16 Mar

Kad palaiminta būsena neprikviestų pelių: kūdikio laukimas prieš 100 metų

Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės parengtą straipsnį „Kad palaiminta būsena neprikviestų pelių: kūdikio laukimas prieš 100 metų“ (interviu su humanitarinių mokslų daktare, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja Rasa Paukštyte-Šakniene). Jo pirmąją dalį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt. Antroji interviu dalis „Ar prieš Dievo teismą stosi nuogas?“ publikuojama Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Palyginus su dabartiniais laikais, moteris nebuvo skatinama viešinti nėštumo. Žmonės sakydavo, kad nėra reikalo sužinoti anksčiau laiko. Moterys rinkdavosi nėštumą paslepiančius drabužius, todėl kartais net kaimynės sužinodavo tik jau susilaukus vaikelio. Nėščioji „iškrisdavo“ iš bendruomenės, jos veiklos erdvė susiaurėdavo. Nors kaime moterys dirbdavo iki pat gimdymo, tikėta, kad paskutinėmis dienomis negalima atlikti kai kurių darbų: skalbti, kirpti avis, kepti duoną.

Kaimo bendruomenė siekė apsaugoti moterį nuo įvairiausių pavojų, galinčių sukelti persileidimą ar priešlaikinį gimdymą. Besilaukianti moteris pagarbiai vadinta „palaimintoje būsenoje“, jai negalima atsakyti, o užgaulioti ar nuskriausti – didelis nusikaltimas.

Svarbus yra savos būsenos suvokimas. Jeigu kaimo žmonės pamatydavo nėščiąją elgiantis netinkamai, iš karto perspėdavo, pamokydavo, patardavo, ypač laukiantis pirmagimio. Itin reikšmingi moraliniai, doroviniai dalykai. Buvo skatinama, kad besilaukianti moteris būtų dorovinga, linksma, šneki, prieš pat gimdymą nueitų į bažnyčią, atliktų išpažintį.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

23 Feb

Už ko aš ištekėsiu?

Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės parengtą straipsnį „Už ko aš ištekėsiu?“ (interviu su etnologe ir tautosakininke Gražina Kadžyte). Jo pirmąją dalį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt. Antroji interviu dalis „Iš kur atjos piršliai?“ publikuojama Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt. Trečioji, paskutinė interviu dalis „Vestuvės“ publikuojama Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Lietuvių tautosaka – puikus rengimo šeimai vadovėlis. Mūsų folkloras ne kartą yra paliudijęs, kad visuomenės gyvenimas buvo smelkte persmelktas šeimos dvasia. Bendruomenės vaikai, jaunimas vakarėliuose vienas kitą vadino broliais ir seserimis, o naujos šeimos kūrime didelį vaidmenį vaidino ne tik giminės ir kaimynai, bet ir visas kaimas ar miestelis.

Senojoje liaudies pedagogikoje teigiama, jog tam, kad kūdikis užaugtų doru žmogumi, jį auklėti reikia pradėti jau tada, kai jo motina – dar maža mergaitė. Mūsų tradicinėje sampratoje buvo labai svarbu nuo pat vaikystės sudaryti teisingą gyvenimo vaizdinį.

Suaugusiųjų gyvenimas, pokalbiai, pasakos, dainos, patarlės nuo vaikystės modeliuodavo sampratą, kad santuokoje reikės gyventi visą gyvenimą. Ir varge, ir džiaugsme…, kaip sakoma priesaikos formuluotėje.

Nors Žemaitė ir kiti klasikai yra aprašę piršlybas kaip baisų įvykį, kuomet niekas nė nepaklausia merginos nuomonės, o sutuokiama vien tėvo valia, per prievartą, tokių atvejų iš tiesų pasitaikydavo retokai. Turėtume prisiminti, jog rašytojai visais laikais mėgsta pateikti situacijas, kurios vienaip ar kitaip išsiskiria iš gyvenamosios aplinkos konteksto – kad būtų dėl ko jaudintis, piktintis, aptarti…

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

09 Feb

Tautosaka – atgyvena ar būtinybė?

Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės parengtą straipsnį „Tautosaka – atgyvena ar būtinybė?“ (interviu su dr. Jurga Sadauskiene). Jo pirmąją dalį kviečiame perskaityti: Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt. Antroji interviu dalis publikuojama Jaunimogidas.lt, Bernardinai.lt ir 15min.lt.

Kiekvienas mūsų vienaip ar kitaip susidūrėme su tautosaka – skaitėme pasakas, dainavome liaudies dainas, lavinome tartį greitakalbėmis, minėme mįsles ar sėmėmės išminties iš patarlių. Tautosaka – neatsiejama mūsų kultūros, tautinio tapatumo dalis ir jos atspindys. Kad tautosaka prisidėtų ugdant tautinį tapatumą, ji turi būti įaugusi į atmintį, turi būti formavusi mūsų mąstymą, provokavusi mūsų vaizduotę bent vienu mūsų brendimo tarpsnių. Tautosaka turi būti patirta ir išgyventa kaip šeiminio, bendruomeninio, tautinio sambūvio forma.

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

03 Feb

Senosios civilizacijos: keletas šeimos gyvenimo aspektų

Skaitytojams siūlome Aistės Vareikytės parengtą straipsnį „Senosios civilizacijos: keletas šeimos gyvenimo aspektų“. Jį kviečiame perskaityti: Bernardinai.lt, 15min.lt ir Jaunimogidas.lt.

Daug dalykų šeimoje tarsi savaime suprantami, bet ar taip buvo visada? Kaip šeimos gyvenimas atrodė tada, kai didžioji mums pažįstamo pasaulio dalis pradėjo kurti miestus, valstybes, imperijas? Kaip mūsų tolimi protėviai traktavo šeimos institucijos svarbą, šeimos narių pareigas ir atsakomybę?

Šis straipsnis yra parengtas „Šeimos institutui“ bendradarbiaujant su partneriais vykdant projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“.

07 Jan

Straipsnis „Įstatymas, padėsiantis šeimai“

Straipsnis „Įstatymas, padėsiantis šeimai“ publikuotas katalikiškame mėnraštyje šeimai „Artuma“ (2016 m. sausis)

Pagaliau politikai atsižvelgė į šeimoms ir jų interesams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų prašymą imtis priemonių, kurios iš esmės pagerintų šeimų padėtį ir skatintų susilaukti vaikų.

Šios organizacijos per pastaruosius kelerius metus surengė ne vieną renginį, pateikė pasiūlymų ir prašymų rezoliucijose, pasisakė žiniasklaidoje, dalyvavo komitetų posėdžiuose, asmeniniuose susitikimuose su politikais. Jau atrodė, kad vyko bergždžias darbas. Tačiau prieš pat Kalėdas galėjome nudžiugti – Seimo parlamentinė grupė „Už šeimą“ su bendradarbiais – VDU Santuokos ir šeimos studijų centru bei „Šeimos institutu“ parengė Šeimos stiprinimo įstatymo projektą.

Visą straipsnį skaitykite čia (PDF)

Pergalė, sustiprinsianti šeimas / Įstatymas, padėsiantis šeimai (Bernardinai.lt)

Artuma

03 Nov

Straipsnis „Vyriausybės „rūpestis“ šeima“

Straipsnis „Vyriausybės „rūpestis“ šeima“ publikuotas katalikiškame mėnraštyje šeimai „Artuma“ (2015 m. lapkritis)

Mokslininkai mūsų visuomenę vadina skyrybų visuomene ir tvirtina, kad tokie esame jau seniai. Aukšti skyrybų rodikliai, visuomenėje vyraujantis įsitikinimas, kad vieniša mama arba tėtis gali taip pat puikiai užauginti vaiką kaip ir abu tėvai kartu, jau nebestebina. Tačiau politikai nenustoja stebinti.

Jei politikams iš tiesų rūpėtų pagelbėti besiskiriantiems sutuoktiniams, tai būtų įsiklausoma į jų, o ne į teisėjų nuomonę. Akivaizdu, kad nepakanka teismams skirti laiką sutuoktiniams susitaikyti, – būtina pasiūlyti pagalbą jiems ir jų vaikams. Būtent šito dabar labiausiai ir pasigendama, tam reikėtų sutelkti įvairių Vyriausybės institucijų pastangas.

Visą straipsnį skaitykite čia (PDF)

Vyriausybės „rūpestis“ šeima (Bernardinai.lt)

Artuma

05 Oct

Norėjosi pabėgti ir rėkti, tačiau ko nepadarysi dėl mylimos merginos…

Bernardinai.lt ir „Šeimos institutas“ tęsia projektą „Šeima – bendrystės sodas“, kuriuo siekia atskleisti tą vidinę įvairovę, kuri sutelpa į „tradicinės šeimos“ sampratą. Nuo 2014 metų rudens kalbiname šeimas, atveriame jų gyvenimus Jums.

Šįkart skaitytojams siūlome pokalbį su „Pažink save“ šeima — Vilija ir Evaldu Plečkaičiais. Parengė Jolanta Ramonienė.

Kviečiame perskaityti straipsnį interneto dienraštyje Bernardinai.lt

SBS

02 Jul

Straipsnis „Griaunanti šeimos politika?“

Straipsnis „Griaunanti šeimos politika?“ publikuotas katalikiškame mėnraštyje šeimai „Artuma“ (2015 m. liepa-rugpjūtis)

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ numatyta, kad solidari visuomenė – susitelkusi, save gerbianti, jaučianti atsakomybę už bendrą likimą bus tuomet, kai bus „puoselėjamas kartų solidarumas, stiprinama darni šeima, kaip svarbiausia visuomenės ląstelė ir tautos išlikimo garantas, kurioje subręsta laisvas, kūrybiškas ir atsakingas žmogus“. Daugelis turbūt pagalvojote, kad visa tai puikiai žinote, tad kam dar kartoti?! O kartoti reikia, kad ne tik žinotume, bet tuo gyventume.

Prieš keletą metų daug kalbėta apie šeimą, šeimos politiką. Tuomet vyravo karštos, aštrios, pilnos prieštaravimų ir mažai argumentuotos diskusijos. Ilgainiui visuomenei jos pabodo, nes kėlė susipriešinimą, augino nepasitenkinimą. Šeimos politika prarado aktualumą, prieštaringumai nustūmė ją į užribį. Šeima savo reikšmės kiekvieno iš mūsų ir mūsų valstybės gyvenime dėl to neprarado. Tačiau viešai vis dažniau kalbant apie „visų lygybę“ ir nediskriminavimą, apie lyčių lygybę kaip pelningą investiciją ar apie partnerystės finansinę naudą, visuomenė prarado aiškų suvokimą, kuo šeima yra išskirtinė.

Akivaizdu, kad šeimos politikai formuoti ir įgyvendinti trūksta lyderių, autoritetų. Politikai nėra suinteresuoti investuoti į sudėtingą šeimos politikos sritį, kad ji būtų tikslinga, kompleksiška, nuosekli. Jiems tai rizikingas žingsnis, nes iš esmės šeimų stiprinimo įvairiomis priemonėmis rezultatai pastebimi praėjus nemažai laiko, o būtent laiko mūsų politikai turi nedaug. Jie beveik nuolatos rūpinasi rinkimais, o efektyvaus veikimo neskatinančius motyvus, kuriais vadovaudamiesi renkame savo atstovus, jau minėjau. Be to, šeimos vis dar nėra svarbios rinkėjos, kad dėl jų balso politikams būtų verta rungtis.

Visą straipsnį skaitykite čia (PDF)

Artuma

08 Jun

Straipsnis „Pavasario siurprizai šeimoms“

Straipsnis „Pavasario siurprizai šeimoms“ publikuotas katalikiškame mėnraštyje šeimai „Artuma“ (2015 m. birželis)

Pavasario pabaigoje gausu su šeima susijusių švenčių. Tai Pasaulinė gyvybės diena, Motinos diena, Tarptautinė šeimos diena. Atrodo, tokiu metu visų mintys ir darbai turėtų būti nukreipti į pagarbos ir padėkos šeimai rodymą, šeimos stiprinimą. Ar taip vyko ir šįmet?

Kaip vieną didžiausių pavasario „siurprizų“ šeimoms įvardiju socialdemokratų siekį pakeisti visuomenės santvarką. Perskaičius socdemų pasiūlytą Seime atstovaujamų partijų susitarimo Dėl žmogaus teisių ir laisvių apsaugos Lietuvoje projektą, negalėjau patikėti – nejau partijoje dauguma taip mąsto? Pateiksiu keletą prieštaringų pasiūlymų, kurie iš esmės keičia požiūrį į gyvybę ir šeimą.

Projekte siūloma partijoms susitarti, kad „žmogaus teisė į gyvybę apima jo teisę į eutanaziją“ ir „palaikyti teisės aktus, įteisinančius šią galimybę“, kad „žmogaus teisė į kūno neliečiamybę apima moters teisę į nėštumo nutraukimą iki įstatymų nustatyto nėštumo laikotarpio“ ir todėl politikai „įsipareigoja į šią teisę nesikėsinti“. Siūloma susitarti dėl teisės kurti šeimą ir teigiama, jog valstybė turi pripažinti „visas šeimos formas, kurios neprieštarauja Konstitucijai“, o partijos turi įsipareigoti „nesiimti jokių veiksmų siekiant siaurinti dabar Konstitucijoje įtvirtintą šeimos sampratą“. Be to, „valstybė negali diskriminuoti žmonių iškeldama vieną šeimos modelį kaip viršesnį prieš kitus“.

Visą straipsnį skaitykite čia (PDF)

Artuma

31 Oct

Straipsnis „Pabuskime!“

Straipsnis „Pabuskime!“ publikuotas katalikiškame mėnraštyje šeimai „Artuma“ (2014 m. lapkritis) ir interneto dienraštyje Bernardinai.lt

Patarlė sako: „Roges ruošk vasarą“. Galbūt tikrąsias roges vaikams jau esate paruošę, tačiau šįkart aš ne apie jas. Man kilo klausimas, ar mes, šeimos, esame tinkamai pasirengę 2015 m. kovo 1 d. vyksiantiems savivaldybių tarybų ir merų rinkimams?

Savivaldybių rinkimai šeimoms ypatingai svarbūs. Kaip manote, ar artėjančiuose savivaldos rinkimuose politikai rungtyniaus dėl palankumo šeimoms? Nebūkime naivūs, nes jei žodžiais tai ir bus daroma, tai realių žingsnių po rinkimų tikrai nesitikėkim. Savaime niekas nevyksta. Jei mes, šeimos, netapsime svarbiais rinkėjais, tai niekuomet ir nebus atstovaujama mūsų interesams.

Visą straipsnį skaitykite čia (PDF) ir Artuma.lt svetainėje

Jolanta Ramonienė. Šeimos – pabuskite! (Bernardinai.lt)

Artuma