Naujienos

Lietuvoje vis dar nėra aišku, kas yra šeima, nes skirtinguose teisės aktuose, teismų išaiškinimuose yra pateikiami skirtingi apibrėžimai, o šeimos politika vykdoma fragmentiškai, neįvardinant aiškių, visuomenei suprantamų ir priimtinų prioritetų. Tokios mintys buvo išsakytos penktadienį Seime vykusioje politikų ir valdininkų diskusijoje, skirtoje išgryninti šeimos politikos tikslą.

Kartu su Lietuvos teisės institutu diskusiją inicijavusio Šeimos instituto vadovė Jolanta Ramonienė pradėdama diskusiją sakė, jog renginių ciklo idėja kilo iš noro nebūti nuošalyje. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad yra daug programinių dokumentų, bet jie įgyvendinami fragmentiškai. Norint, kad sprendimus priimantys politikai bei valdininkai žinotų, kurie siekiai yra tikslesni, būtina žinoti, kaip visuomenė pasiruošusi juos priimti. Inicijuotas diskusijų ciklas yra kvietimas dialogui ir bendradarbiavimui ieškant kompromiso.

Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė įžanginiame pranešime lygino įvairių valstybių taikomas praktikas, taip pat atkreipė dėmesį, kad valstybės veiksmai, liečiantys šeimas, nėra nuoseklūs, dažnai prieštarauja vieni kitiems. Buvo pateiktas pavyzdys, kai vienu metu buvo svarstomi dviejų teisės aktų pakeitimai – vienu buvo siekiama prailginti motinystės atostogas, kad moteris kuo ilgiau galėtų būti su savo vaiku, kitu teisės aktu buvo siekiama kuo greičiau sugrąžinti pagimdžiusią moterį į darbo rinką, kad ji neprarastų kvalifikacijos ir įgūdžių. Mokslininkė taip pat atkreipė dėmesį į tai kad šeimos politika Lietuvoje yra retrospektyvi, visos priemonės nukreiptos į pagalbą sunkiai besiverčiančioms šeimoms, tuo tarpu pasiturinčios ar vidutinės šeimos nėra skatinamos turėti daugiau vaikų.

Diskusijoje dalyvavę politikai skirtingai matė svarbiausius šeimos politikos aspektus. Vieni atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje šeimos politika kol kas vykdoma dėl… šeimos politikos, kad reikalinga susitarti, kam ji reikalinga. Kiti politikai ragino kuo mažiau kontroliuoti šeimas, tiesiog leisti joms gyventi pagal savo norus ir įsitikinimus besikeičiančioje demokratinėje visuomenėje. Buvo išsakyta nuomonė, jog diskutuojant apie šeimos politiką prasminga būtų nesusipriešinti dėl skirtingų požiūrių, o įvertinti, ką realiai galima padaryti šeimoms.

Pasisakymuose išryškėjo tai, kad Lietuvoje politikai drebina orą vietoje to, kad spręstų konkrečias šeimų problemas. Kai kurie politikai tvirtino, jog visa problema yra bailūs Lietuvos vyrai, kurie niekaip nesiryžta pasipiršti savo moterims ir sukurti stiprių šeimų.

Diskusijoje dalyvavę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai minėjo, jog yra ruošiamas Demografinės strategijos įgyvendinimo 2016-2018 metų veiksmų planas, kuris apimtų priemones demografinės padėties gerinimui, mokesčių politikos pritaikymui, gyventojų senėjimo problemai spręsti. Jaunimo reikalų departamento vadovas Juozas Meldžiukas pastebėjo, kad šeimos politika apima daugybę valstybės ir visuomenės gyvenimo sričių. Anot diskusijos dalyvio, reikėtų siekti to, kad šeimos politika būtų paremta grįžtamuoju ryšiu, šeimų ir bendruomenių įtraukimu. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sakė, jog dabar Lietuvoje nėra aišku, ar valstybė tikrai remia paprastą šeimą. Pasak jos, kuo daugiau šeima augina vaikų, tuo mažiau gali išleisti vaiko poreikiams tenkinti.

Diskusiją apibendrinusi mokslininkė E. Kavoliūnaitė – Ragauskienė akcentavo šeimos apibrėžimo nebuvimą. Anot jos, atliekant mokslinį darbą buvo aptikta apie 30 skirtingų šeimos apibrėžimų. Diskusijos dalyviai kaip vieną iš šeimos politikos tikslų įvardijo gimstamumo skatinimą, kuris susijęs su šeimos gerovės užtikrinimu.

Ši diskusija yra jau trečioji, kurioje siekiama aptarti šeimos politikos tikslus. Iki šiol savo nuomonėmis šiuo klausimu jau pasidalijo nevyriausybinių organizacijų atstovai bei mokslininkai. Baigiamoji diskusija, kurioje bus apibendrinta įvairių sričių nuomonės vyks birželio 18 dieną Vilniaus universiteto patalpose.

Kaip žinoma, Lietuvos teisės institutas ir nevyriausybinė organizacija „Šeimos institutas“ šiemet Tarptautinės šeimos dienos proga pradėjo viešųjų diskusijų ciklą apie šeimos politikos tikslą, kurio būtų siekiama pasitelkiant įvairias šeimos politikos priemones. Diskusijų metu bus siekiama nustatyti bendrai suvokiamus tikslus, kurių įgyvendinimu būtų suinteresuota pati visuomenė.

Visą diskusijos įrašą galima rasti internete: https://www.seimos.org/viesos-diskusijos-ieskant-seimos-politikos-tikslo/

Mokslininkai pripažino, kad Lietuvoje nėra apibrėžto šeimos politikos tikslo ir vyrauja individualistinis požiūris į šeimą – siekiama užtikrinti atskirų individų, o ne šeimos, kaip visuomenės vieneto, teises. Šios mintys buvo išsakytos tęsiant renginių ciklą, skirtą apibrėžti Lietuvos šeimos politikos tikslams.

Ketvirtadienį vykusioje diskusijoje dalyvavę mokslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad šeimos politika yra ne visai arba netinkamai koordinuojama, o vieningo šeimos politikos tikslo nėra.

Buvo atkreiptas dėmesys, kad šeima turėtų būti saugoma kaip integruotas subjektas, kuriam reikalinga apsauga ir pagalba. Tačiau pritarta nuomonei, jog šeima turi savo išteklių ir gali savo vystymąsi iki tam tikro lygio užsitikrinti pati.

Mokslininkai diskusijoje išsakė nuomonę, jog į šeimos politiką galima žvelgti per skirtingas teorines prizmes: galima skirtingai suvokti teisingumą, žmogaus teises ir žmogaus sampratą. Iš skirtingų suvokimų atsiranda skirtingi šeimos politikos tikslo prioritetai ir požiūrių nesuderinamumai.

Diskutuojant apie instituciją, kuri turėtų būti atsakinga už šeimos politikos inicijavimą, koordinavimą ir kontrolę, mokslininkų nuomonės išsiskyrė. Jie išsakė skirtingas nuomones apie tai, kokios tai turėtų būti institucijos, kokias pajėgas reikėtų sutelkti darbo kokybei užtikrinti.

Mokslininkai taip pat pripažino, kad siekiant veiksmingos šeimos politikos, būtini tyrimai dėl teisės aktų poveikio šeimos institucijai.

Kaip žinoma, Lietuvos teisės institutas ir nevyriausybinė organizacija „Šeimos institutas“ šiemet Tarptautinės šeimos dienos proga pradėjo viešųjų diskusijų ciklą apie šeimos politikos tikslą, kurio būtų siekiama pasitelkiant įvairias šeimos politikos priemones. Jau surengtos diskusijos tarp nevyriausybinių organizacijų ir mokslininkų, birželio 5 d. šiuo klausimu numatoma politikų bei valdininkų diskusija Seime. Diskusijų metu siekiama nustatyti bendrai suvokiamus tikslus, kurių įgyvendinimu būtų suinteresuota pati visuomenė.

Visai neseniai Šeimos bei Teisės institutai pradėjo diskusijų ciklą, skirtą šeimos politikos formavimui. Laidoje ieškojome atsakymų į klausimus, kaip kinta šeimos politika, kokie veiksniai labiausiai įtakoja jos pokyčius, koks šeimos politikos tikslas turėtų būti pagrindinis bei daugelį kitų. Kartu diskutavo Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė bei Šeimos instituto vadovė Jolanta Ramonienė. Laidą vedė politologas Lukas Grinius.

Šaltinis – Laisvoji banga

Lietuvoje vienu metu kalbama apie kuo ilgesnį mamos buvimą su vaiku ir kuo greitesnį moters grąžinimą į darbo rinką po motinystės atostogų. Tai rodo, kad Lietuvos šeimos politikos tikslas ligi šiol nėra aiškus. Tokią išvadą padarė diskusijoje dalyvavę nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai.

Trečiadienį nevyriausybinių organizacijų diskusija prasidėjo Lietuvos teisės instituto ir „Šeimos instituto“ inicijuotas viešųjų diskusijų ciklas, kuriuo Lietuvoje siekiama apibrėžti šeimos politikos tikslą.

Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė įžanginiame pranešime atkreipė dėmesį į tai, jog vienu atveju Lietuvoje taikomas pietietiškas šeimos politikos modelis, orientuotas į šeimos stiprinimą, jos reikšmės didinimą. Kitu atveju dėmesys kreipiamas į skandinavišką modelį, kuris orientuojasi į individo gerovę. Lietuvoje kol kas nėra nuspręsta, kokio modelio turėtų būti laikomasi, todėl mokslininkė paragino diskutuoti šiuo klausimu, kad būtų išgrynintas Lietuvos visuomenei priimtinas modelis.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai, dalyvavę diskusijoje, atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje šeimoms stinga saugumo, demografinė padėtis yra prasta, todėl būtina stiprinti šeimą, šiai svarbiausiai visuomenės institucijai teikti visokeriopą pagalbą – tiek informacinę, tiek moralinę, tiek finansinę. Diskusijos dalyviai vieningai sutiko, kad visuomenės nuomonė šiuo metu nėra palanki daugiavaikėms šeimoms, kas rodo susiformavusį neigiamą gausios šeimos vaizdinį.

„Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė pabrėžė, kad Lietuvoje trūksta konstruktyvaus dialogo tais klausimais, kurie liečia šeimos politiką. Trūksta bendradarbiavimo, pastangų ieškoti to, kas sieja, o ne kas skiria. Buvo atkreiptas dėmesys, jog prieš keletą metų aktyviai diskutavus šeimos politikos klausimais, šiomis dienomis apie šeimos politiką Lietuvoje kalbėti vengiama, pasirenkami atskiri segmentai ir apie juos diskutuojama, bandoma reglamentuoti, tuo tarpu bendro tikslo šiais klausimais nėra.

Pirmosios diskusijos pasisakymus apibendrinęs politologas dr. Vincentas Vobolevičius akcentavo tai, kad šeimos politika yra kur kas sudėtingesnis reiškinys, nei industrinė ar finansinė politika, nes liečia daugybę itin jautrių sričių ir turi begalę įvairių segmentų ir nėra labai aiškiai apibrėžtos interesų grupės. Išklausęs nevyriausybinių organizacijų atstovų, V.Vobolevičius atkreipė dėmesį į tai, kad nesusivienijus nevyriausybinėms organizacijoms nėra galimybės pasiekti tikslų, apie kuriuos visi kalba labai panašiai, tačiau nėra konkrečios vizijos, kaip esančios problemos galėtų būti sprendžiamos.

„Reikia civilizuoto kalbėjimo apie šeimos politiką, reikia užsiimti svarbių klausimų lobizmu, taip pat paspausti politikus, kad šie atkreiptų deramą dėmesį į šeimos reikalus“, – sakė politologas.

Visą diskusijos įrašą galima rasti internete: https://www.seimos.org/viesos-diskusijos-ieskant-seimos-politikos-tikslo/

Trečiadienį prasidėjęs renginių ciklas tęsis mokslininkų, politikų bei valdininkų diskusijomis. Paskutinis renginys bus skirtas apibendrinti visų diskusijų išvadas.