svarbu pradėti ir pasižadėti sau, kad bent pusdienis drauge savaitgalį – būtinas darbas tarp visų kitų.“

Žymios šeimos neliko abejingos kampanijai

02

Žymios šeimos pramogaudamos Vilniaus nuotykių parke rodė pavyzdį, kad ir būnant labai užimtiems – savo šeimai ir vaikams rasti laiko yra būtina. Renata Voitechovskaja – Norvilienė su Deiviu Norvilu ir vaikais smagiai čiaužė lynais, įveikinėjo įvairias rungtis kartu. Prie jų prisidėjo Laura Imbrasienė su gausia šeimyna, taip pat Vaida Genytė, Jurga Šeduikytė ir Viktoras Diawara su šeimomis.

„Mane labai džiugina progos, kai galiu skirti savo šeimai daugiau laiko, kai nėra telefono ir niekas mums netrukdo. Mes labai mėgstame aktyviai leisti laiką, išvykti į sodybą, kur darbo visuomet yra kiekvienam“, – pasakojo Laura Imbrasienė apie savo šeimos pomėgius. Laidų vedėja mano, kad šeimai skirtas dėmesys yra labai svarbus, nes dažnai užsisukame savo darbų gausoje ir pamirštame, kad šeimai mūsų laiko taip pat reikia.

Nesurežisuoti vaikų atsakymai

04Iniciatyvą palaikančioms ir inicijavusioms organizacijoms priklausančios šeimos tapo kampanijos „Už aktyvias šeimas“ herojėmis. Nuotykių parke šeimos pramogavo kartu ir tapo puikiu šeimų pavyzdžiu, leidžiančiu laiką kartu. Vaikų nesurežisuoti atsakymai į klausimus apie šeimų laiką yra nuoširdūs, atviri, paprasti bei parodo, ko vaikai tikisi iš tėvų. Tėvams ir vaikams šie atsakymai bus staigmena, nes vaikai kalbėjosi atskirai nuo tėvų.

 

24 Sep

Radijo laida apie Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą (2015-09-25)

Lietuva nuo 2010 m. prisiėmė įsipareigojimą įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Apie tai, kokios yra šios konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje spragos ir sisteminės ydos kalbėjomės su Labdaros ir paramos fondo „Algojimas” steigėja ir vadove Aušra Stančikiene. Laidą vedė „Šeimos instituto” vadovė Jolanta Ramonienė.

Laidos įrašas

27 Jul

Radijo laida apie populiariosios žiniasklaidos „atidumą“ šeimai (2015-07-28)

Kokius pasaulyje vykstančius svarbius įvykius ir reikšmingas akcijas dėl šeimos „pamiršta“ atspindėti populiarioji Lietuvos žiniasklaida? Kodėl? Laidoje svečiavosi politologas Vytautas Sinica. Svečią kalbino „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė.

Laidos įrašas

Pagal laidos medžiagą parengtas straipsnis:

Vytautas Sinica. „Piliečiai priversti eiti į gatves, nes partinis elitas visur stengiasi būti „pažangesnis“ už visuomenę“

08 Jul

Šeimos politikos tikslą reikia įvardinti aiškiai ir visuomenei suprantamai

Neseniai baigėsi „Šeimos instituto“ ir Lietuvos teisės instituto organizuotas diskusijų ciklas „Koks turėtų būti šeimos politikos tikslas Lietuvoje“. Savo mintimis apie tai, kas buvo pasiekta šių diskusijų metu, kokių padaryta išvadų ir atrasta įžvalgų, interneto dienraštyje Bernardinai.lt dalijasi viena pagrindinių renginio organizatorių „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramoniene.

Visą straipsnį skaitykite čia

02 Jul

Straipsnis „Griaunanti šeimos politika?“

Straipsnis „Griaunanti šeimos politika?“ publikuotas katalikiškame mėnraštyje šeimai „Artuma“ (2015 m. liepa-rugpjūtis)

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ numatyta, kad solidari visuomenė – susitelkusi, save gerbianti, jaučianti atsakomybę už bendrą likimą bus tuomet, kai bus „puoselėjamas kartų solidarumas, stiprinama darni šeima, kaip svarbiausia visuomenės ląstelė ir tautos išlikimo garantas, kurioje subręsta laisvas, kūrybiškas ir atsakingas žmogus“. Daugelis turbūt pagalvojote, kad visa tai puikiai žinote, tad kam dar kartoti?! O kartoti reikia, kad ne tik žinotume, bet tuo gyventume.

Prieš keletą metų daug kalbėta apie šeimą, šeimos politiką. Tuomet vyravo karštos, aštrios, pilnos prieštaravimų ir mažai argumentuotos diskusijos. Ilgainiui visuomenei jos pabodo, nes kėlė susipriešinimą, augino nepasitenkinimą. Šeimos politika prarado aktualumą, prieštaringumai nustūmė ją į užribį. Šeima savo reikšmės kiekvieno iš mūsų ir mūsų valstybės gyvenime dėl to neprarado. Tačiau viešai vis dažniau kalbant apie „visų lygybę“ ir nediskriminavimą, apie lyčių lygybę kaip pelningą investiciją ar apie partnerystės finansinę naudą, visuomenė prarado aiškų suvokimą, kuo šeima yra išskirtinė.

Akivaizdu, kad šeimos politikai formuoti ir įgyvendinti trūksta lyderių, autoritetų. Politikai nėra suinteresuoti investuoti į sudėtingą šeimos politikos sritį, kad ji būtų tikslinga, kompleksiška, nuosekli. Jiems tai rizikingas žingsnis, nes iš esmės šeimų stiprinimo įvairiomis priemonėmis rezultatai pastebimi praėjus nemažai laiko, o būtent laiko mūsų politikai turi nedaug. Jie beveik nuolatos rūpinasi rinkimais, o efektyvaus veikimo neskatinančius motyvus, kuriais vadovaudamiesi renkame savo atstovus, jau minėjau. Be to, šeimos vis dar nėra svarbios rinkėjos, kad dėl jų balso politikams būtų verta rungtis.

Visą straipsnį skaitykite čia (PDF)

Artuma

19 Jun

Šeimos politikos klausimus skirtingai mato net Vyriausybė

Seime svarstomas socialinis modelis prieštarauja Vyriausybės programai, nes jame ketinama naikinti iki šiol Darbo kodekse galiojusias garantijas vaikus auginančioms šeimoms, priešingai Vyriausybės programoje numatytiems šeimos politikos tikslams.

Toks pavyzdys buvo pateiktas ketvirtadienį Vilniuje vykusioje baigiamojoje diskusijoje apie šeimos politikos tikslą Lietuvoje, kurios metu buvo apibendrintos nevyriausybinių organizacijų atstovų, mokslininkų ir politikų bei valdininkų mintys šeimos politikos klausimais.

Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė įžanginiame pranešime atkreipė dėmesį į tai, kad visų trijų iki tol vykusių diskusijų metu buvo išsakyta daugybė skirtingų nuomonių, įvairios grupės kreipė dėmesį į skirtingus aspektus, todėl pasitvirtino prielaida, kad Lietuvoje nėra bendro supratimo, kas yra šeimos politika ir koks yra jos tikslas, nors yra keletas koncepcijų ir strategijų, kalbančių apie šeimą.

Mokslininkė pastebėjo, kad šios Vyriausybės programoje yra atskiras skirsnis, skirtas šeimos politikai, kur numatoma siekti, kad gyventojų skaičius didėtų, o šeimos galėtų deramai išauginti ir išauklėti kuo daugiau vaikų, tačiau dabar Vyriausybės patvirtintame ir Seimui perduotame svarstyti socialiniame modelyje šeimos politika yra pamiršta, o tiems, kurie augina vaikus, yra stipriai mažinamos garantijos.

„Ar gali Vyriausybė priimti tokį socialinį modelį, kuris prieštarauja Vyriausybės programai?“, – retorinį klausimą kėlė mokslininkė. Ji pridūrė, kad panašu, jog politikai pamiršo, kad pagal 1998 metų Konstitucinio Teismo nutarimą Vyriausybės programa teisiškai įpareigoja tiek pačią Vyriausybę, tiek ir jai pritarusią Seimo daugumą atitinkamai elgtis.

Baigiamosios diskusijos metu buvo apibendrintos trys iki tol vykusios diskusijos. Nevyriausybinių organizacijų atstovai kalbėjo, jog Lietuvoje šeimos politikos tikslas nėra aiškus, o ekonominiai pokyčiai turi didžiulį poveikį šeimai, be to Lietuvoje vykdoma šeimos politika yra fragmentuota.  Mokslininkai pripažino, kad Lietuvoje nėra apibrėžto šeimos politikos tikslo ir vyrauja individualistinis požiūris į šeimą – siekiama užtikrinti atskirų individų, o ne šeimos, kaip visuomenės vieneto, teises. Politikų ir valdininkų diskusijoje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvoje vis dar nėra aišku, kas yra šeima, nes skirtinguose teisės aktuose yra pateikiami skirtingi apibrėžimai.

Viena iš diskusijų ciklo iniciatorių nevyriausybinės organizacijos „Šeimos institutas“ vadovė Jolanta Ramonienė, apibendrindama baigiamąją diskusiją sakė, kad visos išsakytos mintys suformuos darbotvarkę ateities darbams, nes akivaizdu, kad šeimos politikos srityje yra labai daug neaiškumų. Diskusijų ciklo apibendrinimai bus paruošti ir perduoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri šiuo metu ruošia 2016-2018 metų veiksmų planą, apimantį priemones demografinės padėties gerinimui, mokesčių politikos pritaikymui, gyventojų senėjimo problemai spręsti.

„Tikimės, kad į mūsų diskusijose iškeltus klausimus bus atsižvelgta“, – sakė J. Ramonienė.

Diskusijų ciklas buvo inicijuotas tam, kad įvairios interesų grupės išsakytų savo nuomones ir būtų pradėtos bendro šeimos politikos tikslo, kurio siekti norėtų pati visuomenė, paieškos.

Diskusija tiesiogiai buvo transliuojama DelfiTV, jos įrašą galima peržiūrėti http://www.delfi.lt/video/gyvai/diskusija-koks-turetu-buti-seimos-politikos-tikslas.d?id=68283830  arba http://www.scena.lt/lt/event?rid=10216

Daugiau informacijos apie diskusijų ciklą https://www.seimos.org/viesos-diskusijos-ieskant-seimos-politikos-tikslo/.

17 Jun

Radijo laida apie partnerystę. Ar einame link dar lengvesnio ryšių nutraukimo?

Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ (2015-06-17) žurnalistas R. Jasiulionis kalbino „Šeimos instituto“ vadovę J. Ramonienę ir kitus pašnekovus apie partnerystės įteisinimo aktualijas Lietuvoje.

Laidos įrašas:

Šaltinis – Žinių radijas

Žinių radijo pranešimas „Partnerystė. Ar einame link dar lengvesnio ryšių nutraukimo?“

J. Ramonienės teigimu, dėl to, kad santuoką, gal net ir šeimą, pavadiname pančiais, primestu dalyku, galvojame, kad partnerystė bus neribota laisvė ir dėl to atsiranda noras bėgti nuo tų pančių ir rinktis laisvę.

„Kaip yra iš tiesų? Santuoka, kaip įrašyta ir Konstitucijoje, ir Civiliniame kodekse, yra laisvas pasirinkimas. Santuoka sudaroma savanoriškai, sutuoktiniai yra lygiateisiai. Tai apie kokią dar laisvę galime kalbėti? Laisvę greičiau nutraukti ryšius? Ar tai yra siekiamybė? Ar link to turime eiti, kad žmonės dar greičiau galėtų nutraukti savo ryšius?“ – kalbėjo J. Ramonienė.

Pasak jos, esmė yra tai, ar gebame puoselėti ryšius, skirti dėmesį vienas kitam, ar to mokomės, nes be to, teigia J. Ramonienė, ryšiai sutrūkinės.

„Tai, kas dabar siūloma, neišsprendžia tikrųjų problemų, (…) tų tarpusavio santykių“, – kalbėjo J. Ramonienė.

15 Jun

Koks turėtų būti šeimos politikos tikslas Lietuvoje?

Šį ketvirtadienį Vilniuje vyks baigiamoji diskusija apie šeimos politikos tikslą Lietuvoje, kurios metu bus apibendrintos nevyriausybinių organizacijų atstovų, mokslininkų ir politikų bei valdininkų mintys ir pamėginta atsakyti į klausimą, ką reikia daryti, kad šeimos pagaliau pajustų valstybės dėmesį ir palaikymą.

Ketvirtoji, apibendrinančioji, diskusija vyks 2015 m. birželio 18 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (Vokiečių g. 10, 402 auditorija). Pradžia 15 val.

Diskusijų ciklą inicijavo Lietuvos teisės instituto mokslininkai bei nevyriausybinė organizacija „Šeimos institutas“. Iki šiol diskusijose dalyvavo nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokslininkai, politikai bei valdininkai. Kaip sako „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė, mokslininkai jau ne kartą yra pastebėję, kad iki šiol visuomenė nemato šeimos politikos naudos, šeimos politikos formuotojai neturi aiškaus sutarimo, koks turėtų būti šeimos politikos tikslas, o bendrai šeimos politika Lietuvoje yra atsitiktinių sprendimų, susijusių su šeima, priėmimas.

„Priimant sprendimus vyksta politiniai žaidimai, atspindintys politikų, o ne šeimos ar visuomenės interesus. Vis dar stinga pilietiškumo, nevyriausybinės organizacijos ir visuomenė pasyviai reiškia savo interesus. Diskutuojant apie šeimą ir šeimos politiką, dažniausiai įvyksta aštrios vertybinės sankirtos arba vyksta monologas“, – sako J. Ramonienė.

Diskusijų ciklas buvo inicijuotas tam, kad įvairios interesų grupės išsakytų savo nuomones ir būtų pradėtos bendro šeimos politikos tikslo, kurio siekti norėtų pati visuomenė, paieškos. Ketvirtojoje, baigiamojoje diskusijoje bus apibendrintos iki tol išsakytos mintys ir bus pamėginta rasti bendrą vardiklį skirtingų interesų grupių norams bei siekiams.

Visus pageidaujančius kviečiame dalyvauti paskutinėje renginių ciklo diskusijoje. Tie, kurie neturės galimybių į diskusiją atvykti, ją tiesiogiai galės stebėti per DelfiTV.

Daugiau informacijos apie diskusijų ciklą – https://www.seimos.org/viesos-diskusijos-ieskant-seimos-politikos-tikslo/.

cropped-SI-logo-RGB-Web-maz1.png

logo_lt[1]

 

09 Jun

Radijo laida: kokios šeimos politikos reikia Lietuvai?

Radijo stoties „Laisvoji banga“ laidoje „Vektorius“ diskutavome, kokios šeimos politikos reikia Lietuvai. Laidoje dalyvavo „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė, Daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ atstovė Skaidrė Vainikauskaitė, Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ patarėja vaiko teisių klausimais Odeta Intė. Laidą vedė Marius Eidukonis.

Šaltinis – Laisvoji banga