Jaunimas kurs reklamą apie šeimą
„Šeimos institutas“ drauge su partneriu Socialinių mokslų kolegija pradeda vykdyti projektą „PPP: pozityviai, patraukliai, paveikiai (socialinė reklama apie šeimą)“.
Šis projektas skirtas formuoti pozityvų jaunimo požiūrį į šeimą, padėti visuomenei išsilaisvinti nuo stereotipinio, dažnai žiniasklaidos suformuoto, požiūrio į šeimą kaip įvairių visuomenėje kylančių problemų šaltinį.
Klaidingai atskiriant laisvę nuo atsakomybės, jaunimo tarpe jaučiamas nuomonių dvylipumas: iš vienos pusės labai teigiamai pasisakoma šeimos atžvilgiu ir tuo pačiu metu labai pozityviai žiūrima į kohabitaciją. Dabarties karta kuria rytdieną, todėl ypač svarbu formuoti teisingą jaunimo požiūrį į šeimą ir santuoką. Siekiant, kad visuomenėje įsivyrautų palankumas šeimai, svarbu formuoti pozityvų požiūrį į:
- šeimą – kaip pagrindinį, svarbiausią gyvenimo projektą;
- meilę – kaip susijusią su atsakomybe ir įsipareigojimu;
- tarpusavio santykius – kaip nesivystančius savaime, bet reikalaujančius nuolatinių pastangų, augimo;
- pagalbos ieškojimą, konsultavimąsi – kaip natūralų, būtiną asmens, poros, tėvų formavimuisi, tobulėjimui, brandai.
Statistika rodo, kad Lietuvoje plinta alternatyvios šeiminio gyvenimo formos, gausėja nepilnų šeimų, beveik pusė susituokusiųjų skiriasi, daugėja nesantuokinių vaikų. Apskritai visuomenėje daugiau kalbama apie asmeninę ir profesinę sėkmę, nei sėkmingą šeiminį gyvenimą. Žiniasklaidoje taip pat dažniau pateikiamos neigiamos šeiminės patirtys, o kaip žinia, žiniasklaida labai stipriai veikia ir formuoja visuomenės nuomonę, požiūrį, mąstymą.
Tyrėjai tvirtina, kad santuoka yra ir priežastis, ir pasekmė, t.y. santuoką sudaro sveikesni žmonės ir santuokoje išsaugoma sveikata (tiek fizinė, tiek psichinė, tiek dvasinė). Kadangi mūsų visuomenė „serga“, tai rodo skyrybų, smurto, patyčių, priklausomybių, savižudybių epideminis mastas, vyrauja žema tarpusavio santykių kultūra (menka savivertė, negebėjimas konstruktyviai spręsti konfliktų, atsakomybės ir įsipareigojimų vengimas, ribotos žinios apie šeimos ir asmens psichosocialinės raidos tarpsnius ir pan.), reikia įvairiapusio „gydymo“.
Kaimyninių valstybių politikai įvardina, kad ne tik konkrečios šeimos politikos priemonės, tokios kaip šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo galimybės, parama gausioms šeimoms, išplėtotos paslaugos poroms, tėvams, krizių prevencija, mokestinės lengvatos vaikus auginantiems ir pan., bet ir teigiamas visuomenės požiūris į šeimą yra labai svarbūs renkantis kurti šeimą, ar sprendžiant dėl vaikų skaičiaus (pagal pranešimus tarptautinėje konferencijoje „Rūpestis dėl ateities visuomenės: demografija ir šeimos politika Baltijos ir Vidurio Europos šalyse“, 2018-02-23).
Jau prieš dešimtmetį Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (LR Seimas, 2008-06-03) kaip vienas iš svarbiausių palankios šeimai aplinkos kūrimo darbų išskirtas teigiamo visuomenės požiūrio į šeimą formavimas „pirmiausia per valstybės švietimo sistemą ir kitas valstybės institucijas, visuomenines organizacijas, bendruomenes“, kartu numatant „riboti šeimos institutą griaunančius viešumos veiksnius“. Po poros metų šeimoms atstovaujančių NVO iniciatyva parengtas Nacionalinis susitarimas dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo, kuriame rašoma „Kintant visuomenės vertybinėms nuostatoms, klaidingai buvo supriešinti šeimos įsipareigojimai, atsakomybė ir asmens saviraiškos, karjeros, tvirto materialinio pagrindo siekimas. Tai lėmė nepalankaus visuomenės požiūrio į šeimą stiprėjimą ir kritusią šeimos savivertę. Siekdami pagerinti padėtį, sveikiname žiniasklaidos pastangas objektyviai atspindėti šeimų gyvenimą ir numatome […] formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą, puoselėti šeimos vertybes per visuomenės informavimo priemones, renginius ir kitas laisvalaikio formas, akcentuojant šeimos narių laisvalaikio leidimą kartu bei ypatingą dėmesį skiriant socialinei reklamai.“
Deja, per dešimtmetį pokytis šioje srityje nebuvo pakankamas. Todėl šiais metais įsigaliosiančiame Šeimos stiprinimo įstatyme (Nr. XIII-700) tarp šeimos stiprinimo krypčių bei jų įgyvendinimui skirtų priemonių vis dar numatytos užtikrinančios galimybes „formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą, puoselėti šeimos vertybes, jas propaguoti pasitelkus visuomenės informavimo priemones, renginių metu ar kitais būdais“ (6.1.4).
Projekto metu numatoma sukurti socialinę reklamą apie šeimą ir ją platinti socialiniuose tinkluose. Pagal klasikinį apibrėžimą socialinės reklamos tikslas – atkreipti dėmesį į aktualiausias visuomenės problemas bei moralines vertybes, keisti visuomenės požiūrį (elgesį) jų atžvilgiu. Kadangi šeimos vertybės nėra naujos, projektu siekiama sukurti pozityvų požiūrį į jas, kaip sudarančias sveikai besivystančio ir augančio žmogaus gyvenimo ir kūrybos pagrindą. Mileniumo kartai priklausantys žmonės yra linkę suteikti prasmę net kasdienei savo veiklai, tad visa, kas susiję su jo gyvenimą įprasminančiais pranešimais, patenka į jo dėmesio centrą. Šio projekto komunikacija bus siekiama pateikti šeimą kaip geriausią, laimintį, protingą jų sprendimą.
Projekto kūrybininkai ir įgyvendintojai – SMK Marketingo ir reklamos kūrimo studijų programos studentai.
Projekto įgyvendinime dalyvaujantys dėstytojai ir studentai įgys iki šiol SMK neplėtotos reklamos srities – socialinės reklamos apie šeimą – kūrimo ir platinimo patirties.
Projektą finansuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
