Ketvirtadienį, balandžio 14 d. įvyko Seimo narių Rimanto Jono Dagio, Rimos Baškienės ir Ritos Tamašunienės spaudos konferencija „Šeimos stiprinimo įstatymas – pagalba kuriant, išsaugant ir stiprinant šeimą“. Konferencijoje dalyvavo „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė ir Gausių šeimų asociacijos pirmininkė Angelė Kostogrizienė.
Trečią kartą „Šeimos institutas“ ir katalikiškas mėnraštis šeimai „Artuma“ parengė Seime svarstomų teisės aktų apžvalgą. Ja siekiama atkreipti Jūsų dėmesį į šeimos gyvenimui ir gyvybės kultūrai puoselėti svarbius pasiūlymus. Naujausią leidinį pristatė „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė ir Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos tarybos narys Algimantas Ramonas. Laidą vedė „Artumos“ vyr. redaktorius Darius Chmieliauskas.
Suvokti, kas vyksta Seime ar Vyriausybėje, kokie ir kodėl yra rengiami įstatymai bei kiti teisės aktų pakeitimai ar papildymai, kaip vyksta jų svarstymas – nėra paprasta, nes tai reikalauja ne tik tam tikrų žinių, bet ir nemažai laiko.
Norėdami padėti Jums išlikti pilietiškai aktyviais rengiame apžvalgas, kuriomis siekiame atkreipti Jūsų dėmesį į Seime svarstomus teisės aktus, kurie gali būti svarbūs šeimos gyvenimui ir gyvybės kultūros puoselėjimui.
VšĮ Caritas leidykla „Artuma“ bendradarbiaujant su VšĮ „Šeimos institutas“ parengė ir išleido 2016 metų pavasarį Seime svarstomų teisės aktų apžvalgą. Rengiant apžvalgą talkino partneriai: Laisvos visuomenės institutas, Šeimos ir asmens saviugdos centras „Bendrakeleiviai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija, Lietuvos tėvų forumas.
Kviečiame drąsiai bendrauti su Jūsų interesams atstovaujančiais politikais. Teiraukitės, kodėl jie pateikė vieną ar kitą teisės akto projektą. Prašykite paaiškinti, ar numatyti pakeitimai tikrai prisidės prie gyvenimo kokybės pagerinimo, o gal taps tik dar vienu papildomu formalumu, sukuriančiu darbo aiškintojams ir ataskaitų rengėjams. Klauskite, kokios pagalbos reikia, kad šeimą stiprinantys sprendimai būtų priimti ir įgyvendinami. Pasidomėkite, kokia jų pozicija kitais Jums svarbiais klausimais, kurie svarstomi Seimo komitetuose ir dėl kurių bus balsuojama plenarinių posėdžių salėje.
Su leidiniu susipažinti galite: PDF ir interaktyviai
Siekdama ilgalaikių teigiamų demografinių pokyčių ir socialiai brandžių šeimų gausėjimo, Šeimos stiprinimo įstatymo projektą (XIIP-4255) parengė Seimo parlamentinė grupė „Už šeimą“, bendradarbiaudama su VDU Santuokos ir šeimos studijų centru ir viešąja įstaiga „Šeimos institutas“. Šį pasiūlymą 2016 m balandžio 7 d. registravo 55 Seimo nariai.
Projekto tikslas – įtvirtinti teisinių nuostatų sistemą, užtikrinančią sąlygų, padedančių kurti, išsaugoti bei stiprinti šeimą, sudarymą. Šeima yra pirminė ir prigimtinė bendruomenė bei palankiausia vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinka. Ji užtikrina Lietuvos valstybės bei tautos gyvybingumą ir istorinį išlikimą, todėl turi sulaukti deramo visuomenės ir valstybės dėmesio.
Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti šeimos stiprinimo įgyvendinimo principus, bendrąsias šeimos stiprinimo nuostatas, šeimos stiprinimo kryptis ir šeimos stiprinimo organizavimą bei valdymą. Taip būtų užtikrintas šeimos politikos nuoseklumas ir ilgalaikiškumas bei veiksmų tęstinumas ir koordinavimas kuriant šeimai palankią aplinką.
Įstatyme nustatoma šeimos politikos organizavimo sistema, apimanti visus valstybės valdymo lygmenis. Kadangi daugelio sričių politika turi tiesioginį poveikį šeimų gyvenimui, numatoma laikytis horizontalaus požiūrio ir į šeimą atsižvelgti visų sričių politikoje. Į šeimos politikos formavimą įtraukiamos visos ministerijos joms pavestose valdymo srityse, o bendradarbiauti ir veiksmams koordinuoti numatyta sudaryti tarpinstitucinę Šeimos politikos komisiją prie Vyriausybės. Ši komisija turėtų rengti ir kasmet pateikti Vyriausybei šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo apžvalgą.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas rekomenduoja, kad „šeimoms atstovaujančios asociacijos dalyvautų formuojant šeimos politiką arba šeimoms poveikio turinčią politiką ir ES, ir valstybių narių lygmeniu“, todėl numatyta sudaryti Nacionalinę šeimos tarybą prie Seimo. Tai šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, sudaroma iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų. Nacionalinė šeimos taryba turėtų rengti ir kasmet Seimo posėdyje pristatyti pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo situaciją. Numatyta, kad ir savivaldybėse gali būti sudaromos Šeimos tarybos, patariančios šeimos stiprinimo klausimais.
Įstatymo projekte numatytas įpareigojimas Vyriausybei per 1 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti ilgalaikę valstybinę šeimos stiprinimo programą, apimančią visas šeimos stiprinimo kryptis: švietimą ir kultūrą; materialinio saugumo užtikrinimą; apsirūpinimą būstu ir palankią šeimai gyvenamąją aplinką; kompleksinę pagalbą šeimai; kompleksines paslaugas krizę patiriančioms šeimoms bei vienišiems tėvams; šeimos sveikatą; teigiamo visuomenės požiūrio į šeimą stiprinimą; paslaugų kokybės užtikrinimą, tyrimus, stebėseną ir vertinimą.
Kartu su Šeimos stiprinimo įstatymo projektu teikiamas Seimo statuto papildymo įstatymo projektas (XIIP-4256). Jame numatoma, kad rengiamų teisės aktų projektų aiškinamuosiuose raštuose turėtų būti nurodoma, kokį poveikį įstatymo įgyvendinimas turės šeimai.
Informaciją apie įstatymo projekto rengimą, jo svarstymo ir priėmimo eigą skelbiame: https://www.seimos.org/seimos-stiprinimo-istatymas/
Šeimos stiprinimo įstatymo projektą 2016-04-07 pateikusių Seimo narių sąrašo analizė
Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės parengtą straipsnį „Alaus nuliejimas bundančiai Žemei“ (interviu su habilituota humanitarinių mokslų daktare, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyriausiąja mokslo darbuotoja Nijole Laurinkiene). Jį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.
Žmonės nuo senų laikų kėlė klausimą, kur glūdi gamtos paslaptis, kas lemia grūdo augimą, kodėl pavasarį ima stiebtis želmenėliai. Gal žemėje slypi mistinė jėga, skatinanti augimą? Ši didžiulė galia buvo suteikta Žemynai. Ji – lietuvių žemės deivė, valdanti visus jos klodus: ne tik regimąsias, bet ir vidines jos galias.
Ir savo gyvenamoje aplinkoje, ir gamtos sferoje žmonės įžvelgdavo panašios socialinės struktūros atspindžius. Jei aš turiu tėvą ir motiną, taip turi būti ir danguje!
Dar XX a. buvo išlikęs paprotys bučiuoti šventa laikyta žemę. Pagarbiai priklaupdavo ir pabučiuodavo tiek sėjėjai, tiek jaunoji, palikdama tėvų namus, tiek keliauninkai, išvykdami ar parvykdami į gimtinę.
Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.
Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės parengtą straipsnį „Kad palaiminta būsena neprikviestų pelių: kūdikio laukimas prieš 100 metų“ (interviu su humanitarinių mokslų daktare, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja Rasa Paukštyte-Šakniene). Jo pirmąją dalį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt. Antroji interviu dalis „Ar prieš Dievo teismą stosi nuogas?“ publikuojama Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.
Palyginus su dabartiniais laikais, moteris nebuvo skatinama viešinti nėštumo. Žmonės sakydavo, kad nėra reikalo sužinoti anksčiau laiko. Moterys rinkdavosi nėštumą paslepiančius drabužius, todėl kartais net kaimynės sužinodavo tik jau susilaukus vaikelio. Nėščioji „iškrisdavo“ iš bendruomenės, jos veiklos erdvė susiaurėdavo. Nors kaime moterys dirbdavo iki pat gimdymo, tikėta, kad paskutinėmis dienomis negalima atlikti kai kurių darbų: skalbti, kirpti avis, kepti duoną.
Kaimo bendruomenė siekė apsaugoti moterį nuo įvairiausių pavojų, galinčių sukelti persileidimą ar priešlaikinį gimdymą. Besilaukianti moteris pagarbiai vadinta „palaimintoje būsenoje“, jai negalima atsakyti, o užgaulioti ar nuskriausti – didelis nusikaltimas.
Svarbus yra savos būsenos suvokimas. Jeigu kaimo žmonės pamatydavo nėščiąją elgiantis netinkamai, iš karto perspėdavo, pamokydavo, patardavo, ypač laukiantis pirmagimio. Itin reikšmingi moraliniai, doroviniai dalykai. Buvo skatinama, kad besilaukianti moteris būtų dorovinga, linksma, šneki, prieš pat gimdymą nueitų į bažnyčią, atliktų išpažintį.
Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.
Pilietinė visuomenė ir visuomenės pilietiškumas – ar sąmoningai ir aktyviai dalyvaujame viešojoje veikloje? Apie tai su Pilietinės visuomenės instituto vadove, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektore dr. Ieva Petronyte kalbėjosi “Šeimos instituto” vadovė Jolanta Ramonienė.
Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės parengtą straipsnį „Už ko aš ištekėsiu?“ (interviu su etnologe ir tautosakininke Gražina Kadžyte). Jo pirmąją dalį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt. Antroji interviu dalis „Iš kur atjos piršliai?“ publikuojama Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt. Trečioji, paskutinė interviu dalis „Vestuvės“ publikuojama Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.
Lietuvių tautosaka – puikus rengimo šeimai vadovėlis. Mūsų folkloras ne kartą yra paliudijęs, kad visuomenės gyvenimas buvo smelkte persmelktas šeimos dvasia. Bendruomenės vaikai, jaunimas vakarėliuose vienas kitą vadino broliais ir seserimis, o naujos šeimos kūrime didelį vaidmenį vaidino ne tik giminės ir kaimynai, bet ir visas kaimas ar miestelis.
Senojoje liaudies pedagogikoje teigiama, jog tam, kad kūdikis užaugtų doru žmogumi, jį auklėti reikia pradėti jau tada, kai jo motina – dar maža mergaitė. Mūsų tradicinėje sampratoje buvo labai svarbu nuo pat vaikystės sudaryti teisingą gyvenimo vaizdinį.
Suaugusiųjų gyvenimas, pokalbiai, pasakos, dainos, patarlės nuo vaikystės modeliuodavo sampratą, kad santuokoje reikės gyventi visą gyvenimą. Ir varge, ir džiaugsme…, kaip sakoma priesaikos formuluotėje.
Nors Žemaitė ir kiti klasikai yra aprašę piršlybas kaip baisų įvykį, kuomet niekas nė nepaklausia merginos nuomonės, o sutuokiama vien tėvo valia, per prievartą, tokių atvejų iš tiesų pasitaikydavo retokai. Turėtume prisiminti, jog rašytojai visais laikais mėgsta pateikti situacijas, kurios vienaip ar kitaip išsiskiria iš gyvenamosios aplinkos konteksto – kad būtų dėl ko jaudintis, piktintis, aptarti…
Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.
Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės parengtą straipsnį „Tautosaka – atgyvena ar būtinybė?“ (interviu su dr. Jurga Sadauskiene). Jo pirmąją dalį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt. Antroji interviu dalis publikuojama Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.
Kiekvienas mūsų vienaip ar kitaip susidūrėme su tautosaka – skaitėme pasakas, dainavome liaudies dainas, lavinome tartį greitakalbėmis, minėme mįsles ar sėmėmės išminties iš patarlių. Tautosaka – neatsiejama mūsų kultūros, tautinio tapatumo dalis ir jos atspindys. Kad tautosaka prisidėtų ugdant tautinį tapatumą, ji turi būti įaugusi į atmintį, turi būti formavusi mūsų mąstymą, provokavusi mūsų vaizduotę bent vienu mūsų brendimo tarpsnių. Tautosaka turi būti patirta ir išgyventa kaip šeiminio, bendruomeninio, tautinio sambūvio forma.
Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.
Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės parengtą straipsnį „Senosios civilizacijos: keletas šeimos gyvenimo aspektų“. Jį kviečiame perskaityti: Bernardinai.lt, 15min.lt ir Jaunimogidas.lt.
Daug dalykų šeimoje tarsi savaime suprantami, bet ar taip buvo visada? Kaip šeimos gyvenimas atrodė tada, kai didžioji mums pažįstamo pasaulio dalis pradėjo kurti miestus, valstybes, imperijas? Kaip mūsų tolimi protėviai traktavo šeimos institucijos svarbą, šeimos narių pareigas ir atsakomybę?
Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.