admin – Page 15 – Šeimos institutas

20 Gegužė

Ar jaunimui svarbios šeimos šventės?

Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės, LMC parengtą straipsnį „Ar jaunimui svarbios šeimos šventės?“ (interviu su dr. Rasa Paukštyte-Šakniene). Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Vienas pagrindinių mūsų poreikių – jausti, kad esi reikalingas, mylimas, priklausai savo šeimai. Puiki proga patenkinti šį poreikį – kartu minėti svarbius šeimos gyvenimo įvykius. O gal pats šeimos narių bendrystės troškimas svarbesnis už norą paminėti konkrečią šventę ar iškilmę?

Kaip ypatingą šventės bruožą jaunuoliai išskiria buvimą kartu, artimą bendravimą, papročių ir tradicijų laikymąsi. Viena pateikėja teigė, kad „šventės metu sustipriname šeimos santykius“. Buvimas kartu suvienija šeimą, suteikia saugumo jausmą.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

18 Gegužė

TTK pateikė išvadą dėl Konstitucijos pataisos

Trečiadienį (2016-05-18) vykusio posėdžio metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nepritarė daugiau nei 100 Seimo narių teiktai Konstitucijos pataisai, kuria siekta sustiprinti šeimos statusą.

Posėdyje dalyvavusi „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė džiaugėsi, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagaliau pateikė savo išvadas, nes šis klausimas buvo keliamas ir svarstomas jau dvejus metus. Nevyriausybinių organizacijų atstovai jau ilgai ragino komitetą imtis šio klausimo. Komiteto posėdyje, balsavime dalyvavo visi aštuoni komiteto nariai. Tai rodo, kad klausimas svarbus, į jį pažiūrėta rimtai.

Balsavimo rezultatas – 4:4:
už – V. Aleknaitė-Abramikienė, S. Šedbaras, S. Brundza ir V. Skarbalius;
prieš – J. Bernatonis, V. Gapšys, V. Gailius ir J. Sabatauskas (lemiamas balsas).

TTK nariai, pasirašę projektą jį pateikiant – V. Aleknaitė-Abramikienė, S. Šedbaras, V. Skarbalius, V. Gapšys ir V. Gailius.

Konstitucijos 38 str. papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIP-1217) jau parengtas svarstymui Seimo plenariniame posėdyje.

TTK posėdyje nepritarta Konstitucijos pataisai dėl šeimos sampratos

Susiję straipsniai:

Visuomeninės organizacijos apskundė J. Sabatauską dėl Konstitucijos pataisos, susijusios su šeima, priėmimo blokavimo

J. Ramonienė: „TTK vengia prisiimti atsakomybę ir aiškiai išreikšti savo poziciją dėl šeimos sąvokos“

16 Gegužė

Diskusija Tarptautinės šeimos dienos proga

Žinių radijo laidoje Dienos klausimas (2016-05-16) žurnalistas A. Perednis kalbino „Šeimos instituto“ vadovę J. Ramonienę. Laidoje buvo diskutuojama apie tai, ar reikia Lietuvoje didinti gimstamumą.

Dėl nepakankamo gimstamumo, aukšto mirtingumo ir emigracijos Lietuva yra viena sparčiausiai nykstančių šalių pasaulyje. Prognozuojama, kad po kelių dešimtmečių šalies gyventojų skaičius sieks vos 2 mln. gyventojų.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad nuo kitų metų planuojamas didinti neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) turėtų paskatinti gimstamumą ir pagerinti demografinę padėtį Lietuvoje.

Tuo tarpu kitos Europos šalys imasi drąsesnių priemonių gimstamumui skatinti. Nuo balandžio mėnesio kiekviena lenkų šeima be išimties už kiekvieną vaiką (išskyrus pirmą) kas mėnesį gaus po 500 zlotų (apie 120 eurų), kurie bus mokami, kol vaikui sukaks 18 metų. Italijoje siūloma dvigubinti standartinę išmoką už vaiką, kuri mažas ar vidutines pajamas turinčioms šeimoms šiuo metu sudaro 80 eurų per mėnesį, bei mokėti dar didesnes išmokas už antrą ir paskesnius vaikus.

Kokie mūsų šeimų rūpesčiai ir lūkesčiai?

Diskusijos įrašas

13 Gegužė

Sekmadienį kviesime liudyti, kad šeima yra gėris

Vilniečius ir miesto svečius sekmadienį, gegužės 15-ąją džiugins šventinis šurmulys – mieste visą dieną vyks „Vilniaus šeimos šventė 2016”, skirta Tarptautinei šeimos dienai pažymėti. Apie šventės idėją, vilniečių laukiančias pramogas ir kokią žinutę šeimos nori paskleisti, kalbamės su viena iš šventės organizatorių – Jolanta Ramoniene.

Tarptautinę šeimos dieną norėjome sutelkti visus, kurie tądien šeimoms ką nors organizuoja, ir paskatinti prisijungti tuos, kurie gali kai ką gražaus padaryti, bet arba nepagalvoja, arba jiems trūksta tam tikro impulso. Kvietėme žmones kurti šventę kartu.

Norime pasėti palankumo šeimai sėklą, rodyti tuos kasdienius gražius pavyzdžius, kartais, rodos, visai paprastus, neypatingus, bet prisidedančius prie geresnių sąlygų šeimai. Pradedame švente, bet tikimės, kad tai ilgainiui taps kasdieniu dėmesiu šeimai. Turime patys rūpintis, kad tai vyktų ir rodyti norą, iniciatyvą.

Tokios akcijos, kaip ši šeimų eisena, yra galimybė parodyti šeimoms, kad ir taip galima liudyti, išreikšti savo poziciją. Tai proga išgirsti apie organizacijas, pasidomėti jų veikla ar netgi prisijungti. Nors mūsų visuomenei trūksta pilietiškumo, negalime nuleisti rankų. Reikėtų suvokti, kad kuo mažiau reikšimės patys, tuo didesnė galia bus palikta kitiems ir nebūtinai tiems, kurie atstovauja mūsų interesams.

Jolanta Ramonienė: „Sekmadienį kviesime liudyti, kad šeima yra gėris“

12 Gegužė

Seimas po pateikimo pritarė Šeimos stiprinimo įstatymo projektui

Seime įvyko Šeimos stiprinimo įstatymo projekto ir lydinčiojo Seimo statuto pakeitimo projekto pateikimas. Abiems projektams po pateikimo buvo pritarta. Iš 141 Seimo nario vakariniame posėdyje dalyvavo ir balsavimui užsiregistravo tik 58 (K. Masiulis pavėlavo registruotis, tad jo balsavimas užfiksuotas posėdžio protokole): 44 balsavo už, 4 – prieš ir 11 susilaikė.

Svarstyti Seimo posėdyje abu projektus numatyta jau birželio 30 d. Iki to laiko turėtų įvykti svarstymai ir būti pateiktos išvados Šeimos stiprinimo įstatymo projektui iš papildomų – Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų – komitetų, pagrindinio – Socialinių reikalų ir darbo komiteto, o Seimo statuto pakeitimui – papildomo Socialinių reikalų ir darbo bei pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komitetų išvados.

Parengėme ir kviečiame susipažinti su 2016-05-12 balsavimo dėl Šeimos stiprinimo įstatymo projekto pateikimo svarstymui analize

Plačiau apie Šeimos stiprinimo įstatymo projektą, vykusias diskusijas ir kitus renginius bei atspindėjimą žiniasklaidoje rašome čia.

03 Gegužė

Nežiūrėkit šulnin, ba maumas intrauks!

Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės, LMC parengtą straipsnį „Nežiūrėkit šulnin, ba maumas intrauks!“ (interviu su Vita Džekčioriūte-Medeišiene). Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Tradicinių lietuvių vaikų gąsdinimų užrašymai siekia XIX a. II pusę. Be to, net vėlesnė medžiaga, fiksuota XX a., puikiai atspindi XIX a. realijas. Vaikų gąsdinimai anuomet buvo kasdienė praktika ir niekas nesvarstė apie ilgalaikes jų pasekmes ar galimą žalą. Kita vertus, juose puikiai juntama lietuvių pasaulėvoka ir auklėjimo principai.

Šiandien vaikų auklėjimas jau kitoks: verčiau bandoma perspėti, papasakoti apie netinkamo elgesio pasekmes, o ne dirbtinai sukelta baime priversti vaiką priimti tėvų pageidaujamus sprendimus.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

29 Apr

Šeimos politikos apžvalgos žmonėms reikalingos ir naudingos

Balandžio mėnesį šeimos galėjo pasidžiaugti bent dviem įvykiais, kuriais buvo atsigręžta į jas. Vienas jų – balandžio 7 d. Seime įregistruotas Šeimos stiprinimo įstatymo projektas. Kitas – balandžio 8 d. VšĮ Caritas leidyklai „Artuma“ bendradarbiaujant su „Šeimos institutu“ parengta ir išleista 2016 m. Pavasarį Seime svarstomų teisės aktų apžvalga – šeimos politikos aktualijos Lietuvoje. Apie tai Bernardinai.lt plačiau pakalbėti paprašė „Šeimos instituto“ vadovę Jolantą Ramonienę.

J. Ramonienė: „Džiaugiamės, kad šeimos politikos apžvalgos žmonėms reikalingos ir naudingos“

21 Apr

Anksti kėlęs, jaunas vedęs nesigailėsi

Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės, LMC parengtą straipsnį „Anksti kėlęs, jaunas vedęs nesigailėsi“ (interviu su Giedre Bufiene). Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt. Antroji interviu dalis publikuojama Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Lietuvių patarlės vadovaujasi blaivia nuovoka ir sveiku protu, todėl primygtinai ragina neišsišokti, visur laikytis saiko. Lietuvių ir kitų Europos tautų patarles daugiausia kūrė žemdirbiai valstiečiai. Sunkios, dažnai atšiaurios gyvenimo sąlygos suformavo atsargų santykį su aplinka, ryškų polinkį į kritiškumą ar net skepticizmą.

Sakoma, kad nesvarbu, kokį sprendimą priimsi – vis tiek gailėsiesi. Prisiminkime gerai žinomą posakį Bėda vedus, bėda nevedus, arba kitą – Nesiženijęs nebūsi, apsiženijęs pražūsi. Čia ir atsiskleidžia didžioji dilema: vieni vargai spaus nevedus, kiti užklups susituokus.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

19 Apr

Pradedamas projektas „Nuo vadovavimo link lyderystės“

„Šeimos institutas“ pradeda vykdyti projektą „Nuo vadovavimo link lyderystės“.

Šis projektas – tai organizacijos vadovui skirti tęstiniai efektyvių vadovavimo įgūdžių ugdymo bei tobulinimo mokymai. Pasirinkta mokymų programa, kuria ne tik siekiama supažindinti su efektyviais vadovavimo sau ir komandai principais, bet ir suformuoti tvirtus įgūdžius, naudojantis gautais realiais įrankiais praktiniame darbe.

Projektą iš dalies finansuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

14 Apr

Rūtos simbolinės prasmės mūsų tradicinėje kultūroje ir šeimos gyvenime

Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės parengtą straipsnį „Rūtos simbolinės prasmės mūsų tradicinėje kultūroje ir šeimos gyvenime“ (interviu su dr. Jurga Sadauskiene). Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Rūta – neatsiejamas mūsų folkloro, piršlybų, mergvakarių ir vestuvių simbolis, neretai vienaip ar kitaip vis dar dalyvaujantis tuoktuvių apeigose… Nors rūta šalyje auginama palyginti neseniai, iš visų gėlių liaudies dainose minima dažniausiai ir yra viena populiariausių XX a. poezijoje. Tad kas gi lėmė tokį augalo prisijaukinimą ir išaukštinimą?

Kaip rūta tapo mergelės sinonimu, kodėl lietuviai taip vertina skaistą ir kodėl rūtos simbolikos spektras apima tokį platų reikšmių diapazoną?

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.